Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. RV-25-2880 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą, taip pat Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro skundą dėl Komisijos 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. RV-25-2880 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam E. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro skundas atmetamas, Komisijos 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimas Nr. RV-25-2880 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam E. M. patvirtinamas.

II. Teismo išvados

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Jei dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos buvo gautas skundas, šį klausimą teismas išnagrinėja ir išsprendžia kartu su skundu.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, iš jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir, išėjęs į laisvę, toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos išsprendimui svarbi socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika bei jos pokyčiai bausmės atlikimo metu (BVK 85 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, tam, kad dėl nuteisto asmens būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.

E. M. formaliai atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygas, nes jis jau yra atlikęs du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir, nors jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Be to, nėra nustatyta BVK 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant E. M. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Kita vertus, pabrėžtina, jog kiekvienu atveju dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo sprendžiama vertinant aplinkybių visumą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma (neišskiriant atskirai nei atliktos bausmės dalies, nei kitų aplinkybių), kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, kad net ir atitinkantį formalius BVK 82 straipsnyje numatytus kriterijus nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga.

Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas patvirtinti Komisijos 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimą Nr. RV-25-2880 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam E. M., vertina visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes.

Iš nuteistojo asmens bylos ir Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis Komisijai pristatomas antrą kartą (b. l. 5). Ankstesniu Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. RV-25-611 buvo nutarta taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 31 d. nutartimi atsisakė tvirtinti minėtą Komisijos nutarimą. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 6 d. nutartimi atmetė skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 31 d. nutarties ir paliko ją galioti.

Teismas, vertindamas nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių visumą, be kita ko, atsižvelgia ir į padarytos nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą, sunkumą bei pobūdį, atliktą bausmės dalį bei kitas teismų praktikoje nurodomas svarbias aplinkybes. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kaip minėta, šios aplinkybės negali būti visiškai sumenkinamos ar ignoruojamos, kadangi apie nuteistojo asmenybę, jos pokyčių raidą neutralia, teigiama ar neigiama linkme galima spręsti tik iš esmės retrospektyviai įvertinus esminius su jo praeitimi susijusius gyvenimo įvykius. Minėtos aplinkybės taip pat svarbios prognozuojant nuteistojo elgesį pritaikius jam lygtinio paleidimo institutą.

Nagrinėjamu atveju E. M. iš viso teistas 3 kartus (įskaitant dabartiniu metu pagal paskutinį nuosprendį atliekamą bausmę). Jis teistas Lenkijos Respublikoje dar 2000 m. birželio 20 d. už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis 4 metų laisvės atėmimo bausme. Vadinasi, Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžio paskelbimo metu nuo E. M. pirmo nuteisimo praėjo daugiau kaip 18 metų – itin ilgas laikas. E. M. taip pat buvo nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnį 50 MGL dydžio bauda, t. y. bausme, nesusijusia su laisvės atėmimu. Nusikalstama veika, susijusi su dokumento suklastojimu, nelaikytina itin pavojinga. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad E. M. pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje, o ankstesni teistumai dėl minėtų aplinkybių nevertintini kaip itin neigiamai apibūdinantys nuteistojo asmenybę.

E. M. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už tai, kad vadovavo nusikalstamam susivienijimui ir buvo aukštesnio lygmens vadovas. Jis padarė baigtas tyčines nusikalstamas veikas, susijusias su tarptautinėse sutartyse nustatytais nusikaltimais dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, taip pat disponavimu narkotinėmis medžiagomis neturint tikslo jas platinti, disponavimu šaunamaisiais ginklais, neteisėtu žmogaus laisvės atėmimu. Įvertinus padarytų nusikaltimų pobūdį ir skaičių, tai neigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę. Kita vertus, teismas pažymi, kad vien padarytų nusikaltimų pobūdis ir skaičius negali būti esminė ir lemianti aplinkybė netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nors nuteistojo nusikalstamam elgesiui būdingas nusikalstamo elgesio modelis – dominuoja siekis materialiai pasipelnyti, nustatyti tokie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai kaip nepakankamos problemų identifikavimo kompetencijos, neteisėti problemų sprendimo metodai, pasekmių suvokimo stoka, tačiau, remiantis Socialinio tyrimo išvada, prie apsauginių kriminogeninių veiksnių nurodyta, kad E. M. išreiškia palankias nuostatas ir motyvaciją savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje (b. l. 11 antra pusė). Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu geba adekvačiai įvertinti problemų kilmę ir situacijų, pasibaigusių jo įkalinimu, pasekmes, neneigia asmeninės kaltės ir atsakomybės dėl nusikaltimų už kuriuos šiuo metu atlieka bausmę.

Teismas, tvirtindamas Komisijos nutarimą, atsižvelgia į tai, kad nuteistasis turi įgijęs aukštąjį išsilavinimą, mokymosi sunkumų nepatyrė. Bausmės atlikimo metu jis save sėkmingai realizuoja mokydamasis, įgijo 3 profesines kvalifikacijas – 2020 m. įgijo suvirintojo rankiniu būdu profesinę kvalifikaciją, 2021 m. įgijo santechniko profesinę kvalifikaciją, 2022 m. įgijo baldžiaus profesinę kvalifikaciją, o nuo 2020 m. rugsėjo 10 d. iki dabar studijuoja (duomenys neskelbtini) studijų programoje, numatyta studijų pabaiga – 2024 m. Pagal (duomenys neskelbtini) direktoriaus pažymą E. M. 2022 m. vasario–birželio mėnesiais buvo paskirta skatinamoji stipendija (b. l. 6). 2020–2021 m. nuteistasis, mokydamasis (duomenys neskelbtini) mokykloje, taip pat nuosekliai gaudavo piniginę išmoką už gerą mokymąsi (b. l. 6 antra pusė). Pažymėtina ir tai, kad turimais duomenimis, nuteistasis iki nusikalstamos veikos padarymo oficialiai dirbo. Tokia aplinkybė rodo, kad didelė tikimybė, jog E. M., būdamas laisvėje, dirbs ir gaus legalių pajamų. Nors nėra duomenų, kad bausmės atlikimo metu E. M. būtų kreipęsis į laisvės atėmimo vietos įstaigos administraciją dėl įdarbinimo, taip pat nėra duomenų, kad laisvės atėmimo vietų įstaiga būtų siūliusi jam darbą, laisvės atėmimo įstaigoje E. M. 2022 m. balandžio 1 d. buvo leista vykdyti individualią veiklą – teikti automobilių remonto apskaičiavimo paslaugas juridiniams asmenims (asmens bylos III tomo 2 dalies l. 165), 2023 m. kovo mėn. leista konsultuoti verslo strategijos ir rinkodaros klausimais (asmens bylos III tomo 2 dalies l. 191). 2023 m. kovo mėn. jo vykdama individuali veikla prilyginta darbinei veiklai (asmens bylos III tomo 2 dalies l. 192). Taigi, priešingai nei teigia prokuroras skunde, E. M. dar 2022 m. balandžio 1 d. buvo leista vykdyti individualią veiklą, t. y. nuteistasis buvo išreiškęs norą dirbti. Tai rodo teigiamą nuteistojo požiūrį į darbinę veiklą. Tokios išvados neneigia tai, kad 2023 m. kovo mėn. jo vykdama individuali veikla prilyginta darbinei veiklai. Ta aplinkybė, kad E. M., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, ilgą laiką nedirbo, savaime nesudaro pagrindo netaikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Be to, nuteistojo požiūris į darbą paskutiniu metu yra pasikeitęs. Teismas pritaria Socialinio tyrimo išvadoje išsakytiems teiginiams, kad išsilavinimo ir darbinio užimtumo sritis nėra tiesiogiai sietina su E. M. nusikalstamų veikų darymu, kadangi jų darymo metu nuteistasis dirbo (dirbo ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje). Siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamumo riziką, nuteistojo formuojamos kompetencijos bei tobulinami įgūdžiai, gali tapti sėkmingos resocializacijos proceso prielaida.

Vertindamas tiesiogiai su darbine veikla susietų nuostatų – lėšų tvarkymo ir pajamų sritį, teismas pažymi, kad E. M. šiuo metu gauna pastovias pajamas, darbo užmokestis vykdant individualią veiklą siekia apie 400 Eur per mėnesį (b. l. 6). Nuteistasis planuoja veiklą tęsti ir lygtinio paleidimo taikymo atveju, o tai reiškia, kad nuteistasis yra motyvuotas pragyvenimui užsidirbti legaliais būdais. Praeityje nuteistasis patyrė finansinius sunkumus, kurie jį pastūmėjo daryti nusikalstamas veikas, tačiau bausmės atlikimo metu gaunamų lėšų pakanka kasdieniams poreikiams tenkinti. Turimais duomenimis pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Finansų skyriaus 2023 m. sausio 20 d. pažymą, E. M. įsiskolinimų, vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi. Taip pat nėra duomenų apie jo kompulsyvų elgesį susijusį su finansinėmis problemomis. Tai rodo, kad maža tikimybė, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, susidurs su finansinėmis problemomis. Kita vertus, Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad E. M. padarytose nusikalstamose veikose dominuoja siekis materialiai pasipelnyti, todėl lėšų tvarkymo ir pajamų sritis turi tiesiogines sąsajas su jo nusikalstamu elgesiu. Nuteistajam ateityje nesiekiant užsitikrinti teisėto pajamų šaltinio, jo nusikalstamo elgesio raiška gali turėti didėjimo tendencijas. Visgi pažymėtina, kad E. M. šiuo metu turi oficialias pastovias pajamas, siekia save ir toliau realizuoti darbinėje veikloje, taigi šiuos veiksmus tęsiant nestruktūrizuotoje aplinkoje gaunant stabilias jo poreikius atitinkančias pajamas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sėkmingai valdoma. Be to, praeityje nusikalstamu būdu pajamų gavimas savaime neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad E. M., būdamas laisvėje, sieks gyventi iš nusikalstamų pajamų. Teismas, spręsdamas dėl lygtinio paleidimo tvirtinimo, šias aplinkybes vertina teigiamai ir nuteistajam palankiai.

Teismas, tvirtindamas Komisijos nutarimą, atsižvelgia į tai, kad E. M. bausmės atlikimo metu drausmine ar administracine tvarka nebaustas, 14 kartų skatintas už gerą ar nepriekaištingą elgesį ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse (asmens bylos I tomo 2 dalies l. 157–158; asmens bylos II tomo 2 dalies l. 102, 124, 148, 174, 195; asmens bylos III tomo 2 dalies l. 19, 44, 101, 127, 132, 143, 154, 177). Taigi E. M. elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra nepriekaištingas. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo paskatinimai skirti reguliariai 2016–2022 m. laikotarpiu, o paskutinį kartą skatintas už nepriekaištingą elgesį bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką (asmens bylos III tomo 2 dalies l. 177). Iš teismui pateiktoje medžiagoje esančių duomenų matyti, jog E. M. nuo 2020 m. kovo 5 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis (asmens bylos III tomo 2 dalies l. 132), t. y. jau gana nemažą laiką. Taip pat pažymėtina, kad jau 2022 m. buvo išreikštas pasitikėjimas nuteistuoju ir jam suteiktos trumpalaikės išvykos į namus (asmens bylos III tomo 2 dalies l. 170), E. M. nustatytos tvarkos nepažeidė, į įkalinimo įstaigą grįždavo laiku. Po ankstesnio Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. RV-25-611 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam E. M., jis nuosekliai vykdė nutarime nurodytas rekomendacijas: tęsė studijas; 2023 m. kovo 10–31 d. dalyvavo 4 psichologinių užsiėmimų cikle; 2023 m. balandžio mėn. kreipėsi dėl psichologinių konsultacijų, tačiau psichologė nurodė, kad nuteistasis yra sėkmingai pabaigęs į jo nusikalstamo elgesio rizikos valdymą orientuotas programas, tad šiuo metu tikslinga susikoncentruoti į įgytų įgūdžių palaikymą; 2023 m. kovo 2 d –2023 m. gegužės 25 d. dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ programoje; 2023 m. gegužės 5 d. dalyvavo neformaliu žmogaus teisų ugdymo metodu paremtame renginyje „(duomenys neskelbtini)“; 2023 m. birželio 6 d. dalyvavo teisinio ugdymo mokymuose tema „(duomenys neskelbtini)“; 2023 m. liepos 4 d. dalyvavo teisinio ugdymo mokymuose tema „(duomenys neskelbtini)“; 2023 m. liepos mėn. dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse – viktorinoje apie Antrąjį pasaulinį karą, geografijos viktorinoje; 2023 m. birželio 23 d. ir 2023 m. liepos 2 d. įsitraukė į neatlygintinų darbų atlikimą, siekdamas gerinti nuteistųjų gyvenimo sąlygas – tvarkė bendro naudojimo patalpas. Įvertinus E. M. gyvenimo būdo ypatumus laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, darytina išvada, kad jis laikosi laisvės atėmimo vietų įstaigos tvarkos reikalavimų ir nustatytų elgesio taisyklių, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose. Taigi darytina išvada, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas ir įvykdė Komisijos rekomendacijas dėl socialinės reabilitacijos ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, o tai rodo, kad E. M. yra motyvuotas ir aktyviai dalyvauja resocializacijos procese.

Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad E. M. praeityje yra vartojęs narkotines medžiagas. Pats nuteistasis interviu metu nurodė, kad praeityje dažnai vartojo alkoholinius gėrimus ir tai buvo kaip atsipalaidavimo priemonė, tačiau asmens byloje nėra nustatyta, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu E. M. reiškia kritiškas nuostatas alkoholio vartojimui praeityje ir tvirtas nuostatas nevartoti alkoholio ateityje. Be to, bausmės atlikimo metu nėra užfiksuota E. M. narkotinių medžiagų ar alkoholio vartojimo ir turėjimo su savimi atvejų. Taigi psichiką veikiančių medžiagų vartojimo sąsajos su nuteistojo nusikalstamu elgesiu nenustatytos, o tai yra vienas iš veiksnių, skatinantis resocializacijos procesą ir teismo vertinamas teigiamai bei palankiai dėl nuteistojo.

Teismas, nagrinėdamas E. M. lygtinio paleidimo patvirtinimo klausimą, atsižvelgia ir į nuteistojo socialinius ryšius. Socialinio tyrimo išvadoje yra pažymėta, kad E. M. palaiko artimus ryšius su šeimos nariais, sulaukia jų palaikymo. Nuteistasis buvo vedęs, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu santykiai su žmona pablogėjo, dėl to santuoka buvo oficialiai nutraukta. Nuteistasis sėkmingai palaiko santykius su dukra, kuri yra pilnametė ir studijuoja užsienyje. Kai ji atvyksta į Lietuvą, aplanko nuteistąjį laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Nuteistasis taip pat reguliariai bendrauja telefonu su motina ir seserimi, kurios irgi gyvena užsienyje, palaiko artimą ryšį su Lietuvoje gyvenančiu tėvu. Duomenų apie tai, kad nuteistasis būtų patyręs smurtą ar pats smurtavęs artimoje aplinkoje, nėra. Taigi šių aplinkybių visuma laikytina, kaip vienas iš veiksnių, galinčių palengvinti E. M. resocializacijos ir integracijos į visuomenę procesą.

Teismas, analizuodamas Socialinio tyrimo išvadą, pastebi, kad E. M. atliekant laisvės atėmimo bausmę, stebimi akivaizdūs pokyčiai emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio ir nuostatų srityje. E. M. itin pavojingus nusikaltimus darė kartu su kitais asmenimis ir kontroliavo jų nusikalstamą elgesį, t. y. vadovavo nusikalstamam susivienijimui. Nuteistojo nepakankama problemų įžvalga, problemų sprendimo būdai pažeidžiant visuomeninių įstatymų ir reikalavimų principus, savo ankstesnio patyrimo ir elgesio pasekmių nekritiškas įsivertinimas, asmeninės atsakomybės stoka ir nusikalstamumo racionalizavimas buvo vienas svarbiausių nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumų, susijusių su jo įvykdytais nusikaltimais. Pabrėžiama, kad dabartinis E. M. atviras savo neteisėto elgesio praeityje analizavimas, orientavimasis į socialiai priimtino savęs realizavimo visuomenėje statuso atkūrimą, yra viena svarbiausių teigiamų nuteistojo tolesnio resocializacijos proceso prielaidų. Duomenų, kad E. M. šiuo metu savo socialinėje aplinkoje palaikytų santykius su kitais asmenimis, kurie užsiimtų draudžiamomis veiklomis ar įsitrauktų į rizikingas situacijas, negauta. Jis turi tvirtą savo nuomonę ir nėra lengvai veikiamas supančios aplinkos, tačiau konfliktinėse situacijose su kitais nuteistaisiais nepastebėtas, nebuvo fiksuota savitvardos praradimo atvejų. Bausmės atlikimo laikotarpiu E. M. nėra atsiskyręs, palaiko formalius santykius ir nevengia bendravimo su kitais nuteistaisiais. Bendraudamas su įstaigos personalu laikosi socialiai priimtinų bendravimo normų, mandagus, taktiškas, sudaro socialiai priimtino asmens įspūdį. Aktyvių kriminalinę elgseną palaikančių nuostatų nedeklaruoja, nėra stebimos diskriminacinės nuostatos. Bausmės atlikimo metu jis nėra pažeidęs nustatytos priežiūros reikalavimų, nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis ar administracine tvarka, nustatytų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir nuteistiesiems keliamų reikalavimų laikosi, stebimas nepriekaištingas ir disciplinuotas elgesys. Nuteistojo atžvilgiu taikomą priežiūrą ir apribojimus linkęs vertinti palankiai. E. M. orientuotas į socialiai priimtinas veiklas: mokymąsi, individualios veiklos vykdymą, nuo „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimo, aktyviai dalyvauja jos veikloje atlikdamas pirmininko pavaduotojo funkcijas, dalyvauja kitose pozityvaus užimtumo priemonėse. Bausmės atlikimo metu yra nuosekliai skatinamas. Taigi dabartiniai nuteistojo emocinės gerovės ypatumai nėra tiesiogiai susiję su jo nusikalstamu elgesiu. Remiantis vertinimo metu gautais duomenimis, dėl E. M. taikytų intervencinių priemonių poveikio ypatumus, darytina išvada, kad E. M. geba objektyviai įvertinti save ir savo galimybes, taip pat išreiškia motyvaciją siekti asmeninio tobulėjimo ir problemas spręsti socialiai priimtinais būdais bei priemonėmis, o tai, teismo vertinimu, yra svarbi nuteistojo resocializacijos bei integracijos į visuomenę procesą palengvinanti prielaida.

Nors prokuroro skunde akcentuojama, kad Komisijos nutarime nebuvo įvertinta E. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pažymėtina, kad tiek Komisijos nutarime, tiek Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nustatyta nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Asmens bylos duomenimis, 2020 m. gegužės 29 d. buvo atliktas pirminis E. M. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas taikant „OASys“ metodiką ir jam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2023 m. sausio 27 d. įvertinus tolimesnius bausmės atlikimo metu formuotus dokumentus ir jų turinį, nuteistojo dalyvavimo priemonėse ypatumus ir stebimą poveikį, elgesio dinamiką, individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytų priemonių vykdymą, atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūrą nustatyta (išliekanti) vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2023 m. rugpjūčio 22 d. atikus paskutinę nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo peržiūrą, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir teigiama elgesio dinamika. Vadinasi, nors ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, tačiau matyti pozityvūs E. M. pokyčiai, kadangi nustatyta teigiama elgesio dinamika (Socialinio tyrimo išvados 16 lapas). Bausmės atlikimo metu stebimos teigiamos E. M. elgesio prielaidos, su jo nusikalstamu elgesiu susiję poreikiai yra sėkmingai valdomi tikslinių socialinės reabilitacijos ir intervencinių priemonių pagalba. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstamo elgesio riziką lemia ne tik įvertinimas taikant „OASys“ metodiką, bet anksčiau aprašytų aplinkybių visuma, kurios leidžia daryti pagrįstą išvadą apie nuteistojo akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teismas, atsižvelgdamas į dedamas pastangas mažinant nusikalstamo elgesio riziką, daro išvadą, kad E. M. elgesys įkalinimo įstaigoje atskleidžia teigiamą jo požiūrį į taikomas priemones ir gerokai pagerėjo, matyti akivaizdi pažanga.

Teismo vertinimu, yra pakankamai nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų, t. y. teigiamos nuostatos į mokymąsi ir darbinę veiklą (įgijo tris profesines kvalifikacijas, tęsia studijas, vykdo individualią veiklą, gauna pastovias pajamas, rodo neatlygintino darbo iniciatyvas), socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių reguliarus vykdymas, aktyvus dalyvavimas resocializacijos procese, stiprūs socialiniai ryšiai su šeima ir artimaisiais, bausmės atlikimo metu stebimas disciplinuotas elgesys, nebaustumas drausmine ir administracine tvarka, skirti paskatinimai, akivaizdžių kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų nebuvimas, vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika su teigiama elgesio dinamika, kurių visumos pakanka išvadai, jog nuteistojo elgesys pakankamai ir akivaizdžiai kinta (koreguojamas) teigiama linkme, įkalinimas laisvės atėmimo vietų įstaigoje jam leido suvokti savo neteisėtų veiksmų esmę, jų padarinius bei ateityje leis priimti sprendimą toliau gyventi nenusikalstamai.

Tikėtina, kad E. M. laikas, praleistas įkalinimo įstaigoje, dalyvavimas įvairiuose užsiėmimuose, nuteistajam leido suvokti neteisėtų ir pavojingų veiksmų esmę, jų padarinius, bei ateityje leis priimti sprendimą ir toliau gyventi nepažeidžiant visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Teismo vertinimu, nuteistasis, atlikdamas bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įvykdė visus jam keliamus reikalavimus, koregavo savo elgesį, taip mažino pakartotinio nusikalstamumo riziką. Taigi visos nurodytos aplinkybės, patvirtina galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.

Šiame kontekste pabrėžtina, kad prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo iš esmės motyvuojamas tuo, kad, E. M. taikant lygtinį paleidimą, bus pažeistas visuomenės interesas, bei neįgyvendinta bausmės paskirtis, nes neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra pakankamai didelė – 4 metai 1 mėnesis ir 24 dienos. Teismas pritaria nuteistojo atsiliepime pateiktai aktualiai teismų praktikai, kad kai skirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, ji negali būti vertinama kaip per maža, o likusi neatlikta bausmės dalis kaip per didelė, prieštaraujanti teisingumo principo ar bausmės tikslų įgyvendinimui, todėl prokuroro argumentas, kad E. M. neatliktoji bausmės dalis yra pakankamai didelė, vertinamas kaip nepagrįstas. Reikšminga ir tai, kad bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimas yra teismo kompetencija priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Kaip minėta, nuteistasis atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygą dėl privalomos laisvės atėmimo dalies atlikimo (daugiau kaip du trečdalius laisvės atėmimo bausmės), o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nereiškia, kad nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į laisvės atėmimo vietų įstaigą likusios bausmės atlikimui. Bausmės paskirtis, be kita ko, yra tai, kad asmuo būtų pakankamai paveiktas, jog ateityje nebedarytų nusikalstamų veikų. Taigi teismas daro išvadą, kad nuteistojo E. M. lygtinis paleidimas, suteikiant jam planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę, nustatant įpareigojimus, padėsiančius tai įgyvendinti, šiuo atveju būtų viena iš veiksmingiausių priemonių, skatinančių jį pakartotinai nebenusikalsti.

Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad Komisijos nariai, kurios sudėtyje dalyvavo 5 nariai, vienbalsiai nutarė taikyti E. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, teismas konstatuoja, kad yra tikslinga patvirtinti Komisijos 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimą Nr. RV-25-2880 ir nuteistajam E. M. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo atmetamas, nes šiame skunde nenurodyti jokie motyvai, kurie sudarytų pagrindą abejoti minėtu Komisijos nutarimu.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad lygtinai paleisto iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistojo buvimo vietą ir laiką intensyvios priežiūros metu, elgesio pataisos programas, kuriose tikslinga dalyvauti šiam nuteistajam, vietas, kuriose negalima lankytis, ir asmenis, su kuriais negalima bendrauti, nustato probacijos tarnyba, atsižvelgdama į lygtinai paleisto iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistojo rizikos lygį, kriminogeninius veiksnius, nusikaltimo, už kurį vykdoma probacija, padarymo aplinkybes, elgesį, taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus atliekant laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei į BPK 360 straipsnį, teismas nenurodo nuteistajam skirtinų įpareigojimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro skundą atmesti.

Patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimą Nr. RV-25-2880 ir taikyti nuteistajam E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kuris bus vykdomas Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.

Nutartį vykdyti jai įsiteisėjus. Terminą, kuriam nuteistasis lygtinai paleistas, skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos

Nutarties nuorašą susipažinti išsiųsti Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijai, nuteistajam ir prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.