Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės, Reginos Gaudutienės, Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. M. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. M. pratęsta kardomoji priemonė-suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 24 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 249 straipsnio 3 dalį tuo, kad turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti ne vėliau, kaip 2014 m. rudenį, tiksliai nenustatytą dieną kartu su R. M. organizavo nusikalstamą susivienijimą bendrai nusikalstamai veikai daryti, t. y. neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, gabenti šias medžiagas kontrabandos būdu į Norvegijos Karalystę, kur vėliau realizuoti ir tokiu būdu daryti labai sunkius ir sunkius nusikaltimus iš savanaudiškų paskatų. Nuo 2014 m. rudens, tiksliau nenustatytos dienos, kartu su R. M. organizuodamas nusikalstamą susivienijimą, pasitelkdamas R. M. sutelkė jo dalyvius ir tokiu būdu į nusikalstamo susivienijimo veiklą 2014 m. rudenį, tiksliau nenustatytu laiku, per R. M. įsitraukė R. P., ne vėliau, kaip nuo 2014 m. gruodžio mėn. per R. M. įsitraukė G. V., o nuo 2015 m. sausio mėn. į nusikalstamą susivienijimą E. M. įtraukė M. R., o ne vėliau, kaip nuo 2015 m. balandžio mėn. įtraukė I. S., M. A.. Šio nusikalstamo susivienijimo veikloje, ne vėliau, kaip nuo 2015 m. sausio 16 d. dalyvavo ir kiti tyrimo metu nenustatyti asmenys.

Tęsdamas vadovavimą nusikalstamam susivienijimui ir būdamas aukštesnio lygmens vadovu per kitą nusikalstamo susivienijimo vadovą R. M. organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jų gabenimą kontrabandos būdu į Norvegijos Karalystę, neteisėtą jų laikymą, turint tikslą realizuoti ir pardavimą. Tokiu būdu R. M. veikdamas pagal bendrą su E. M. suderintą planą, vykdė tiesioginius nusikalstamos veiklos - neteisėto disponavimo labai dideliais kiekiais narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų kontrabandos į Norvegijos Karalystę organizavimo veiksmus: paskirstė vaidmenis ir užduotis tarp nusikalstamo susivienijimo narių: R. P., G. V., naudojant apgaulę, naudojantis priklausomumu ir pažeidžiamumu užverbavo T. B., T. K. nusikalstamoms veikoms daryti ir neteisėtai gabeno, laikė ir pardavė labai didelius kiekius psichotropinių, narkotinių medžiagų. Būdamas aukštesnio lygmens nusikalstamo susivienijimo vadovu E. M. sprendė tik nusikalstamos veiklos vykdymui ir nusikalstamo susivienijimo veiklai svarbius klausimus susijusius su konfliktine situacija, kilusia su narkotinių medžiagų pirkėjo Norvegijos Karalystėje galimu tarpininku. Spręsdamas šią konfliktinę situaciją, kilusią, dėl kito nusikalstamo susivienijimo vadovo R. M. nurodymu užvaldyto automobilio „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis savitomis kriminalinio pasaulio taisyklėmis ir vidine šio nusikalstamo susivienijimo drausme į susitikimą iškvietė R. M., kuris į susitikimą, vykusį 2015 m. sausio - vasario mėn., tiksliau nenustatytu laiku, prie PC „Prisma“, esančio Jonavos g. 60, Kaune, automobilių stovėjimo aikštelėje, atgabeno tuometinį faktinį automobilio valdytoją T. B.. Atvykdamas į susitikimo, tarp šio nusikalstamo susivienijimo vadovų ir kitų nenustatytų asmenų, turinčių autoritetą kriminaliniame pasaulyje, E. M. pasitelkė nusikalstamo susivienijimo narį – M. R., atliekantį apsaugos funkcijas. Susitikimo metu išklausė R. M. paaiškinimus, kad automobilis užvaldytas, kaip narkotinių, psichotropinių medžiagų pirkėjo skolos garantas ir grąžinus skolą automobilis gali būti grąžintas. Vadovaudamas nusikalstamam susivienijimui ir siekdamas bendro tikslo - pelno gavimo, E. M. priėmė lemiamą sprendimą, kad automobilis R. M. veiksmais užvaldytas pagrįstai ir nebus grąžintas. Tokiu sprendimu E. M. užtikrino nusikalstamos susivienijimo veiklos tęstinumą ir įtvirtino šio nusikalstamo susivienijimo autoritetą kitų asmenų atžvilgiu.

Toliau vadovaudamas nusikalstamam susivienijimui ir spręsdamas tik svarbiausius klausimus, susijusius su nusikalstamo susivienijimo veiklos užtikrinimu ir tęstinumu, 2015 m. balandžio 24 d. R. M. per G. V. organizavus susitikimą su T. B., T. K., naudodamasis vidine nusikalstamo susivienijimo drausme sutelkė kitus susivienijimo narius: I. S., M. R., M. A.. Vadovaudamasis savitomis kriminalinio pasaulio taisyklėmis ir naudodamasis kriminalinio pasaulio konfliktų sprendimo metodais užtikrino, kad nusikalstamo susivienijimo nariai vykdami į susitikimą apsiginkluotų šaunamaisiais ginklais: pistoletu „Baikal“, kuris yra pagamintas savadarbiu būdu perdirbant Rusijos Pramoninės gamybos dujinį pistoletą „IZH-79-8“ ir dviem pistoletais „Brawning“, kurie yra savadarbiai šaunamieji ginklai, perdirbti iš pramoninės gamybos pistoletų „CZ92“, kitais žmonėms žaloti skirtais įrankiais: peiliais, teleskopinėmis lazdomis ir tokiu būdu reorganizavo nusikalstamą susivienijimą į šaunamaisiais ginklais ginkluotą nusikalstamą susivienijimą.

Vadovaudamas sutelktiems nusikalstamo susivienijimo nariams ir veikdamas pagal susitarimą su kitu nusikalstamo susivienijimo vadovu R. M., turėdamas tikslą susidoroti su T. B., T. K., 2015 m. balandžio 24 d., apie 12.30 val., atvyko prie PC „Molas“, esančio K. B. g. 66A, Kaune, kur sulaukęs R. M. signalo - smūgių sudavimo T. B., kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais panaudojo fizinį smurtą, grasinimus ginklu ir peiliu ir neteisėtai atėmė T. B., T. K. laisvę, patalpino juos į automobilius ir ketino išgabenti iš viešos vietos turint tikslą juos nužudyti.

E. M. taip pat kaltinamas pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad vadovaudamas nusikalstamo susivienijimo veiklai ir būdamas aukštesnio lygmens vadovu per R. M. ir jo pasitelktus kitus nusikalstamo susivienijimo narius: R. P., G. V. laikotarpiu nuo 2014 m. rudens, tiksliau nenustatytos dienos, organizavo labai didelių kiekių narkotinių, psichotropinių medžiagų įgijimą, atgabenimą į Norvegijos Karalystę, jų laikymą ir pardavimą.

Tokiu būdu E. M. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariai R. M., R. P., G. V. Norvegijos Karalystėje, laikotarpiu nuo 2014 m. rudens iki 2015 m. balandžio mėn. vidurio, neteisėtai įgijo, gabeno, laikė ir pardavė labai didelius kiekius narkotinių, psichotropinių medžiagų.

Taip pat E. M. veikdamas, kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas, priimantis lemiamus sprendimus dėl nusikalstamos susivienijimo veiklos, kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais: R. M., G. V., R. P. Norvegijos Karalystėje įrengtose slėptuvėse, neteisėtai laikė labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų: slėptuvėje, įrengtoje Oslo priemiestyje, miške prie Tomm Murstadbakken 2 esančio vaikų darželio, turėdamas bendrą tikslą parduoti, neteisėtai laikė 3,6 kg miltelių, turinčių savo sudėtyje labai didelį kiekį – 2817,8 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kuris 2015 m. balandžio 24 d. Norvegijos Karalystės teisėsaugos institucijų buvo rastas ir išimtas; slėptuvėje Oslo priemiestyje, miške prie Ulfartsveien gatvės, turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai laikė labai didelį kiekį 959 g kanapių dervos (hašišo) ir 3392,8 g metamfetamino, kuris 2015 m. balandžio 24 d. Norvegijos Karalystės teisėsaugos institucijų buvo rastas ir išimtas.

E. M. taip pat kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 9, 11 punktus, BK 146 straipsnio 2 dalį tuo, kad R. M. per G. V. organizavus 2015 m. balandžio 24 d. susitikimą su T. B., T. K., veikdamas, kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas ir siekdamas susidoroti su R. M. nurodymams nepaklususiais T. B., T. K. ir taip įbauginti kitus asmenis, sutelkė kitus nusikalstamo susivienijimo narius: M. R., M. A., I. S.. Užtikrino, kad nusikalstamo susivienijimo nariai į susitikimą vyktų su specialiu automobiliu, kuris registruotas trečiojo asmens vardu ir nėra siejamas su nusikalstamo susivienijimo nariais. Užtikrino, kad nusikalstamo susivienijimo nariai į susitikimą nesivežtų asmens dokumentų, mobilaus ryšio telefonų, bei užtikrino šaunamųjų ginklų: pistoletų neteisėtą atgabenimą į susitikimą.

Vadovaudamas nusikalstamam susivienijimui ir veikdamas pagal iš anksto su kitu nusikalstamo susivienijimo vadovu R. M. suderintą planą, 2015 m. balandžio 24 d., apie 12.30 val., kartu su M. R., M. A., I. S. automobiliu „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į susitikimo vietą – automobilių stovėjimo aikštelę prie PC „Molas“, esančio K. B. g. 66A, Kaune, automobiliu atsigabeno pistoletą „Baikal“, kuris yra pagamintas savadarbiu būdu perdirbant Rusijos Pramoninės gamybos dujinį pistoletą „IZH-79-8“, kuriame buvo 8 „Browning“ 9 mm kalibro šoviniai, du pistoletus „Brawning“, kurie yra savadarbiai šaunamieji ginklai, perdirbti iš pramoninės gamybos pistoletų „CZ92“ kuriuose buvo po 8 vnt. 6,35 mm kalibro „Browning“ šovinių bei 42 vnt. „Browning“ 9 mm kalibro šovinių dėžutėje ir 9 vnt. 6,35 mm kalibro „Browning“ šovinių pakete, bei sustoję netoliese laukė R. M. signalo.

R. M. kartu su G. V. susitikus su T. B., T. K. ir davus signalą - sudavus smūgius T. B., E. M. veikdamas kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais: R. M., I. S., M. A. sudavė eilę smūgių T. B. į įvairias kūno vietas. Tęsdami bendrus veiksmus: R. M. grasinant šaunamuoju ginklu - įremiant pistoletą į T. B. galvą, E. M. suėmus T. B. už kaklo ir jį smaugiant, neteisėtai atėmė T. B. laisvę ir jį patalpino į automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). E. M. vykdydamas bendrą sumanymą išgabenti T. B. iš viešos vietos ir ten jį nužudyti, automobilyje laikė suėmęs T. B. už kaklo, M. A. sėdėdamas iš kitos T. B. pusės užtikrino, kad T. B. negalėtų pabėgti, o I. S. vairavo automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdami bendrą nusikalstamą sumanymą automobiliu išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės ir ketino išgabenti T. B. iš viešos vietos į tyrimo metu nenustatytą vietą, kur ketino jį nužudyti.

Tuo metu nusikalstamo susivienijimo narys G. V. peiliu grasino T. K. jį nužudyti, o pribėgęs nusikalstamo susivienijimo narys M. R. ne mažiau du kartus sudavė smūgius T. K. į galvą ir tokiu būdu neteisėtai atėmė laisvę T. K., jį patalpino į automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį įsėdo ir R. M., ir šiuo automobiliu ketino išgabenti T. K. iš viešos vietos į tyrimo metu nenustatą vietą, kur ketino nužudyti T. K..

E. M. nusikalstamų veiksmų, nukreiptų į tyčinį dviejų asmenų: T. B. ir T. K. nužudymą, dėl savanaudiškų paskatų ir siekio nuslėpti kitus nusikalstamo susivienijimo daromus nusikaltimus, nepabaigė, dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su vežamu T. K. netrukus buvo policijos pareigūnų sustabdytas prie PC „Molas“ ir T. K. buvo išlaisvintas, o automobilis „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su vežamu T. B. policijos pareigūnų buvo sulaikytas Kaune, Topolių g. prie namo Nr. 18 ir T. B. buvo išlaisvintas.

E. M. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad neturėdamas leidimo įgyti ir nešiotis šaunamuosius ginklus, ne vėliau, kaip 2015 m. balandžio 24 d., neteisėtai įgijo savadarbį šaunamąjį ginklą – pistoletą Nr. A2857“, kuris yra pagamintas savadarbiu būdu perdirbant buvusios Čekoslovakijos pramoninės gamybos 6,35 mm kalibro pistoletą „CZ 92“ ir 8 6,35 mm kalibro „Browning“ šovinius. Šį ginklą ir šaudmenis 2015 m. balandžio 24 d. neteisėtai nešiojosi ir 2015 m. balandžio 24 d., apie 12.30 val., neteisėtai atsinešė prie PC „Molas“, esančio K. B. g. 66 A, Kaune, kur toliau nešiojosi su savimi iki sulaikymo metu bėgdamas nuo policijos pareigūnų šį ginklą ir šaudmenis išmetė S. ir R. S. gatvėje ties namu Nr. 3, kur ginklas ir šaudmenys buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų.

E. M. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2015 m. balandžio 24 d. tiksliai nenustatytu laiku, neturėdamas tikslo platinti, Kaune, prie Islandijos pr. 61 namo, automobiliu Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabeno dvi melsvos spalvos tabletes su logotipu, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos 6-EAPB, bei 5 tabletes, kuriose yra 0,411 g. psichotropinės medžiagos MDMA, kur šios psichotropinės medžiagos 2015 m. balandžio 24 d., apie 23 val., automobilyje buvo rastos apžiūros metu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka E. M. laikinai sulaikytas 2015 m. balandžio 24 d. Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 26 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis to paties teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Skunde nurodoma, kad išvada, jog būdamas laisvėje E. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, prieštarauja baudžiamojoje byloje esantiems faktiniams duomenims. Spręsdamas suėmimo pratęsimo klausimą teismas pervertino gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės svarbą, taip pat paviršutiniškai vertino byloje nustatytus kaltinamojo socialinius ryšius. Gynėjas pažymi, kad E. M. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra susituokęs, turi pilnametę dukrą, iki sulaikymo dirbo UAB „A“ (duomenys pakeisti) vadybininku ir gavo legalias pajamas. Kaltinamasis dėl ligos yra netekęs 60 procentų darbingumo. Nors teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad E. M. nusikalstamas veikas padarė siekdamas turtinės naudos, tačiau advokatas atkreipia dėmesį, jog kaltinamojo sutuoktinė R. M. verčiasi (duomenys neskelbtini) verslu, kaltinamasis taip pat dirbo ir gavo darbo užmokestį, jam buvo mokama neįgalumo pašalpa. Abiejų sutuoktinių gaunamų pajamų užteko trijų asmenų šeimai. Be to, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, paties kaltinamojo ryšiai užsienio valstybėse byloje nustatyti nebuvo.

Gynėjas nurodo, kad kaltinamasis buvo sulaikytas 2015 m. balandžio 24 d., t. y. jis jau 2 metus yra suimtas. Advokatas mano, kad E. M. paskyrus vieną ar kelias BPK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas švelnesnes kardomąsias priemones kaltinamasis ne tik nepasislėps nuo teismo, bet bus pasiekti ir kiti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Byloje yra duomenys apie dar ikiteisminio tyrimo metu pateiktą prašymą skirti kaltinamajam kardomąją priemonę – 30000 Eur užstatą, buvo pateikti dokumentai, jog suimtojo tėvas V. A. M. disponuoja legaliomis pajamomis ir yra pasiryžęs sumokėti tokio dydžio užstatą.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo E. M. gynėjo skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą 2017 m. balandžio 11 d. Kauno apygardos teismo nutartį.

Kaltinamojo E. M. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundas netenkinamas.

Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam E. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis. Priešingai nei nurodoma kaltinamojo gynėjo skunde, aukštesniajam teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis E. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti kaltinamojo M. R. apklausos protokole, nukentėjusiųjų T. B. ir T. K. apklausos protokoluose, kaltinamojo E. M. asmens kratos protokole, automobilio Audi A8, kuriuo naudojosi kaltinamasis E. M., apžiūros protokole, 2015 m. gegužės 13 d., 2015 m. liepos 14 d., 2016 m. gegužės 17 d. specialistų išvadose, tarnybiniuose pranešimuose, pagal teisinės pagalbos prašymą gautoje medžiagoje ir kituose procesiniuose dokumentuose. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Taigi baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

Nagrinėjamu atveju E. M. kaltinamas galimai padaręs nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, labai sunkius nusikaltimus, numatytus BK 249 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte 260 straipsnio 3 dalyje, taip pat pasikėsinęs padaryti apysunkį ir labai sunkų nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5 , 9, 11 punktuose, 146 straipsnio 2 dalyje, už kurių padarymą gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Kauno apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėnesiams, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Kauno apygardos teismas kaltinamajam E. M. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Teisėjų kolegijos nuomone, šį suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė teisingai, jis nėra išnykęs.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Minėta, kad E. M. taip pat yra kaltinamas galimai padaręs labai sunkius nusikaltimus, numatytus BK 7 straipsnio 12 punkte 260 straipsnio 3 dalyje, 249 straipsnio 3 dalyje, už kurių padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtintos tik griežtos, ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, o už pastarojo nusikaltimo padarymą numatytas ir laisvės atėmimas iki gyvos galvos, taip pat pasikėsinęs padaryti labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5 , 9, 11 punktuose, už kurio padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta tik griežta, ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Pateiktos baudžiamosios bylos duomenimis E. M. praeityje teistas, Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 6 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Dalis kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų yra tarptautinio pobūdžio, E. M. kaltinamas subūręs nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovavęs, vykdant nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų, šių medžiagų kontrabanda Europos Sąjungos ir kitose šalyse. Nors gynėjas skunde nurodo, kad byloje nenustatyti paties kaltinamojo ryšiai užsienio valstybėse, tačiau šiuo atveju E. M. ryšius užsienyje patvirtina pareikšti kaltinimai padarius nusikalstamas veikas Norvegijos Karalystėje (BK 7 straipsnio 12 punktas). Nors skunde nurodoma, kad E. M. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra susituokęs, turi pilnametę dukrą, iki sulaikymo dirbo UAB „A“ vadybininku ir gavo legalias pajamas, kaltinamasis dėl ligos yra netekęs 60 procentų darbingumo, tačiau nurodytos aplinkybės šiuo atveju nepanaikina slėpimosi nuo teismo tikimybės, kuriai užtikrinti ir taikoma tokia griežta kardomoji priemonė. E. M. turimi socialiniai ryšiai bei dalinis darbingumo netekimas nesulaikė jo nuo galimo nusikalstamų veikų padarymo. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad E. M., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nors kaltinamasis yra suimtas ilgą laiko tarpą (nuo 2015 m. balandžio 24 d.), tačiau pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už E. M. inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 7 straipsnio 12 punkte 260 straipsnio 3 dalyje, 249 straipsnio 3 dalyje, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Šioje baudžiamojoje byloje išskirtinės priežastys, pateisinančios ilgalaikį kaltinamojo kalinimą, yra E. M. asmenybės pavojingumas ir inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, mastas ir jų intensyvumas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad E. M. galimai sistemingai darė nusikalstamas veikas tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje, be to, nusikaltimus galimai padarė suorganizavęs nusikalstamą susivienijimą, ginkluotą šaunamaisiais ginklais, jam vadovavęs bei veikdamas jo sudėtyje. Įvertinus anksčiau ištirtų duomenų visumą, nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas E. M., kiekį, pobūdį ir sunkumą, šiuo metu kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam E. M. suėmimo terminą 3 mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.

Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus kaltinamojo E. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo turimus socialinius ryšius, galimai padarytų nusikaltimų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, mastą, vaidmenį galbūt darant jam inkriminuotas veikas, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones, tarp jų ir 30000 Eur užstatą, todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą Kauno apygardos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

kaltinamojo E. M. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi kaltinamajam E. M. pratęstą suėmimo terminą trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 24 d.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.