Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Reginos Gaudutienės ir Rūtos Mickevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. A. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. A. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. sausio 24 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. A. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį tuo, kad turėdamas tikslą neteisėtai praturtėti, ne vėliau, kaip nuo 2015 m. balandžio mėn. įsitraukė į E. M. ir R. M., 2014 m. rudenį organizuoto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, turinčio tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jas kontrabandos būdu gabenti į Norvegijos Karalystę ir ten realizuoti taip gaunant neteisėtas pajamas, veiklą.

M. A., dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje ir iš anksčiau su E. M. palaikydamas pastovius tarpusavio ryšius, 2015-04-24 paklusdamas E. M. nurodymams kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais - E. M., M. R., I. S. pasirengė susitikimui su nusikalstamo susivienijimo vadovo nurodymams nepaklūstančiais T. B., T. K., tikslu su jais susidoroti. Rengdamasis susitikimui E. M. naudojamame automobilyje „Audi A8“ paliko asmeninius daiktus: asmens dokumentus, mobiliojo ryšio telefonus. Taip pat rengdamas susitikimui kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais pasiėmė šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, kuriems neturėjo leidimo, persėdo į specialų automobilį ir atvyko į susitikimą.

2015-04-24 dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, būdamas ginkluotas šaunamuoju ginklu, apie 12.30 val. kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais - E. M., M. R., I. S., R. M., G. V. atvyko į susitikimą su T. B., T. K., turėdamas bendrą tikslą užpulti T. B., T. K., neteisėtai atimti jiems laisvę ir išgabenus iš viešos vietos juos nužudyti. Tokiu būdu M. A. 2015 m. balandžio 24 d. dalyvavo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, suburto turint tikslą daryti labai sunkius nusikaltimus veikloje.

Be to, M. A. kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 9, 11 punktus, 146 straipsnio 2 dalį, tuo, kad R. M. per G. V. organizavus 2015-04-24 susitikimą su T. B., T. K., veikdamas, kaip nusikalstamo susivienijimo narys ir siekdamas susidoroti su R. M. nurodymams nepaklususiais T. B., T. K. ir taip įbauginti kitus asmenis, paklusdamas nusikalstamo susivienijimo vadovui E. M. kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais - M. R., I. S. pasirengė vyksiančiam susitikimui. Rengdamasis susitikimui E. M. naudojamame automobilyje „Audi A8“ paliko asmeninius daiktus: asmens dokumentus, mobiliojo ryšio telefonus. Taip pat rengdamas susitikimui kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais pasiėmė šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, kuriems neturėjo leidimo, persėdo į specialų automobilį ir vairuodamas jį atvyko į susitikimą.

Veikdamas, kaip šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo narys pagal iš anksto su kitu nusikalstamo susivienijimo vadovu R. M. suderintą planą, 2015-04-24 apie 12.30 val. kartu su E. M., M. R., I. S. automobiliu „Mazda 6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į susitikimo vietą - automobilių stovėjimo aikštelę prie PC (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais automobiliu atsigabeno pistoletą „Baikal“, kuris yra pagamintas savadarbiu būdu perdirbant Rusijos Pramoninės gamybos dujinį pistoletą „IZH-79-8“, kuriame buvo 8 „Browning“ 9 mm kalibro šoviniai, du pistoletus „Brawning“, kurie yra savadarbiai šaunamieji ginklai, perdirbti iš pramoninės gamybos pistoletų „CZ92“ kuriuose buvo po 8 vnt. 6,35 mm kalibro „Browning“ šovinių bei 42 vnt. „Browning“ 9 mm kalibro šovinių dėžutėje ir 9 vnt. 6,35 mm kalibro „Browning“ šovinių pakete, bei sustojęs netoliese laukė R. M. signalo.

R. M. kartu su G. V. susitikus su T. B., T. K. ir davus signalą - sudavus smūgius T. B., M. A., veikdamas kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais - R. M., E. M., I. S. sudavė eilę smūgių T. B. į įvairias kūno vietas. Tęsdami bendrus veiksmus, R. M. grasinant šaunamuoju ginklu - įremiant pistoletą į T. B. galvą, E. M. suėmus T. B. už kaklo ir jį smaugiant, neteisėtai atėmė T. B. laisvę ir jį patalpino į automobilį „Mazda 6“ v.n. (duomenys neskelbtini). Tęsiant nusikalstamą sumanymą išgabenti T. B. iš viešos vietos ir ten jį nužudyti, E. M. laikant suėmus T. B. už kaklo, M. A. sėdėdamas iš kitos T. B. pusės užtikrino, kad T. B. negalėtų pabėgti, o I. S. vairavo automobilį „Mazda 6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdami bendrą nusikalstamą sumanymą automobiliu išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės ir ketino išgabenti T. B. iš viešos vietos į tyrimo metu nenustatytą vietą, kur ketino jį nužudyti.

Tuo metu nusikalstamo susivienijimo narys G. V. peiliu grasino T. K. jį nužudyti, o pribėgęs nusikalstamo susivienijimo narys M. R. ne mažiau du kartus sudavė smūgius T. K. į galvą ir tokiu būdu neteisėtai atėmė laisvę T. K., jį patalpino į automobilį „Opel Zafira“ v.n. (duomenys neskelbtini) į kurį įsėdo ir R. M., ir šiuo automobiliu ketino išgabenti T. K. iš viešos vietos į tyrimo metu nenustatą vietą, kur ketino nužudyti T. K..

M. A. nusikalstamų veiksmų, nukreiptų į tyčinį dviejų asmenų - T. B. ir T. K. nužudymą, dėl savanaudiškų paskatų ir siekio nuslėpti kitus nusikalstamo susivienijimo daromus nusikaltimus, nepabaigė, dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi automobilis „Opel Zafira“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su vežamu T. K. netrukus buvo policijos pareigūnų sustabdytas prie PC (duomenys neskelbtini) ir T. K. buvo išlaisvintas, o automobilis „Mazda 6“ v.n. (duomenys neskelbtini) su vežamu T. B. policijos pareigūnų buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini), ir T. B. buvo išlaisvintas.

Be to, M. A. kaltinamas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį tuo, kad ne vėliau, kaip 2015-04-24 neteisėtai įgijo savadarbį šaunamąjį ginklą - pistoletą „Baikal“, kuris yra perdirbtas iš Rusijos pramoninės gamybos dujinio pistoleto „IZH-79-8“ pritaikytą šaudyti 9 mm kalibro trumpaisiais „Browning“ šoviniais, su duslintuvu bei 50 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro trumpųjų „Browning“ šovinių, kurių 8 buvo pistolete. Šį ginklą ir šaudmenis 2015-04-24 apie 12.30 val. neteisėtai atgabeno prie PC (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai laikė iki sulaikymo metu, ginklas ir šaudmenys automobilyje „Mazda 6“ v.n. (duomenys neskelbtini) buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka M. A. laikinai sulaikytas 2015 m. balandžio 24 d. Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 26 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis.

Kaltinamojo skunde nurodoma ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra pabrėžęs, kad nacionalinės teisminės institucijos turi užtikrinti, kad kaltinamojo kardomasis kalinimas nebūtų pernelyg ilgas (Letellier v. France, 1991-06-26, Series A, no. 207/35). Kaltinamasis pažymi, kad jis laikomas suimtu jau ilgiau nei pusantrų metų, jo artimieji sutinka įmokėti užstatą, jo žmonos tėvas yra pateikęs prašymą ir duomenis apie tai, kad jis, kaip užstato davėjas, sutinka įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 30 000 Eur užstatą ir tai, pasak kaltinamojo, leistų padaryti išvadą, kad ir kitomis, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis galima būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus.

Kaltinamojo nuomone, teismas neatsižvelgė į jo šeimyninę padėtį (jis yra vedęs, išlaiko du mažamečius vaikus), darbo santykius (kaltinamasis dirba UAB „Z-39“ vadybininku, gauna pastovias pajamas), taip pat tai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamojo socialiniai ryšiai yra pakankamai stiprūs ir jis nesiruošia slėptis. Be to, byloje nėra duomenų, kad jis galėtų padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. A. skundas atmetamas.

Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam M. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas taip pat laikėsi ir nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis ar kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant baigiamąjį teismo aktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei skunde nurodo kaltinamasis, bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog M. A. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti T. K., T. B. apklausos protokoluose, M. A. asmens kratos protokole, specialistų išvadose, taip pat kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Pažymėtina, kad svarstant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, paminėti duomenys vertinami tiek, kiek tai susiję su kardomosios priemonės – suėmimo taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Šioje proceso stadijoje teisėjų kolegija nevertina duomenų pakankamumo kaltei pagrįsti aspektu. M. A. kaltės klausimas bus sprendžiamas bylą išnagrinėjus teisiamajame posėdyje, nes įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, išimtinė teisė.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas (pratęsiamas jo terminas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai yra alternatyvūs, todėl, skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, pakanka bent vieno iš jų.

M. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Skundžiama nutartimi teismas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam M. A. pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. A. kaltinamas padaręs ir pasikėsinęs padaryti nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 2 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5, 9, 11 punktuose, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), taip pat jis kaltinamas ir nusikalstamų veikų, priskiriamų apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), padarymu. Už M. A. inkriminuojamų labai sunkių nusikaltimų padarymą, baudžiamasis įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Nors nusikaltimų sunkumas bei gresiančios bausmės dydis nėra absoliuti sąlyga tęsti suėmimo terminą, tačiau nagrinėjamu atveju, esant paminėtą suėmimo termino pratęsimo pagrindą patvirtina ir kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Bylos duomenimis, kaltinamasis M. A. anksčiau yra teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, 2011-01-26 paleistas į laisvę neatlikus laisvės atėmimo bausmės, nusikaltimus, kuriais kaltinamas šioje byloje, galėjo padaryti lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos metu. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Be to, M. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra tarptautinio pobūdžio, kas liudija apie kaltinamojo galimas sąsajas su užsienio valstybėse gyvenančiais asmenimis. Įvertinusi visumą nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančio ilgalaikio laisvės atėmimo, M. A. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Priešingai nei skunde nurodo kaltinamasis, apygardos teismas atsižvelgė į kaltinamojo šeiminę padėtį, darbo santykius ir pagrįstai nurodė, kad šiuo atveju susiklosčiusių darbinių ir šeiminių santykių buvimas neduoda pagrindo vienareikšmei išvadai, jog tai sulaikys kaltinamąjį nuo galimybės pasislėpti. Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo.

Kaltinamasis skunde nurodo, kad jis laikomas suimtas ilgiau nei pusantrų metų, o jo artimieji sutinka sumokėti 30 000 Eur dydžio užstatą, ir tai, kaltinamojo manymu, leidžia daryti išvadą, kad BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų galima pasiekti kitomis (švelnesnėmis) kardomosiomis priemonėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu, kuris nagrinėjamu atveju nėra pažeistas. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose toks terminas nėra konkrečiai apibrėžtas, o pagal šio teismo formuojamą praktiką, viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą ir suteikia pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Nagrinėjamu atveju, kaltinamojo M. A. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų pobūdis, sunkumas, teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad nėra pagrindo paleisti suimtą M. A. į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę. Apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad kaltinamajam M. A. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.

Ši baudžiamoji byla perduota teismui (teisiamieji posėdžiai numatyti iki 2017 m. gegužės 25 d.). Teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pabėgus ir/ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas iš tikrųjų varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija formuoti išvadą, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą ir (ar) proceso teises, nukrypta nuo nacionalinių, tarptautinių teismų formuojamos praktikos, neturi pagrindo.

Skundžiama apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti kaltinamojo skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Apygardos teismas skundžiamos nutarties įžanginėje dalyje neteisingai nurodė nutarties priėmimo datą – 2016 m. sausio 23 d., nes pagal bylos duomenis, teismo posėdžio, kuriame buvo sprendžiamas kaltinamajam M. A. kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimas, protokolą matyti, kad nutartis buvo priimta 2017 m. sausio 23 d. Ši aplinkybė laikytina rašybos klaida, nekeičiančia skundžiamos nutarties esmės ir taisytina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo M. A. skundą atmesti.

Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartimi kaltinamajam M. A. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Ištaisyti Kauno apygardos teismo nutarties įžanginėje dalyje padarytą rašybos klaidą ir nurodyti teisingą nutarties priėmimo datą – 2017 m. sausio 23 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.