Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Egidijos Tamošiūnienės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo G. V. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. V. trims mėnesiams pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. liepos 24 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį, kad turėdamas tikslą neteisėtai praturtėti, ne vėliau, kaip nuo 2014 metų gruodžio mėnesio įsitraukė į R. M. ir E. M., 2014 metų rudenį organizuoto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, turinčio tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jas kontrabandos būdu gabenti į Norvegijos Karalystę ir ten realizuoti taip gaunant neteisėtas pajamas, veiklą.Ne vėliau, kaip nuo 2014 metų gruodžio mėnesio, tiksliau nenustatytos dienos, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje kartu su R. M. ir palaikydamas su juo pastovius tarpusavio ryšius, nukreiptus į bendrų nusikalstamo susivienijimo tikslų realizavimą, vyko į susitikimus su nusikalstamo susivienijimo narių užverbuotu T. B., kurių metu kartu su R. M. sprendė nusikalstamo susivienijimo veiklai svarbius klausimus susijusius su atsiskaitymu už kito nusikalstamo susivienijimo nario R. P. 2014 metų pabaigoje Norvegijos Karalystėje parduotas narkotines, psichotropines medžiagas. Taip pat kartu su R. M. vyko į susitikimus, kurių metu buvo sprendžiama konfliktinė situacija kilusi su narkotinių medžiagų pirkėjo galimais tarpininkais ir tokiu būdu dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikoje veikė nusikalstamo susivienijimo naudai.Toliau dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje ir veikdamas, kaip nusikalstamo susivienijimo atstovas, vadovaujantis narkotinių ir psichotropinių medžiagų realizavimui Norvegijos Karalystėje, vykdydamas vieno iš nusikalstamo susivienijimo vadovų R. M. užduotį 2015 m. vasario 27 d. – 2015 m. kovo 1 d. laikotarpiu atvyko į Norvegijos Karalystę, turėdamas tikslą koordinuoti narkotinių medžiagų kurjerio R. A. G. ir nusikalstamo susivienijimo nario R. P. veiksmus ir siekiant bendrų tikslų užtikrinti narkotinių medžiagų pardavimą, bei gautų pinginių lėšų perdavimą nusikalstamo susivienijimo nariams. Vykdydamas R. M. užduotį 2015 m. vasario 27 d. – 2015 m. kovo 1 d. Trondheimo mieste kartu su R. P. realizavo apie 5 kg narkotinės medžiagos hašišo (kanapių dervos) ir nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Siekdamas užtikrinti piniginių lėšų perdavimą kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams pavedė R. P. per R. A. G. organizuoti gautų piniginių lėšų apie 450 000,00 – 500 000,00 Norvegijos kronų (47 890,00 – 53 211,00 Eur) pargabenimą į Lietuvą ir perdavimą R. M..Taip pat kaltinamas tuo, kad toliau dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje ir po 2015 m. kovo 28 d. įvykusio nusikalstamo susivienijimo nario R. P. sulaikymo Norvegijos Karalystėje, atlikdamas šio nusikalstamo susivienijimo atstovo, atsakingo už narkotinių, psichotropinių medžiagų realizavimą Norvegijos Karalystėje vaidmenį ir vykdydamas R. M. užduotį, naudodamasis nukentėjusiųjų T. B., T. K. pažeidžiamumu, ir priklausomumu, atsiradusiu, dėl nusikalstamo susivienijimo narių: R. M., R. P. ankstesnių neteisėtų veiksmų, nuo 2015 m. balandžio 10 d. verbavo T. B., T. K. nusikalstamoms veikoms – neteisėtam narkotinių, psichotropinių medžiagų gabenimui ir platinimui daryti, kartu su jais vyko į Norvegijos Karalystę, kur vadovaudamas jų veiksmams tiesiogiai iš R. P. įrengtos slėptuvės, esančiose miške, netoliese Fetsund miestelio paėmė apie 5 kg narkotinių medžiagų hašišo (kanapių dervos) ir apie 5 kg psichotropinių medžiagų metamfetamino, perdavė juos T. B. ir T. K., nurodydamas nugabenti pirkėjui į Trondheimo miestą.T. B. ir T. K. neįvykdžius pavedimo dėl narkotinių, psichotropinių medžiagų perdavimo, G. V., siekdamas bendrų nuskalstamo susivienijimo tikslų ir vykdydamas R. M. užduotį, 2015 m. balandžio 23 d. prie parduotuvės „Fresh Market“, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune susitiko su T. B. ir T. K. spręsti tolesnio narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo ir atsiskaitymo už jas klausimus. Susitikimo metu vykdė R. M. užduotį ir organizavo T. B., T. K. 2015 m. balandžio 24 d. susitikimą su nusikalstamo susivienijimo nariais, žinodamas, kad susitikimo metu ketinama susidoroti su T. B. ir T. K. už nepaklusimą nurodymams ir atsisakymą platinti narkotines, psichotropines medžiagas.2015 m. balandžio 24 d. dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, būdamas ginkluotas peiliu ir teleskopine lazda, apie 12.30 val. kartu su R. M. atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę prie PC „Molas“, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, susitikti su T. B., T. K., turėdamas tikslą kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais: E. M., I. S., M. R., M. A. panaudojant fizinį smurtą ir kitų nusikalstamo susivienijimo narių atgabentus šaunamuosius ginklus užpulti T. B., T. K., neteisėtai atimti jiems laisvę ir išgabenus iš viešos vietos juos nužudyti.Tokiu būdu G. V. ne vėliau, kaip nuo 2014 metų gruodžio mėnesio dalyvavo nusikalstamo susivienijimo, suburto turint tikslą daryti labai sunkius nusikaltimus veikloje, palaikė pastovius tarpusavio ryšius su nusikalstamo susivienijimo vadovu R. M., nariu – R. P. ir dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje atliko atstovo, atsakingo už narkotinių, psichotropinių medžiagų platinimą Norvegijos Karalystėje vaidmenį, bei vykdė atskiras vadovo R. M. užduotis. Taip pat 2015 m. balandžio 24 d. nusikalstamo susivienijimo nariams į susitikimą su T. K., T. B. atgabenus šaunamuosius ginklus, šaudmenis ir tokiu būdu nusikalstamam susivienijimui reorganizavusis į šaunamaisiais ginklais ginkluotą nusikalstamą susivienijimą dalyvavo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje.G. V. taip pat kaltinamas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį už tai, kad nuo 2015 m. balandžio 10 d. naudodamasis nukentėjusiųjų T. B., T. K. priklausomumu, dėl jų dalyvavimo nusikalstamoje veikloje ir pažeidžiamumu, dėl R. M. išsakytų grasinimų fiziniu smurtu nukentėjusiųjų, jų artimųjų atžvilgiu, bei pats naudodamas grasinimus – psichologinį smurtą ir nurodydamas, kad T. B., T. K. yra atsakingi už nusikalstamo susivienijimo patirtus nuostolius, dėl nusikalstamo susivienijimo nario R. P. sulaikymo ir neturi kito pasirinkimo tik toliau dalyvauti nusikalstamoje veikloje, bei remdamasis savo, kaip nusikalstamo susivienijimo nario autoritetu, verbavo nukentėjusiuosius T. B., T. K. nusikalstamų veikų darymui, kartu su jais 2015 m. balandžio 10 d. vyko į Norvegijos Karalystę, kur tiesiogiai T. B., T. K. perdavė narkotines, psichotropines medžiagas, nurodė jas vežti pirkėjams.G. V. taip pat kaltinamas pagal BK 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad nuo 2014 metų gruodžio mėnesio dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje vykdydamas jam priskirtą nusikalstamo susivienijimo atstovo, atsakingo už narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą Norvegijos Karalystėje vaidmenį ir tokiu būdu vykdydamas nusikalstamo susivienijimo vadovo R. M. užduotį organizavo neteisėtą labai didelių kiekių narkotinių, psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą ir realizavimą, bei pats tiesiogiai laikė ir gabeno labai didelius kiekius šių medžiagų.Vykdydamas nusikalstamo susivienijimo vadovo R. M. užduotį 2015 m. vasario 27 d. – 2015 m. kovo 1 d. laikotarpiu atvyko į Norvegijos Karalystę, kur susitikimo su Norvegijoje gyvenusiu R. P. metu davė nurodymus, dėl labai didelio kiekio apie 5 kg narkotinės medžiagos hašišo (kanapių dervos) ir psichotropinių medžiagų metamfetamino neteisėto gabenimo ir pardavimo. Organizuodamas šių medžiagų pardavimą nurodė R. P. platinimui skirtos narkotinės medžiagos dalį paimti iš narkotinių medžiagų kurjerio R. A. G. atgabentos narkotinių medžiagų – hašišo (kanapių dervos) siuntos, bei kitą pardavimui skirtą psichotropinės medžiagos dalį paimti iš R. P. įrengtos Oslo priemiestyje, miške prie Tomm Murstadbakken 2 esančio vaikų darželio, įrengtos slėptuvės. Taip pat R. P. nurodė šias platinimui skirtas narkotines, psichotropines medžiagas atgabenti į Trondheimo miestą, kur jos buvo parduotos už 450 000,00 – 500 000,00 Norvegijos kronų (47 890,00 – 53 211,00 Eur) sumą.Vadovaudamas narkotinių, psichotropinių medžiagų platinimui Norvegijos Karalystėje bendrais veiksmais kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos neteisėtai laikė labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų: slėptuvėje, įrengtoje Oslo priemiestyje, miške prie Tomm Murstadbakken 2 esančio vaikų darželio, turėdamas bendrą tikslą parduoti, neteisėtai laikė 3,6 kg miltelių, turinčių savo sudėtyje labai didelį kiekį – 2 817,8 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kuris 2015 m. balandžio 24 d. Norvegijos Karalystės teisėsaugos institucijų buvo rastas ir išimtas; slėptuvėje Oslo priemiestyje, miške prie Ulfartsveien gatvės, turėdamas tikslą parduoti neteisėtai laikė labai didelį kiekį 959 g kanapių dervos (hašišo) ir 3392,8 g metamfetamino.G. V. taip pat kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 9 ir 11 punktus, 146 straipsnio 2 dalį už tai, kad dalyvaudamas šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, siekdamas bendro tikslo susidoroti su vieno iš nusikalstamo susivienijimo vadovo R. M. nurodymų nevykdančiais T. B., T. K. ir taip įbauginti kitus asmenis, 2015 m. balandžio 24 d. su T. B. ir T. K. tarėsi susitikti užmiestyje, prie miško kelyje Kaunas – Jonava, tačiau T. B. ir T. K. atsisakius vykti į nuošalią susitikimo vietą, susitarė susitikti automobilių stovėjimo prie PC „Molas“, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune. G. V. apie sutartą susitikimo vietą informavo R. M., kuris kartu su kitu nusikalstamo susivienijimo vadovu E. M. sutelkė kitus nusikalstamo susivienijimo narius: M. R., M. A., I. S. ir užtikrino šaunamųjų ginklų neteisėtą atgabenimą į susitikimą.Vykdydamas nusikalstamo susivienijimo narių susitarimą ir kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais turėdamas bendrą tikslą nužudyti du asmenis: T. B., T. K., dėl savanaudiškų paskatų ir taip siekiant įbauginti kitus asmenis, bei nuslėpti kitus nusikalstamo susivienijimo daromus nusikaltimus, G. V., būdamas ginkluotas peiliu ir teleskopine lazda, apie 12.30 val. kartu su R. M. atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę prie PC „Molas“, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune. Tuo tarpu kitas nusikalstamo susivienijimo vadovas E. M. su susivienijimo nariais: M. R., M. A., I. S., būdami ginkluoti neteisėtai laikomais pistoletu „Baikal“, kuris yra pagamintas savadarbiu būdu perdirbant Rusijos Pramoninės gamybos dujinį pistoletą „IZH-79-8“, ir dviem pistoletais „Brawning“, kurie yra savadarbiai šaunamieji ginklai, perdirbti iš pramoninės gamybos pistoletų „CZ92“, peiliais, teleskopine lazda atvyko į susitikimo vietą kitu automobiliu „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kur sustoję netoliese laukė R. M. signalo.R. M. davus signalą – pirmajam sudavus smūgius T. B., G. V. įrėmė peilį T. K. į šoną ir taip atėmė jam galimybę priešintis. Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir veikdamas kartu su kitu privažiavusiu nusikalstamo susivienijimo nariu M. R., kuris pribėgęs sudavė ne mažiau dviejų smūgių į galvą neteisėtai atėmė laisvę T. K. ir jį patalpino į automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilyje M. R. dar sudavė ne mažiau du smūgius T. K. ir jį laikė prispaudęs, taip atimdamas jam galimybę priešintis, o G. V. sėdęs už automobilio vairo ir greta įsėdus R. M. pradėjo važiuoti ir ketino išgabenti T. K. iš viešos vietos į tyrimo metu nenustatytą vietą, kur ketino nužudyti T. K..Tuo tarpu kiti nusikalstamo susivienijimo nariai: E. M., I. S., M. A. automobiliu „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš viešos vietos išvežė T. B., turėdami tikslą jį nugabenti į tyrimo metu nenustatytą vietą ir ten nužudyti.G. V. nusikalstamų veiksmų, nukreiptų į tyčinį dviejų asmenų: T. B. ir T. K. nužudymą, dėl savanaudiškų paskatų ir siekio nuslėpti kitus nusikalstamo susivienijimo daromus nusikaltimus, nepabaigė, dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi automobilis „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su vežamu T. K. netrukus buvo policijos pareigūnų sustabdytas prie PC „Molas“ ir T. K. buvo išlaisvintas, o automobilis „Mazda 6“ , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su vežamu T. B. policijos pareigūnų buvo sulaikytas Kaune, Topolių gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) ir T. B. buvo išlaisvintas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka G. V. laikinai sulaikytas 2015 m. balandžio 24 d. Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 26 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis to paties teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartimi kaltinamajam G. V. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. sausio 24 d. Suėmimas taikomas vienu pagrindu, kad būdamas laisvėje kaltinamasis G. V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamasis G. V. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį.Kaltinamasis skunde nurodo, kad skundžiamos nutarties motyvai pratęsti jam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą yra identiški Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutarties motyvams, o tai suponuoja skundžiamos nutarties formalumą ir deklaratyvumą, grubius jo teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimus, bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikos ignoravimą. Juo labiau, kad griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam G. V. taikoma jau daugiau negu dvejus metus.Kaltinamasis G. V. cituoja EŽTT sprendimus teigdamas, kad kardomoji priemonė – suėmimas jam taikoma jau pakankamai ilgą laiką, t. y. nuo 2015 m. balandžio 24 d., nepateikiant objektyvių faktų, kurie leistų pagrįstai prognozuoti, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Ilgas suėmimo taikymas suponuoja realios laisvės atėmimo bausmės atlikimą, dėl to pažeidžiamos BPK, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvekcijos (toliau – EŽTK) nuostatos. Juo labiau, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, legalų pragyvenimo šaltinį, artimuosius, su kuriais jį sieja stiprūs socialiniai ryšiai. Šioje byloje ikiteisminis tyrimas vyksta seniai, visi, bylos išnagrinėjimui reikšmingi duomenys yra procesiškai užfiksuoti. Taigi, jeigu kaltinamasis būtų buvęs nusikalstamo susivienijimo nariu, jis jau būtų pasislėpęs nuo teisėsaugos institucijų. Tačiau kaltinamasis to nepadarė ir tai patvirtina išvadą, kad jis neturi pagrindo bėgti ir slėptis nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo. Be to, net būdamas Kauno tardymo izoliatoriuje kaltinamasis elgiasi tinkamai. G. V. pragyvenimo šaltinis yra darbas, kuriame jis dirbo iki sulaikymo, iš kurio ir pragyveno. Jis neturėjo papildomų pajamų, o byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad būtų gavęs kokias nors nelegalias pajamas ar pragyvenęs iš nusikalstamos veikos.Kaltinamasis taip pat nurodo, kad skundžiama nutartis iš esmės neatitinka baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų ir teismų praktikoje suformuluotų reikalavimų, keliamų nutarties surašymui (BPK 125 straipsnis). Teigia, kad nutartyje nėra nurodyti motyvai, kuriais remiantis pagrįsta išvada, kodėl kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti kitomis, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Toks nemotyvuotas ir imperatyvių įstatymo reikalavimų neatitinkantis procesinis dokumentas negali būti paliktas galioti vien dėl jo turinio esminių trūkumų. Juo labiau, kad objektyvūs baudžiamosios bylos duomenys nepagrindžia nė vieno suėmimo taikymo pagrindo. Visos aukščiau išdėstyto aplinkybės akivaizdžiai rodo, jog G. V. ir toliau taikant pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą yra iš esmės pažeidžiamos minimalios kaltinamojo teisių, įtvirtintų EŽTK, garantijos ir BPK nuostatos, reglamentuojančios bendrąsias kardomųjų priemonių skyrimo taisykles.Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo G. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti galioti. Kaltinamojo G. V. skundas atmetamas. Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis, kuria kaltinamajam G. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, BPK ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, kuriomis nustatoma, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokie nustatyti įstatyme.Pažymėtina, kad kaltinamojo G. V. skunde pateikti argumentai iš esmės jau buvo išnagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 8 d., 2016 m. lapkričio 14 d. ir 2017 m. vasario 15 d., 2017 m. gegužės 9 d. nutartyse. Kaltinamasis G. V. naujų argumentų dėl kardomosios priemonės – suėmimo panaikinimo skunde nenurodo. Teisėjų kolegija dar kartą nurodo, kad būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis G. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiųjų T. B., T. K. apklausos protokoluose, asmens parodymo atpažinti protokoluose, Norvegijos Karalystės teisėsaugos institucijų pateiktoje medžiagoje, tarnybiniuose pranešimuose, kaltinamųjų kratos protokoluose bei kituose procesiniuose dokumentuose. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Taigi baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.Nagrinėjamu atveju G. V. kaltinamas galimai padaręs labai sunkius nusikaltimus, nustatytus BK 249 straipsnio 2 dalyje, 147 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte 260 straipsnio 3 dalyje, taip pat pasikėsinęs padaryti apysunkį ir labai sunkų nusikaltimus, nustatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5, 9, 11 punktuose, 146 straipsnio 2 dalyje, už kurių padarymą gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Kauno apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Kauno apygardos teismas kaltinamajam G. V. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Priešingai nei skunde teigia kaltinamasis, šį suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė teisingai, jis nėra išnykęs.Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju G. V. yra kaltinamas galimai padaręs labai sunkius nusikaltimus, nustatytus BK 147 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 249 straipsnio 2 dalyje, už kurių padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtintos tik griežtos, ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, o BK 249 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą – ir laisvės atėmimas iki gyvos galvos. G. V. taip pat kaltinamas pasikėsinęs padaryti labai sunkų nusikaltimą, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5 , 9, 11 punktuose, už kurio padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta tik griežta, ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Nagrinėjamu atveju žemesnės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad be kaltinamajam gresiančios griežtos bausmės, yra pakankamai kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių manymą, jog kaltinamasis G. V., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad jis yra išsiskyręs, anksčiau keturis kartus teistas Lietuvos Respublikoje, vieną kartą – Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Dalis kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų yra tarptautinio pobūdžio – G. V. kaltinamas įsitraukęs į R. M. ir E. M. organizuoto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, turinčio tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jas kontrabandos būdu gabenti į Norvegijos Karalystę ir ten realizuoti taip gaunant neteisėtas pajamas, veiklą. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodoma, kad byloje surinkti duomenys liudija apie pakankamai tamprių bendrininkų kriminalinių ryšių buvimą užsienio valstybėse (taip pat ir nesančiose ES sudėtyje), kaltinamasis sistemingai išvykdavo į užsienį. Kaltinamojo ryšius užsienyje patvirtina ir pareikšti kaltinimai padarius nusikalstamas veikas Norvegijos Karalystėje (BK 7 straipsnio 12 punktas). Nors kaltinamasis skunde nurodo, kad turi pastovią gyvenamąją vietą, legalų pragyvenimo šaltinį, artimuosius, tačiau nurodytos aplinkybės nagrinėjamu atveju nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės, kuriai užtikrinti ir taikoma tokia griežta kardomoji priemonė. Analogiškai vertinama ir aplinkybė dėl G. V. elgesio suėmimo metu, t. y. kad būdamas Kauno tardymo izoliatoriuje elgiasi tinkamai. Taigi, priešingai nei teigia kaltinamasis, teisėjų kolegija sprendžia, jog Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad G. V., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Šioje baudžiamojoje byloje išskirtinės priežastys, pateisinančios ilgalaikį kaltinamojo kalinimą, yra G. V. asmenybės pavojingumas ir inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, mastas ir jų intensyvumas. Iš kaltinamajam pareikšto kaltinimo turinio ir baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad G. V. galimai sistemingai darė nusikalstamas veikas tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje. Be to, nusikaltimus galimai padarė veikdamas nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, sudėtyje, taip pat galimai kėsinosi padaryti kvalifikuotą smurtinę nusikalstamą veiką žmogaus gyvybei. Įvertinus anksčiau ištirtų duomenų visumą, nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas G. V., pobūdį, mastą, intensyvumą, ir sunkumą, šiuo metu kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.Kaltinamojo skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis identiška Kauno apygardos 2017 m. balandžio 11 d. nutarties turiniui. Tačiau vien tai, kad kai kurie sakiniai nutartyse sutampa, nepatvirtina išvados, kad Kauno apygardos teismas netinkamai ar neišsamiai išnagrinėjo suėmimo termino pratęsimo G. V. klausimą, neįvertino visų šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Šiuo metu pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – taikymas kaltinamajam neprieštarauja proporcingumo, teisėtumo principams. Todėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų nebus galima pasiekti. Skunde nurodyta aplinkybė, kad skundžiamoje nutartyje nėra aptarta švelnesnės kardomosios priemonės skyrimo galimybė, taip pat nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. liepos 5 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam G. V. suėmimo terminą trijų mėnesių terminui EŽTK, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, BPK normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieštarauja EŽTT ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

kaltinamojo G. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.