Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Sigitos Bieliauskienės, Kęstučio Jucio ir kolegijos pirmininkės bei pranešėjos Elenos Vainienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. A. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 24 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje M. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad 2015 m. balandžio 24 d. dalyvavo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, suburto turint tikslą daryti labai sunkius nusikaltimus veikloje, t. y. turėdamas tikslą neteisėtai praturtėti, ne vėliau kaip nuo 2015 m. balandžio įsitraukė į E. M. ir R. M. 2014 m. rudenį organizuoto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, turinčio tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jas kontrabandos būdu gabenti į Norvegijos Karalystę ir ten realizuoti, tokiu būdu gaunant neteisėtas pajamas, veiklą; dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje ir iš anksčiau su E. M. palaikydamas pastovius tarpusavio ryšius, 2015 m. balandžio 24 d., paklusdamas E. M. nurodymams, kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais – E. M., M. R., I. S. pasirengė susitikimui su nusikalstamo susivienijimo vadovo nurodymams nepaklūstančiais: T. B., T. K., turėdami tikslą su jais susidoroti; rengdamasis susitikimui, E. M. naudojamame automobilyje „Audi A8“ paliko asmeninius daiktus: asmens dokumentus, mobiliojo ryšio telefonus; taip pat, rengdamas susitikimui, kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais pasiėmė šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, kuriems neturėjo leidimo, persėdo į specialų automobilį ir atvyko į susitikimą; 2015 m. balandžio 24 d. dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, būdamas ginkluotas šaunamuoju ginklu, apie 12.30 val., kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais – E. M., M. R., I. S., R. M., G. V. atvyko į susitikimą su T. B. ir T. K., turėdamas bendrą tikslą užpulti juos, neteisėtai atimti jiems laisvę ir, išgabenus iš viešos vietos, juos nužudyti.Be to, M. A. kaltinamas ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 9, 11 punktus, 146 straipsnio 2 dalį, kad R. M. per G. V. organizavus 2015 m. balandžio 24 d. susitikimą su T. B. ir T. K., veikdamas, kaip nusikalstamo susivienijimo narys ir siekdamas susidoroti su R. M. nurodymams nepaklususiais T. B. ir T. K. ir taip įbauginti kitus asmenis, paklusdamas nusikalstamo susivienijimo vadovui E. M., kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais – M. R., I. S. pasirengė vyksiančiam susitikimui; rengdamasis susitikimui E. M. naudojamame automobilyje „Audi A8“ paliko asmeninius daiktus: asmens dokumentus, mobiliojo ryšio telefonus; taip pat, rengdamasis susitikimui, kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais pasiėmė šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, kuriems neturėjo leidimo, persėdo į specialų automobilį ir, vairuodamas jį, atvyko į susitikimą; veikdamas, kaip šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo narys pagal iš anksto su kitu nusikalstamo susivienijimo vadovu R. M. suderintą planą, 2015 m. balandžio 24 d., apie 12.30 val., kartu su E. M., M. R., I. S. automobiliu „Mazda 6“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į susitikimo vietą – automobilių stovėjimo aikštelę prie PC „Molas“, (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais automobiliu atsigabeno pistoletą „Baikal“, kuris yra pagamintas savadarbiu būdu perdirbant Rusijos Pramoninės gamybos dujinį pistoletą „IZH-79-8“, kuriame buvo 8 „Browning“ 9 mm kalibro šoviniai, 2 pistoletus „Brawning“, kurie yra savadarbiai šaunamieji ginklai, perdirbti iš pramoninės gamybos pistoletų „CZ92“ kuriuose buvo po 8 vnt. 6,35 mm kalibro „Browning“ šovinių bei 42 vnt. „Browning“ 9 mm kalibro šovinių dėžutėje ir 9 vnt. 6,35 mm kalibro „Browning“ šovinių pakete, bei, sustojęs netoliese, laukė R. M. signalo; R. M. kartu su G. V. susitikus su T. B. ir T. K., bei davus signalą – sudavus smūgius T. B., M. A., veikdamas kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais – R. M., E. M., I. S., sudavė eilę smūgių T. B. į įvairias kūno vietas; tęsdami bendrus veiksmus, R. M. grasinant šaunamuoju ginklu – įremiant pistoletą į T. B. galvą, E. M. suėmus T. B. už kaklo ir jį smaugiant, neteisėtai atėmė T. B. laisvę ir jį patalpino į automobilį „Mazda 6“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini); tęsiant nusikalstamą sumanymą išgabenti T. B. iš viešos vietos ir ten jį nužudyti, E. M. laikant suėmus T. B. už kaklo, M. A., sėdėdamas iš kitos T. B. pusės užtikrino, kad jis negalėtų pabėgti, o I. S. vairavo automobilį „Mazda 6“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini); tęsdami bendrą nusikalstamą sumanymą automobiliu išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės ir ketino išgabenti T. B. iš viešos vietos į tyrimo metu nenustatytą vietą, kur ketino jį nužudyti; tuo metu nusikalstamo susivienijimo narys G. V. peiliu grasino T. K. jį nužudyti, o pribėgęs nusikalstamo susivienijimo narys M. R. ne mažiau 2 kartus sudavė smūgius T. K. į galvą ir tokiu būdu neteisėtai atėmė laisvę T. K., jį patalpino į automobilį „Opel Zafira“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) į kurį įsėdo ir R. M., ir šiuo automobiliu ketino išgabenti T. K. iš viešos vietos į tyrimo metu nenustatą vietą, kur ketino nužudyti T. K.; M. A. nusikalstamų veiksmų, nukreiptų į tyčinį dviejų asmenų – T. B. ir T. K. nužudymą, dėl savanaudiškų paskatų ir siekio nuslėpti kitus nusikalstamo susivienijimo daromus nusikaltimus, nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes automobilis „Opel Zafira“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) su vežamu T. K. netrukus buvo policijos pareigūnų sustabdytas prie PC „Molas“ ir T. K. buvo išlaisvintas, o automobilis „Mazda 6“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), su vežamu T. B. policijos pareigūnų buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini), ir T. B. išlaisvintas.M. A. dar kaltinamas taip pat ir pagal BK 253 straipsnio 1 dalį tuo, kad ne vėliau kaip 2015 m. balandžio 24 d. neteisėtai įgijo savadarbį šaunamąjį ginklą – pistoletą „Baikal“, kuris yra perdirbtas iš Rusijos pramoninės gamybos dujinio pistoleto „IZH-79-8“, pritaikyto šaudyti 9 mm kalibro trumpaisiais „Browning“ šoviniais, su duslintuvu, bei 50 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro trumpųjų „Browning“ šovinių, kurių 8 buvo pistolete; šį ginklą ir šaudmenis 2015 m. balandžio 24 d., apie 12.30 val., neteisėtai atgabeno prie PC „Molas“, esančio (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai laikė iki sulaikymo metu ginklas ir šaudmenys automobilyje „Mazda 6“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų.Kaltinamasis M. A. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu 2015 m. balandžio 24 d. laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 26 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis teismų nutartimis suėmimas buvo tęsiamas.Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 23 d. nutartimi kaltinamajam M. A. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 24 d., nes konstatavo, kad nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindas, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.Kaltinamasis M. A., nesutikdamas su Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartimi, skunde prašo šią nutartį panaikinti.Kaltinamasis teigia, kad vien tik gręsiančios bausmės griežtumas, nesuteikia pagrindo taikyti suėmimą neribotą laiką. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad jis padarė galbūt jam inkriminuotas veikas. Kaltinamasis pastebi, kad jis neturi jokių ryšių užsienyje. Pasak kaltinamojo, jis jau ilgą laiką yra suimtas, todėl turi teisę būti paleistas proceso metu. Kaltinamojo artimieji gali sumokėti 30 000 Eur užstatą. Tokio dydžio užstatas, kaltinamojo nuomone, gali užtikrinti BPK 119 straipsnyje nustatytus tikslus. Be to, kaltinamasis pabrėžia, kad jis iki sulaikymo dirbo, gavo pastovias pajamas, turi šeimą, išlaikytinių, nuolatinę gyvenamąją vietą.Todėl kaltinamasis daro išvadą, kad jis paleistinas į laisvę.Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė kaltinamojo M. A. skundą atmesti.Kaltinamojo M. A. skundas netenkintinas.Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis teisėta bei pagrįsta, todėl nenaikintina. Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam M. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, laikėsi BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, taip pat ir nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis M. A. galbūt padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas: nukentėjusiųjų T. K., T. B. apklausos, asmens parodymo atpažinti, kratų protokoluose, specialistų išvadose esantys duomenys, Norvegijos Karalystės pateikta ir kita baudžiamojoje byloje esanti medžiaga.Kaltinamasis teigia, kad šie duomenys neįrodo jo kaltės dėl jam pareikštų kaltinimų. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant suėmimo taikymo (termino pratęsimo) klausimą nurodyti duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami BPK 20 straipsnio taikymo prasme. Paskiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nes tokiu atveju suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas. Todėl konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismas teisingai įvertino nurodytus duomenis, BPK 121 straipsnio 2 dalies taikymo klaidų nepadarė.Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (termino pratęsimo), atsižvelgia ne tik į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje, bet ir į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą. Pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. Šių aplinkybių iš esmės pakanka tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Kita vertus, be abejonės, nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, todėl teismas vertina visas nustatytas ir kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimui reikšmingas aplinkybes. Kauno apygardos teismas teisingai nurodė, kad M. A. yra kaltinamas galbūt padaręs ne tik apysunkes (BK 11 straipsnio 4 dalis), bet ir labai sunkią nusikalstamą veiką bei pasikėsinęs padaryti labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurių padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs itin griežtas tik su laisvės atėmimu susijusias bausmes, įskaitant ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Teismas teisingai įvertino ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, jo socialinius bei šeiminius ryšius. Bylos duomenimis, M. A. anksčiau yra teistas, o veikas, dėl kurių jam pareikšti kaltinimai šioje byloje, galbūt padarė būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos. Tokios aplinkybės neigiamai apibūdina suimtojo asmenybę, patvirtina jo antivisuomenines nuostatas, rodo, kad jis yra linkęs nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio ir moralės normų.Teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad M. A. galbūt turi ryšių užsienyje. Tokia aplinkybė, ją kartu vertinant su gręsiančia griežta laisvės atėmimo bausme, žymiai padidina galimo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybę. Kaltinamasis iki sulaikymo iš tiesų dirbo, yra vedęs, turi išlaikytinių, nuolatinę gyvenamąją vietą. Tačiau, įvertinus galbūt kaltinamojo padarytų nusikaltimų savanaudišką pobūdį, pavojingumą, sunkumą, formuotina išvada, kad kaltinamojo turimi socialiniai ir šeiminiai ryšiai nedaro jokios teigiamos įtakos jo elgesiui. Kaltinamojo socialiniai ir šeiminiai ryšiai nėra tamprūs, nes jie nesulaikė jo nuo nusikaltimų, dėl kurių jam pareikšti kaltinimai ir aptariamoje byloje, padarymo. Todėl apibendrinus tai, kas pasakyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagal BPK 122 straipsnio 2 ir 8 dalis teisingai įvertino bylos aplinkybes ir priėjo prie įtikinamos išvados, jog kaltinamasis, siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos prieš kaltinamąjį siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Teismas privalo užkirsti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio įvykdymą. Tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą.Kaltinamojo M. A. asmenybę apibūdinančios aplinkybės (anksčiau teistas; dalyvavimas šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, t. y. pačios pavojingiausios bendrininkavimo grupės, veikloje; galbūt būnant lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietos), jo turimų socialinių ir šeiminių ryšių tamprumo nebuvimas, kaltinamojo galbūt padarytų nusikaltimų pavojingumas (pasikėsinta į didžiausią vertybę – žmogaus gyvybę), pobūdis (savanaudiškos paskatos; fizinio smurto panaudojimas), kiekis (kaltinimai pareikšti dėl 3 epizodų), sunkumas (apysunkiai ir labai sunkūs), leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtą M. A. į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kaltinamajam M. A. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai. Vien aplinkybė, kad į teismo depozitinę sąskaitą gali būti sumokėtas 30 000 Eur dydžio užstatas, nesudaro teisinių prielaidų paleisti suimtą M. A. į laisvę ir skirti jam būtent šios rūšies kardomąją priemonę ar kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą. Kaip nurodyta 21 punkte, tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sušvelninti konkrečiam asmeniui paskirtą kardomąją priemonę. Anksčiau aptartos aplinkybės nesuteikia pagrindo M. A. sušvelninti jam taikomą kardomąją priemonę.Baudžiamoji byla nagrinėjama teisiamuosiuose posėdžiuose pagal iš anksto nustatytą teismo posėdžių grafiką. Teismo posėdžiai aptariamoje baudžiamojoje byloje numatyti iki 2018 m. vasario 12 d. (Lietuvos informacinės sistemos (Liteko) duomenys). Kaip minėta 21 punkte, teismas privalo užtikrinti bylos nagrinėjimą teisme. Be to, bylą nagrinėjantis teismas privalo užtikrinti, kad byla būtų išnagrinėta ir per kuo trumpiausią laiką (BPK 44 straipsnio 5 dalis). Kaltinamajam pabėgus ir / ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Kaltinamajam paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas iš tikrųjų varžo jo teises bei laisves, tačiau aptariamu atveju, atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir (ar) proceso teisių. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo tikėtinai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui, kiekiui, pateisinama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teisės aktų taikymo kontekste. M. A. laikomas suimtas ilgą laiką. Tačiau maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas baudžiamojo proceso metu nėra pažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose toks terminas nėra konkrečiai apibrėžtas. Tuo tarpu, viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą. Viešasis interesas išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas, nubausti kaltuosius asmenis yra neabejotinai svarbesnis, suteikiantis pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad ilgas suėmimo terminas savaime nereiškia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies. Tiek pagal nacionalinių, tiek pagal tarptautinių teismų praktiką, turi būti vertinamos konkrečios bylos konkrečios aplinkybės, t. y. teisingumas vykdomas kiekvienoje konkrečioje byloje. Aptariamu atveju M. A. taikomo suėmimo terminas yra pagrįstas tiek jo asmenybės, tiek galbūt jo padarytų veikų pavojingumu, sunkumu, pobūdžiu, bylos sudėtingumu (kaltinimai pareikšti 7 asmenims; 19 liudytojų; 3 nukentėjusieji) ir didele apimtimi (bylą sudaro 28 tomai), tiek siekiu užtikrinti viešojo intereso apsaugą. Tai, kad paprastai ilgesnis suėmimo terminas pateisinamas siekiu užtikrinti viešąjį interesą pripažįstama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose, priimtuose bylose Kudla prieš Lenkiją, Wrona prieš Lenkiją, Bak prieš Lenkiją ir kt. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau M. A., taip pat nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė suėmimo termino pratęsimo klausimą ir nesuteikia pagrindo naikinti ar pakeisti apskųstą iš esmės pagrįstą bei teisėtą nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartimi kaltinamajam M. A. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 24 d.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.