Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. V. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. RV-22-6327 netaikyti nuteistajam G. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka G. V. , gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta galutinė 10 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi pakeisti 2018 m. liepos 5 d. ir 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžiai, paskirta sušvelninta galutinė bausmė – 10 metų 1 mėnesis laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2015 m. balandžio 24 d., bausmės pabaiga – 2025 m. gegužės 24 d.

Anksčiau teismo teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. birželio 28 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-6327 netaikyti nuteistajam G. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nuteistojo elgesyje vis dar išlieka daug dinaminių kriminogeninių veiksnių. Nuteistasis, nepaisant anksčiau taikytų švelnesnių poveikio priemonių, reikiamų išvadų nepadarė ir vykdė naujus nusikaltimus. Asmuo bausmės atlikimo metu penkis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, kas rodo, kad ir struktūrizuotoje aplinkoje nėra itin pavyzdingas, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti privalomoms pataisos namų taisyklėms. Komisija pažymi, kad visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, negerbti visuomenės moralės normų, nesilaikyti visuotinai priimtų taisyklių, asmuo teigiamų išvadų nedaro, nelinkęs keisti gyvenimo būdo. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija, atsižvelgusi į visas aplinkybes, padarė išvadą, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateikta medžiaga: Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. RV-22-6327 netaikyti nuteistajam G. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus ir kita asmens byloje esančia medžiaga, darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. RV-22-6327 netaikyti nuteistajam G. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. V. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Sutiktina su nuteistojo argumentu, jog aplinkybės, kad jis nuo 2024 m. vasario 12 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, net 10 kartų skatintas (už iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą renginiuose, socialinėse programose, nepriekaištingą elgesį, sąžiningą darbą, pažangą mokantis ir kt.), nebaustas administracine tvarka, dirba ir vykto individualią veiklą, kuri nuo 2023 m. balandžio 13 d. prilyginta darbinei veiklai, paleistas lygtinai turės gyvenamą vietą, kuri tinkama intensyviai priežiūrai, turi patvirtintą įsidarbinimo galimybę, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, padengė finansinius įsipareigojimus, teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, G. V. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo savo pataisos procese. Pažymėtina, kad nuteistojo elgesio korekcija turi būti nukreipta į tikslą – atlikus teismo paskirtą bausmę nedaryti naujų nusikalstamų veikų, o ne vien į tikslą išeiti į laisvę anksčiau, pritaikius lygtinio paleidimo institutą.

Šiuo atveju sutiktina su Komisijos išvadomis, kad G. V. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu penkis kartus pažeidė nustatytus pataisos įstaigos tvarkos ir režimo reikalavimus, iš jų keturis kartus baustas drausmine tvarka. Nors paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas laisvės atėmimo vietų įstaigos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat 2022 m. balandžio 14 d. pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Nesutiktina su nuteistuoju, kad pažeidimai padaryti laisvės atėmimo bausmės pradžioje. Paskutinis pažeidimas padarytas praėjus 7 metams nuo bausmės pradžios, todėl akivaizdu, kad nuteistasis pažeidimo padarymo metu jau buvo gerai susipažinęs su vidaus tvarkos taisyklėmis ir režimo reikalavimais, tačiau vis vien jų nesilaikė, kas rodo jo nihilistinį požiūrį jam taikomų ribojimų atžvilgiu. Ši aplinkybė taip pat rodo, kad asmuo negeba nuosekliai koreguoti savo elgesio vien teigiama linkme, kas itin svarbu vertinant ar asmuo vertas teismo pasitikėjimo.

Pagal „OASys“ metodiką G. V. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo 2021 m. vasario 9 d. (8 vertinimus iš eilės) išliko nepakitusi. Šiuo atveju nesutiktina su nuteistojo argumentu, jog jo pažanga turi ryškią tendenciją mažėti. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Kas, kaip anksčiau paminėta, rodo, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Rizika išlieka vidutinė, nestebima žymi nuteistojo pažanga, todėl vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ame kalėjime rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį, lėšų valdymo sunkumai, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, stokoja empatijos, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros apribojimų pažeidimai. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek G. V. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad G. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, dvi iš jų yra labai sunkūs nusikaltimai, susiję su dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje bei su disponavimu labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu. Nuteistasis anksčiau teismo teistas keturis kartus, užsienyje – vieną kartą, jam buvo taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nes jis ir vėl nusikalto, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Juo labiau, kad paskutiniame nuosprendyje nustatyta, kad G. V. , veikdamas nusikalstamo susivienijimo naudai, vadovavo narkotinių medžiagų ir psichotropinių medžiagų realizavimui, kontroliavo gautų pinigų už narkotikų pardavimą kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams. Tai rodo, kad G. V. nusikalto ne spontaniškai, veikė itin gerai apgalvodamas ir paskaičiuodamas. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad asmenys, su kuriais nuteistasis leisdavo laisvalaikį, dažnai sukurdavo situacijas palankias nusikalstamos veikos vykdymui. Pažymėtina, kad nors nuteistasis žinojo savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkino ir nuolatos pasirinkdavo situacijas ir draugus su kuriais leidžiamas laisvalaikis padidino pakartotinio nusikalstamumo riziką. Paskutinį nusikaltimą padarė dalyvaudamas šaunamaisiais ginklais ginkluotame nusikalstamame susivienijime, verbavo kitus asmenis nusikalstamoms veikoms, jiems vadovavo, neįvykdžius pavedimo, juos baugino. Tad manytina, jog jis ne pats buvo kitų asmenų įtakoje, tačiau neigiamą įtaką darė kitiems asmenims. Pats nuteistasis nurodo, kad nusikaltimų įvykdymas, laisvės atėmimo bausmės atlikimas, paskatino jį peržiūrėti supantį bendravimo ratą ir labiau atsirinkti asmenis, kuriais jis gali pasitikėti, stengiasi atsiriboti nuo rizikingų situacijų. Visgi, analizuojant nuteistojo gyvenimo istoriją stebima, jog praeityje jis stokojo motyvacijos įsitraukti į socialiai priimtinas, pozityvias veiklas. Socialinio tyrimo išvadoje stebima, kad asmuo iki šiol prisiima atsakomybę ne už visas nusikalstamas veikas, išlieka labiau palankus sau, savo veiksmų, kaip itin žalingų nukentėjusiesiems ar visuomenei apskritai, nelinkęs vertinti. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Teismas pažymi, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi. Asmens nubaudimas nėra vienintelis bausmės tikslas. Vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas, kuris be kita ko reiškia, kad skiriant bausmę asmeniui turi būti pasiekta pusiausvyra tiek tarp nubaudimo, tiek tarp visuomenės ir nukentėjusiųjų asmenų interesų užtikrinimo. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas ir lygtinio paleidimo taikymas, jei ir atitinkantis įstatymo nuostatas dėl privalomos atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies, vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, nenustačius akivaizdžios pažangos tokią riziką mažinant, nuteistajam asmeniui gali sudaryti klaidingas prielaidas dėl nebaudžiamumo. Šiuo atveju nuteistasis G. V. dar yra neatlikęs 10 mėnesių ir 27 dienų laisvės atėmimo bausmės, skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio dienos, o įvertinus tai, kad jo pakartotinio elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė, nustatyta itin daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, nenustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant, darytina išvada, kad neatliktos bausmės dalis dar yra laikytina reikšminga ir pataisos procesas turi būti tęsiamas struktūruotoje aplinkoje.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, jo elgesio korekcija nėra tiek nuosekli ir stabili, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo G. V. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. RV-22-6327 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Nuteistojo G. V. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. RV-22-6327 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.