Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. R. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Armando Vainausko (toliau – ir prokuroras) skundas tenkintas ir netvirtintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. balandžio 2 d. nutarimas Nr. RV-25-1086 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam M. R., panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

3. Nuteistajam M. R. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2020 m. liepos 31 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. birželio 26 d., ½ laisvės atėmimo bausmės M. R. atliko 2023 m. birželio 27 d., neatliktos bausmės dalis 2024 m. kovo 27 d. – du metai du mėnesiai trisdešimt dienų.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

6.1. Pasak nuteistojo, skundžiama nutartis nėra tinkamai argumentuota, o joje padarytos išvados yra nenuoseklios ir prieštaringos. Nors nutartyje pažymėta, kad „nusikalstamų veikų pobūdis, jų pavojingumas, kaltinamojo požiūris į padarytas nusikalstamas veikas jau buvo įvertinti teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą“, tačiau kitų motyvų, susijusių su jo nusikalstamų veikų sunkumu, pavojingumu, pobūdžiu ir padarymo aplinkybėmis, apylinkės teismas iš esmės nenurodė. Nuteistasis pažymi, kad dauguma skundžiamoje nutartyje, kaip ir Komisijos nutarime bei Socialinio tyrimo išvadoje, nurodytų aplinkybių, susijusių su jo asmenybe ir elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, yra jį teigiamai apibūdinančios. Teismas deklaratyviai nurodė, jog nepaisant to, kad jis deda pastangas koreguoti savo elgesį tinkama linkme, tačiau jos dar nėra pakankamos išvadai, kad probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas pripažino, kad visi jo užfiksuoti teigiami pokyčiai elgesyje vertintini teigiamai, tačiau nėra pakankami šiuo metu lygtinai paleisti jį iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

6.8. Skunde pažymima, kad nutartyje pateiktos išvados yra prieštaringos, viena vertus, teismas nurodo, jog jis atitinka formalius BVK 82 straipsnyje numatytus kriterijus, kita vertus, teismas pabrėžia, jog neatlikta bausmės dalis yra reikšmingai didelė. Nuteistasis pažymi, kad BVK numato aiškų reikalavimą, susijusį su atliktu bausmės laiku ir tai, kad jis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, savaime sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tiek taikant šį institutą, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti asmens byloje nustatytomis aplinkybėmis. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nepateikė išsamių ir įtikinamų motyvų, kodėl jam negali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, o vietoje to, perrašė tuos pačius teiginius iš ankstesnio sprendimo.

6.9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino jo asmenybę ir elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, jo nusikalstamo elgesio riziką bei pažangą ją mažinant ir nepagrįstai sprendė, kad šiuo metu neįmanoma jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės taikant lygtinio paleidimo institutą. Pasak nuteistojo, visą bausmės vykdymo laiką jis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl galima teigti, kad jo resocializacija yra baigta ir jis yra pasiruošęs pilnai integruotis į plačiąją visuomenę. Faktai, kad jis laisvėje turi gerai apmokamą darbo vietą, užtikrintą gyvenamąją vietą, rodo, kad jis neturėtų susidurti su sunkumais dėl pragyvenimo, galinčiais jį pastūmėti atgal į nusikalstamą gyvenimo būdą. Pakankamos, stabilios, poreikius atitinkančios darbinės pajamos yra sėkmingos resocializacijos prielaidos. Toliau atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje bus užkirstas kelias ne tik resocializacijai ir integracijai į visuomenę, bet tai netikslinga ir ekonomiškai, kadangi valstybė privalės jį išlaikyti. Anot nuteistojo, šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad jis padarė pakankamą pažangą, savo elgesį pakeitė tinkamai, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą ir tai neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.

7. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo M. R. skundas tenkinamas.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

9. Aukštesnysis teismas, atsižvelgęs į aptartą teisinį reglamentavimą, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą bylos medžiagą, nuteistojo asmens bylą, skundo argumentus bei pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad priešingai, nei nurodė žemesnysis teismas, yra pakankamas pagrindas manyti, jog lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos M. R. laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, Komisijos nutarimas, kuriuo nuspręsta taikyti nuteistajam M. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pagrįstas tiek formaliuoju, tiek ir materialiuoju lygtinio paleidimo kriterijais. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad žemesnysis teismas pažeidė BVK 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principą, taip pat nesivadovavo Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijomis valstybėms narėms Rec (2003) 22, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, o be to, minėtoji rekomendacija yra tik patariamojo (rekomendacinio) pobūdžio.

10. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog žemesnysis teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, konstatavo, jog nuteistasis nėra pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti visiškai neizoliuotas nuo visuomenės. Teismas nutartyje pažymėjo, kad paskirtos bausmės tikslai dar nėra pakankamai pasiekti, dėl to yra per anksti jam taikyti lygtinį paleidimą. Su tokiomis skundžiamos nutarties išvadomis aukštesnysis teismas nesutinka.

11. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą ir nuteistojo skundo argumentus, konstatuotina, kad priešingai nei skundžiamoje nutartyje akcentavo žemesnysis teismas, Komisija, tinkamai įvertinusi nuteistojo M. R. asmenybę bei jo elgesio korekciją, pagrįstai sprendė, jog šiuo metu nuteistasis daro akivaizdžią pažangą, valdant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesniojo teismo vertinimu, nebėra pagrindo manyti, kad pirmiau paminėtų kriterijų nuteistasis M. R. vis dar neatitinka, kadangi šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti visiškai realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą.

12. Žemesnysis teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, išskirtinę reikšmę suteikė M. R. kaltės pripažinimui iš dalies dėl nusikaltimų, už kuriuos jis nuteistas ir atlieka bausmę, kriminogeninių veiksnių egzistavimui bei likusios neatliktos bausmės dydžiui. Aukštesnysis teismas, pritardamas nuteistojo skundo motyvams, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju žemesnysis teismas, grįsdamas savo teisines išvadas, pateikė formalius motyvus, visapusiškai neįvertindamas visų duomenų, susijusių su nuteistojo elgesio pokyčiais ir nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių nuteistasis iki šiol išlieka pavojingas visuomenei. Žemesniojo teismo motyvai vertintini kaip deklaratyvūs, kadangi tiek neatlikta bausmės dalis, tiek kaltės pripažinimas iš dalies dėl nusikaltimo, už kurį jis šiuo metu atlieka bausmę, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo galimybės išeiti į laisvę taikant jam lygtinio paleidimo institutą, galėtų būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, įvertinus asmens elgesį bausmės atlikimo metu, ypatingai, kai asmens nuostatos į priežiūrą įkalinimo įstaigose neigiamos, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Pažymėtina, kad M. R. paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl ji negali būti traktuojama kaip per maža ar prieštaraujanti teisingumo principo bei bausmės tikslų įgyvendinimui. Vien neatliktos bausmės dalies dydis taip pat savaime nesuponuoja ir išvados, jog tolimesnis nuteistojo pataisos procesas nėra galimas taikant jam probaciją. Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad skundžiamos nutarties motyvai negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Aukštesniojo teismo vertinimu, minėtos aplinkybės buvo nepagrįstai pernelyg sureikšmintos, nes jas akivaizdžiai nusveria teigiamai M. R. charakterizuojanti medžiaga.

13. Tiek skundžiamoje nutartyje, tiek Komisijos nutarime nurodyti duomenys patvirtina, kad M. R. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, taigi egzistuoja formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pažymėtina, kad šiuo metu (šios nutarties priėmimo dieną) M. R. yra atlikęs daugiau kaip tris metus dešimt mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš jam paskirtų šešių metų, t. y. daugiau nei pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios privalomą dalį jis yra atlikęs pagal BVK 82 straipsnio nuostatas. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas klausimas dėl lygtinio paleidimo, dieną (2024 m. kovo 27 d.) buvo du metai du mėnesiai trisdešimt dienų, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, vienas iš BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų – kaltininko nubaudimas yra pasiektas, nes M. R. laisvė paskirtos bausmės kontekste yra suvaržyta jau reikšmingą laiko tarpą. Nuteistasis M. R. bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, keturis kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį, už aktyvų dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistasis nuo 2021 m. vasario 24 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis Vilniaus kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, be to, 2023 m. gegužės 4 d. perkeltas į Vilniaus kalėjimo pusiaukelės namus, yra nuolat išleidžiamas trumpalaikių išvykų ir atostogų už laisvės atėmimo įstaigos ribų, kurių metu laikosi nustatytų taisyklių ir jų nepažeidinėja, grįžta laiku bei neapsvaigęs nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų. Aukštesnysis teismas pritaria Komisijos nutarime išvardintoms teigiamai charakterizuojančioms nuteistąjį aplinkybėms ir pritaria, kad yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pažymėtina, kad nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, jis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, gaunami paskatinimai patvirtina, kad nuteistasis šiuo metu nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai ir nepertraukiamai. Taigi, nuteistasis M. R. deda pastangas įrodyti, kad elgesio pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje nebėra tikslingas, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realios likusios bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje, o jo elgesį kontroliuojant probacijos metu.

14. Vertinant lygtinio paleidimo instituto taikymo galimybę, reikšminga ir tai, kad praėjus dviem mėnesiams nuo nuteistojo bausmės atlikimo pradžios, t. y. 2020 m. rugsėjo 17 d. vertinant jo elgesį pagal OASys metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Kaip matyti, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika 2022 m. birželio 8 d., 2022 m. gruodžio 12 d., 2023 m. sausio 17 d., 2023 m. rugpjūčio 22 d. ir 2024 m. kovo 18 d. vertinimų metu išliko ta pati – žema. Kaip pažymėta Komisijos nutarime, paskutinio vertinimo metu, nusikalstamo elgesio įvertis sumažėjo kriminogeninių veiksnių srityje – mąstymas ir elgesys, nes nuteistojo požiūris, kaip reikia spręsti problemas, yra logiškas, jis taiko tinkamas sprendimų strategijas, supranta kitų poveikį bei moka lanksčiai mąstyti, sugeba atpažinti, kad veiksmų eiga turi pasekmes ir tai yra teigiamų bei neigiamų pasekmių mišinys. Taip pat nuteistasis atvirai kalba apie savo praeities neigiamą elgesį. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius bei patvirtina, kad bausmės atlikimo metu stebima teigiama elgesio dinamika, su nusikalstamumu susiję veiksniai yra valdomi ir stebimi teigiami pokyčiai, tokiu būdu nuteistasis daro pažangą ir savo elgesiu mažina jam nustatytų dinaminių kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamam elgesiui.

15. Nors nuteistajam nustatytas vienas jo elgesiui darantis įtaką kriminogeninis statinis veiksnys – pirmas teistumas, tačiau pažymima, kad šis veiksnys yra nekintantis, todėl būtina vertinti ne tik nuteistojo praeities aspektus, tačiau ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis nepasižymi išskirtiniais adaptaciniais sunkumais, jis laikosi nustatytos tvarkos, dienotvarkės ir režimo reikalavimų. Nuteistasis yra mandagus, pagarbus, geba palaikyti pokalbį. Pažymėtina ir tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis M. R. ne formaliai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, o tikslingai, siekdamas valdyti savo nusikalstamo elgesio riziką. Pagrindą taip manyti sustiprina ir ta aplinkybė, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu Komisijos narių vertinamas kaip nepriekaištingas. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad toks nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu rodo, jog jis nuo pat bausmės atlikimo pradžios dėjo pastangas mažinti kriminogeninius veiksnius ir keisti savo elgesį teigiama linkme, o laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos.

16. Aukštesnysis teismas, priešingai nei nustatė apylinkės teismas, sprendžia, kad daugiau nei tris metus laiko išliekanti žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, po paskutinės teismo nutarties 2023 m. spalio 31 d., kuria atsisakyta patvirtini Komisijos nutarimą, mažinant riziką mąstymo ir elgesio srityje, parodo, kad nuteistasis yra motyvuotas ir geba išlaikyti stabilias pozityvaus elgesio tendencijas gana ilgą laiką. Nors apylinkės teismas suabejojo nuoseklia nuteistojo pozityvaus elgesio dinamika, pažymėdamas, kad nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepakankama daryti išvadai, jog nuteistasis M. R. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, vis tik aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistasis nuosekliai nuo bausmės atlikimo pradžios savo elgesį keitė teigiama linkme, ką atspindi ir atlikti jo elgesio rizikos vertinimai.

17. Nors nuteistajam nustatyti ir kiti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – mąstymas ir elgesys (nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų, kriminalines nuostatas turinčių asmenų bei destabilizuojančios aplinkos įtakos; problemų identifikavimo, sprendimų savo elgesio pasekmių numatymo sunkumai; instrumentinės agresijos panaudojimo atvejis) nuostatos, tačiau nustatyti net penki apsauginiai veiksniai – išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (galimybė dirbti lygtinio paleidimo atveju), elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę (stebimas aktyvus nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą, pastebimas norus dalyvavimas intervencinėse programose ir gaunami paskatinimai), ryšiai (palaiko artimus ryšius su savo šeimos nariais), gyvenimo sąlygos (laisvėje turi nuolatinę gyvenamąją vietą). Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, priešingai nei skundžiamoje nutartyje akcentavo žemesnysis teismas, kad šie veiksniai neatsveria kitų dinaminių ir statinio kriminogeninių veiksnių, minėti apsauginiai veiksniai yra itin svarbūs ir aktualūs šiuo metu sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, nes sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis yra motyvuotas spręsti susiklosčiusias problemines situacijas ir turi gebėjimų planuoti savo tolimesnius veiksmus, siekiant užsibrėžtų tikslų. Vien tai, kad nuteistasis M. R. ketina dirbti jo sugyventinės šiuo metu valdomose įstaigose, kurias, be kita ko, praeityje jis yra pats įkūręs, neleidžia sumenkinti jo turimo pozityvaus darbinio užimtumo ir abejoti galimybe išėjus į laisvę tinkamai integruotis į darbinę rinką. Pagrindą taip manyti sustiprina ir tos aplinkybės, kad nuteistasis ne tik bausmės atlikimo metu pradėjo vykdyti individualią veiklą, iš kurios gauna pajamas, bet ir iki bausmės atlikimo nestokojo nuoseklios bei stabilios darbinės patirties bei gebėjimo išlaikyti ilgalaikius darbinius santykius, nuolat turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, be to, turi finansinių įsipareigojimų bankui. Akivaizdu, jog turimas pozityvus darbinis užimtumas, aktyviai dalyvaujant privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, dirbant įgyti įgūdžiai bei žinios, turimas išsilavinimas, įsiskolinimų neturėjimas, kuriuos jis po nuteisimo padengė solidariai kartu su kitais skolininkais (išskyrus turimi finansiniai įsipareigojimai bankui), nebūdingas finansinis nestabilumas siekis neteisėtai praturtėti, asmeninės gyvenamosios vietos turėjimas, artimų santykių puoselėjimas su šeima, nuteistajam bus naudingi ir laisvėje savo tikslų siekiant tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

18. Vertinant tikimybę, kad nuteistasis ateityje nenusikals, būtina atsižvelgti ir į tai, kad byloje nėra duomenų apie netinkamą gyvenimo būdą ar ryšius su asmenimis, vykdančiais nusikaltimus. Nuteistasis palaiko pagarbius santykius su pusiaukelės namų darbuotojais, konfliktinių situacijų inicijuoti nėra linkęs, siekia kurti teigiamą savęs vaizdą ir gerą elgesį. Kaip jau buvo minėta, tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nuteistojo M. R. elgesį struktūruotoje aplinkoje vertina kaip nepriekaištingą, o tai rodo, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Aukštesnysis teismas, įvertinęs aukščiau aptartus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, sprendžia, kad nuteistasis koreguoja savo elgesį, deda pastangas mažinti nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui ir jo daroma pažanga yra pakankama išvadai, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

19. Aukštesnysis teismas, pritardamas Komisijos nutarime išdėstytiems argumentams, sprendžia, kad M. R. elgesys bausmės atlikimo metu nėra pavojingas visuomenei ir gali savo gyvenimo tikslų siekti nepažeisdamas kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų. Šiame kontekste pažymima, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo jam paskirtos bausmės, nes lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į laisvės atėmimo vietų įstaigą neatliktai laisvės atėmimo bausmei atlikti.

20. Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Komisija nutarime taikyti nuteistajam M. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrįstai atsižvelgė į žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant – nuteistojo pataisos plane numatytų nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonių vykdymą, nuobaudų neturėjimą, suteiktus skatinimus, ir kitas anksčiau paminėtas aplinkybes. Taigi, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, kad teigiamai M. R. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl tolimesnė jo elgesio korekcija galima ir jam esant neizoliuotam nuo visuomenės. Nuteistojo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, priešingai nei nutartimi sprendė apylinkės teismas, neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos sąlygos taikytos tinkamai, todėl šis nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo M. R. skundas tenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartis naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas – patvirtintinas Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. balandžio 2 d. nutarimas Nr. RV-25-1086 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam M. R..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo M. R. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. balandžio 2 d. nutarimą Nr. RV-25-1086 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam M. R..

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.