- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-19
- Bylos Nr.
- 1S-103-495/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21969-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Šiukšta, Daiva Pranytė-Zalieckienė, Kęstutis Jucys
- Kaltinamasis
- M. A.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio, Daivos Pranytės - Zalieckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Šiukštos,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. A. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 24 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą neteisėtai praturtėti, ne vėliau kaip nuo 2015 m. balandžio mėn. įsitraukė į E. M. ir R. M. 2014 m. rudenį organizuoto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, turinčio tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jas kontrabandos būdu gabenti į Norvegijos Karalystę ir ten realizuoti taip gaunant neteisėtas pajamas, veiklą.
M. A. dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje ir iš anksčiau su E. M. palaikydamas pastovius tarpusavio ryšius, 2015 m. balandžio 24 d. paklusdamas E. M. nurodymams kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais - E. M., M. R., I. S. pasirengė susitikimui su nusikalstamo susivienijimo vadovo nurodymams nepaklūstančiais T. B., T. K., tikslu su jais susidoroti. Rengdamasis susitikimui E. M. naudojamame automobilyje „Audi A8“ paliko asmeninius daiktus: asmens dokumentus, mobiliojo ryšio telefonus. Taip pat rengdamas susitikimui kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais pasiėmė šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, kuriems neturėjo leidimo, persėdo į specialų automobilį ir atvyko į susitikimą.
2015 m. balandžio 24 d. dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, būdamas ginkluotas šaunamuoju ginklu, apie 12.30 val. kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais - E. M., M. R., I. S., R. M., G. V. atvyko į susitikimą su T. B., T. K., turėdamas bendrą tikslą užpulti T. B., T. K., neteisėtai atimti jiems laisvę ir išgabenus iš viešos vietos juos nužudyti.
Tokiu būdu M. A. 2015 m. balandžio 24 d. dalyvavo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, suburto turint tikslą daryti labai sunkius nusikaltimus veikloje.
2. Be to, M. A. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 9, 11 punktus, 146 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad R. M. per G. V. organizavus 2015 m. balandžio 24 d. susitikimą su T. B., T. K., veikdamas, kaip nusikalstamo susivienijimo narys ir siekdamas susidoroti su R. M. nurodymams nepaklususiais T. B., T. K. ir taip įbauginti kitus asmenis, paklusdamas nusikalstamo susivienijimo vadovui E. M. kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais - M. R., I. S. pasirengė vyksiančiam susitikimui. Rengdamasis susitikimui E. M. naudojamame automobilyje „Audi A8“ paliko asmeninius daiktus: asmens dokumentus, mobiliojo ryšio telefonus. Taip pat rengdamasis susitikimui kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais pasiėmė šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, kuriems neturėjo leidimo, persėdo į specialų automobilį ir vairuodamas jį atvyko į susitikimą.
Veikdamas, kaip šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo narys pagal iš anksto su kitu nusikalstamo susivienijimo vadovu R. M. suderintą planą, 2015 m. balandžio 24 d. apie 12.30 val. kartu su E. M., M. R., I. S. automobiliu „Mazda 6“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į susitikimo vietą - automobilių stovėjimo aikštelę prie PC „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrais veiksmais automobiliu atsigabeno pistoletą „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra pagamintas savadarbiu būdu perdirbant Rusijos Pramoninės gamybos dujinį pistoletą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame buvo 8 „(duomenys neskelbtini)“ 9 mm kalibro šoviniai, du pistoletus „(duomenys neskelbtini)“, kurie yra savadarbiai šaunamieji ginklai, perdirbti iš pramoninės gamybos pistoletų „(duomenys neskelbtini)“ kuriuose buvo po 8 vnt. 6,35 mm kalibro „(duomenys neskelbtini)“ šovinių bei 42 vnt. „(duomenys neskelbtini)“ 9 mm kalibro šovinių dėžutėje ir 9 vnt. 6,35 mm kalibro „(duomenys neskelbtini)“ šovinių pakete, bei sustojęs netoliese laukė R. M. signalo.
R. M. kartu su G. V. susitikus su T. B., T. K. ir davus signalą - sudavus smūgius T. B., M. A. veikdamas kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais - R. M., E. M., I. S. sudavė eilę smūgių T. B. į įvairias kūno vietas. Tęsdami bendrus veiksmus, R. M. grasinant šaunamuoju ginklu - įremiant pistoletą į T. B. galvą, E. M. suėmus T. B. už kaklo ir jį smaugiant, neteisėtai atėmė T. B. laisvę ir jį patalpino į automobilį „Mazda 6“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsiant nusikalstamą sumanymą išgabenti T. B. iš viešos vietos ir ten jį nužudyti, E. M. laikant suėmus T. B. už kaklo, M. A. sėdėdamas iš kitos T. B. pusės užtikrino, kad T. B. negalėtų pabėgti, o I. S. vairavo automobilį „Mazda 6“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdami bendrą nusikalstamą sumanymą automobiliu išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės ir ketino išgabenti T. B. iš viešos vietos į tyrimo metu nenustatytą vietą, kur ketino jį nužudyti.
Tuo metu nusikalstamo susivienijimo narys G. V. peiliu grasino T. K. jį nužudyti, o pribėgęs nusikalstamo susivienijimo narys M. R. ne mažiau du kartus sudavė smūgius T. K. į galvą ir tokiu būdu neteisėtai atėmė laisvę T. K., jį patalpino į automobilį „O. Z.“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį įsėdo ir R. M., ir šiuo automobiliu ketino išgabenti T. K. iš viešos vietos į tyrimo metu nenustatą vietą, kur ketino nužudyti T. K..
M. A. nusikalstamų veiksmų, nukreiptų į tyčinį dviejų asmenų - T. B. ir T. K. nužudymą, dėl savanaudiškų paskatų ir siekio nuslėpti kitus nusikalstamo susivienijimo daromus nusikaltimus, nepabaigė, dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi automobilis „O. Z.“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su vežamu T. K. netrukus buvo policijos pareigūnų sustabdytas prie PC „(duomenys neskelbtini)“ ir T. K. buvo išlaisvintas, o automobilis „Mazda 6“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)su vežamu T. B. policijos pareigūnų buvo sulaikytas Kaune, (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), ir T. B. buvo išlaisvintas.
3. Be to, M. A. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad ne vėliau, kaip 2015 m. balandžio 24 d. neteisėtai įgijo savadarbį šaunamąjį ginklą-pistoletą „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra perdirbtas iš Rusijos pramoninės gamybos dujinio pistoleto „(duomenys neskelbtini)“ pritaikyto šaudyti 9 mm kalibro trumpaisiais „(duomenys neskelbtini)“ šoviniais, su duslintuvu bei 50 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro trumpųjų „(duomenys neskelbtini)“ šovinių, kurių 8 buvo pistolete. Šį ginklą ir šaudmenis 2015 m. balandžio 24 d. apie 12.30 val. neteisėtai atgabeno prie PC „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ir neteisėtai laikė iki sulaikymo metu ginklas ir šaudmenys automobilyje „Mazda 6“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų.
4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka M. A. 2015 m. balandžio 24 d. buvo laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 26 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartimi kaltinamajam M. A. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
6. Kaltinamasis M. A. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartį.
6.1. Kaltinamojo nuomone, teismo sprendimas pratęsti suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, iš esmės motyvuojamas jam pareikštų kaltinimų sunkumu. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad tais atvejais, kai suėmimas tęsiamas ilgesnį laiką, teismas privalo patikrinti, ar byloje prieš asmenį surinkti tikrai svarūs jo kaltės įrodymai. Anot kaltinamojo, skundžiamos nutarties išvada, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, kad jis galimai padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra nepagrįsta bylos duomenimis. Nukentėjusieji T. B. ir T. K. parodė, kad jo (M. A.) nepažinojo, jis prieš juos nusikalstamų veiksmų neatliko. Jo dalyvavimas nusikalstamame susivienijime siejamas tik su 2015 m. balandžio 24 d., duomenų, apie ankstesnį dalyvavimą neteisėtai disponuojant labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, byloje nėra. Teismo posėdyje apklaustas kaltinamasis I. S. parodė, kad pistoletas „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra perdirbtas iš dujinio pistoleto „(duomenys neskelbtini)“ bei 50 vnt. šovinių priklausė jam. Teismas neįvertino aplinkybės, kad jam nėra pareikšti kaltinimai pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, tačiau konstatavo, jog jis veikė nusikalstamo susivienijimo, turinčio tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, veikloje. Jis nėra kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu užsienyje, todėl jokių bendrininkų užsienio šalyse negali turėti ir neturi.
6.2. Skunde kaltinamasis nurodo ir tai, kad jis laikomas suimtu beveik trejus metus. Jo žmonos tėvas A. G. yra pateikęs prašymą ir duomenis apie tai, kad jis, kaip užstato davėjas, sutinka įmokėti 20 000 eurų piniginę įmoką. Tokia aplinkybė leistų daryti išvadą, kad ir švelnesnėmis už suėmimą kardomosiomis priemonėmis galima būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus.
6.3. Kaltinamojo manymu, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, išlaiko 2 mažamečius vaikus: sūnų, gimusį (duomenys neskelbtini) ir dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės, anot kaltinamojo, rodo, kad jo socialiniai ryšiai yra pakankamai stiprūs.
6.4. Skunde taip pat nudaroma, kad ankstesnėse teismo nutartyse, kuriomis buvo tęsiamas suėmimo terminas, buvo nurodomas ir kitas suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 3 dalyje, tačiau skundžiamoje nutartyje jis jau nebuvo nustatytas.
7. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
8. Skundas atmetamas.
9. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 30 d. nutartimi pratęsęs kaltinamajam M. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, laikėsi BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatų nepažeidė.
10. Vadovaujantis BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis M. A. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti nukentėjusiųjų T. B., T. K. parodymuose, kratų, apžiūrų protokoluose, specialistų išvadose bei kitoje bylos medžiagoje. Kaltinamasis skunde teigia, jog bylos duomenys nepatvirtina jo kaltės padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje proceso stadijoje kaltinamojo M. A. kaltės klausimas nesprendžiamas, nevertinamos kaltę pagrindžiančios ar paneigiančios aplinkybės, nes tik baudžiamąją bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas spręs, ar byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti suimtąjį kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo. Nagrinėdamas skundą, aukštesnysis teismas tikrina kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, o dėl suimtojo kaltės nesprendžia, byloje surinktų duomenų neanalizuoja ir nevertina BPK 20 straipsnio prasme.
11. M. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).
12. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas kaltinamajam M. A. suėmimo terminą pagrįstai pratęsė nustatęs pagrindą, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
12.1. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, sprendžiama vertinant visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
12.2. M. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms bei pasikėsinęs padaryti apysunkių ir labai sunkių kategorijoms priskiriamas nusikalstamas veikas (BK 11 straipsnio 4, 6 dalys). Už jam inkriminuojamų labai sunkių nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes, taip pat ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Gresiančios bausmės griežtumas yra svarbus elementas vertinant bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojų. Apygardos teismas, vertindamas grėsmę, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, įvertino ne tik M. A. inkriminuojamų nusikaltimų sunkumą bei gręsiančios bausmės griežtumą, bet ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintas bei šioje byloje nustatytas aplinkybes.
12.3. Bylos duomenimis M. A. turi gyvenamąją vietą, yra vedęs, turi du mažamečius vaikus, iki sulaikymo dirbo, tačiau jis teistas, šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas galimai padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Tokia aplinkybė itin neigiamai apibūdina kaltinamąjį ir rodo, kad suimtasis linkęs pažeisti įstatymus, nedaro išvadų iš ankstesnio teistumo, yra pavojingas visuomenei. Todėl šiuo atveju vien tai, kad kaltinamasis saistomas šeiminiais ir ekonominiais ryšiais, teisėjų kolegijai nesuteikia pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog kaltinamasis, siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, nebėgs (nesislėps) nuo teismo. Apygardos teismas įvertino ir aplinkybes apie nusikalstamo susivienijimo, kurio sudėtyje dalyvavęs kaltinamas M. A., ryšius užsienyje, kuriais pasinaudodamas kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Atsižvelgdama į visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą nustatė pagrįstai.
13. Kaltinamasis skunde teisingai nurodo, kad jis laikomas suimtas jau ilgą laiko tarpą, tačiau suėmimo terminas yra pateisinamas šioje konkrečioje byloje. Remiantis teismų praktika, besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Atsižvelgiant į pakankamai ilgą suimtojo kardomojo kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys gali pateisinti tolimesnį suėmimo taikymą. Tačiau šiuo atveju, tokios išskirtinės priežastys, pateisinančios ilgalaikį suėmimo taikymą, yra kaltinamojo M. A. pavojingumas, jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, mastas – jis kaltinamas nusikaltimais visuomenės saugumui, žmogaus gyvybei, žmogaus laisvei bei nusikaltimu, susijusiu su disponavimu ginklais, šaudmenimis. Baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai pareikšti M. A., nagrinėjama Kauno apygardos teisme pagal iš anksto nustatytą posėdžių grafiką. Teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pabėgus (pasislėpus) nuo teismo, užsitęstų baudžiamosios bylos nagrinėjimas.
13.1. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį, viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytas bausmes už M. A. inkriminuojamas nusikalstamas veikas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas nepažeidžia paminėtos teisės normos, o Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose toks terminas nėra konkrečiai apibrėžtas.
13.2. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galbūt padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui. Jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų. Kuo sunkesnė ir sudėtingesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtesnių procesinės prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisinamas.
14. Teisėjų kolegija, įvertinusi kaltinamojo skunde išdėstytus argumentus dėl jam taikomos kardomosios priemonės suėmimo pakeitimo švelnesne kardomąja priemone, taip pat kitus bylos duomenis, atsižvelgusi į M. A. asmenybę apibūdinančius duomenis (teistas už sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, naujas nusikalstamas veikas kaltinamas padaręs lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu), vaidmenį darant jam inkriminuotas veikas, galbūt padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Tokios išvados nepaneigia ir kaltinamojo skunde nurodyta aplinkybė, kad už kaltinamąjį galėtų būti sumokėtas 20 000 Eur užstatas, be to, byloje nėra duomenų, jog ši suma būtų įnešta į teismo depozitinę sąskaitą. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės nebus pakankamos priemonės užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą baudžiamajame procese. Kaltinamajam M. A. griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, nei BPK 121, 122 straipsnių nuostatoms.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo M. A. skundą atmesti.
Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartimi kaltinamajam M. A. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.