Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Bieliauskienės, Daivos Pranytės - Zalieckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Šiukštos,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. M. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. sausio 24 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje E. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį tuo, kad turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti ne vėliau, kaip 2014 m. rudenį, tiksliai nenustatytą dieną kartu su R. M. organizavo nusikalstamą susivienijimą bendrai nusikalstamai veikai daryti, t. y. neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, gabenti šias medžiagas kontrabandos būdu į N. K., kur vėliau realizuoti ir tokiu būdu daryti labai sunkius ir sunkius nusikaltimus iš savanaudiškų paskatų. Nuo 2014 m. rudens, tiksliau nenustatytos dienos, kartu su R. M. organizuodamas nusikalstamą susivienijimą, pasitelkdamas R. M. sutelkė jo dalyvius ir tokiu būdu į nusikalstamo susivienijimo veiklą 2014 m. rudenį, tiksliau nenustatytu laiku, per R. M. įsitraukė R. P., ne vėliau, kaip nuo 2014 m. gruodžio mėn. per R. M. įsitraukė G. V., o nuo 2015 m. sausio mėn. į nusikalstamą susivienijimą E. M. įtraukė M. R., o ne vėliau, kaip nuo 2015 m. balandžio mėn. įtraukė I. S., M. A.. Šio nusikalstamo susivienijimo veikloje, ne vėliau, kaip nuo 2015 m. sausio 16 d. dalyvavo ir kiti tyrimo metu nenustatyti asmenys.

Tęsdamas vadovavimą nusikalstamam susivienijimui ir būdamas aukštesnio lygmens vadovu per kitą nusikalstamo susivienijimo vadovą R. M. organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jų gabenimą kontrabandos būdu į N. K., neteisėtą jų laikymą, turint tikslą realizuoti ir pardavimą. Tokiu būdu R. M. veikdamas pagal bendrą su E. M. suderintą planą, vykdė tiesioginius nusikalstamos veiklos - neteisėto disponavimo labai dideliais kiekiais narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų kontrabandos į N. K. organizavimo veiksmus: paskirstė vaidmenis ir užduotis tarp nusikalstamo susivienijimo narių: R. P., G. V., naudojant apgaulę, naudojantis priklausomumu ir pažeidžiamumu užverbavo T. B., T. K. nusikalstamoms veikoms daryti ir neteisėtai gabeno, laikė ir pardavė labai didelius kiekius psichotropinių, narkotinių medžiagų.

R. M. kartu su G. V. susitikus su T. B., T. K. ir davus signalą - sudavus smūgius T. B., E. M. veikdamas kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais: R. M., I. S., M. A. sudavė eilę smūgių T. B. į įvairias kūno vietas. Tęsdami bendrus veiksmus: R. M. grasinant šaunamuoju ginklu - įremiant pistoletą į T. B. galvą, E. M. suėmus T. B. už kaklo ir jį smaugiant, neteisėtai atėmė T. B. laisvę ir jį patalpino į automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). E. M. vykdydamas bendrą sumanymą išgabenti T. B. iš viešos vietos ir ten jį nužudyti, automobilyje laikė suėmęs T. B. už kaklo, M. A. sėdėdamas iš kitos T. B. pusės užtikrino, kad T. B. negalėtų pabėgti, o I. S. vairavo automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdami bendrą nusikalstamą sumanymą automobiliu išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės ir ketino išgabenti T. B. iš viešos vietos į tyrimo metu nenustatytą vietą, kur ketino jį nužudyti.

Tuo metu nusikalstamo susivienijimo narys G. V. peiliu grasino T. K. jį nužudyti, o pribėgęs nusikalstamo susivienijimo narys M. R. ne mažiau du kartus sudavė smūgius T. K. į galvą ir tokiu būdu neteisėtai atėmė laisvę T. K., jį patalpino į automobilį „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į kurį įsėdo ir R. M., ir šiuo automobiliu ketino išgabenti T. K. iš viešos vietos į tyrimo metu nenustatą vietą, kur ketino nužudyti T. K..

E. M. nusikalstamų veiksmų, nukreiptų į tyčinį dviejų asmenų: T. B. ir T. K. nužudymą, dėl savanaudiškų paskatų ir siekio nuslėpti kitus nusikalstamo susivienijimo daromus nusikaltimus, nepabaigė, dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi automobilis „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su vežamu T. K. netrukus buvo policijos pareigūnų sustabdytas prie PC „(duomenys neskelbtini)“ ir T. K. buvo išlaisvintas, o automobilis „Mazda 6“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini)su vežamu T. B. policijos pareigūnų buvo sulaikytas Kaune, (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) ir T. B. buvo išlaisvintas.

Be to, E. M. pagal BK 253 straipsnio 1dalį kaltinamas tuo, kad neturėdamas leidimo įgyti ir nešiotis šaunamuosius ginklus, ne vėliau, kaip 2015-04-24, neteisėtai įgijo savadarbį šaunamąjį ginklą – pistoletą Nr. (duomenys neskelbtini)“, kuris yra pagamintas savadarbiu būdu perdirbant buvusios Čekoslovakijos pramoninės gamybos 6,35 mm kalibro pistoletą „CZ 92“ ir 8 6,35 mm kalibro „Browning“ šovinius. Šį ginklą ir šaudmenis 2015-04-24 neteisėtai nešiojosi ir 2015-04-24 apie 12.30 val. neteisėtai atsinešė prie PC „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kur toliau nešiojosi su savimi iki sulaikymo metu bėgdamas nuo policijos pareigūnų šį ginklą ir šaudmenis išmetė S. ir (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), kur ginklas ir šaudmenys buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų.

Be to, E. M. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2015-04-24 tiksliai nenustatytu laiku, neturėdamas tikslo platinti, Kaune, prie (duomenys neskelbtini) namo, automobiliu Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai atgabeno dvi melsvos spalvos tabletes su logotipu, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos 6-EAPB, bei 5 tabletes, kuriose yra 0,411 g psichotropinės medžiagos MDMA, kur šios psichotropinės medžiagos 2015-04-24 apie 23 val. automobilyje buvo rastos apžiūros metu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka kaltinamasis E. M. sulaikytas 2015 m. balandžio 24 d. Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 26 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis.

Skundžiama Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartimi kaltinamajam E. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Kaltinamojo gynėjas advokatas R. Girdziušas skunde prašo E. M. taikomą kardomąją priemonę - suėmimą pakeisti viena ar keliomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Gynėjo nuomone, sprendžiant kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą buvo pažeistos BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatos. Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. posėdyje vienas iš gynėjų pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai, kuriai pirmininkauja teisėjas V. V.. Teisėjų kolegija nutarė sprendimą dėl pareikšto nušalinimo paskelbti 2017 m. sausio 26 d., taigi 2017 m. sausio 23 d. teisėjas V. V. negalėjo nagrinėti klausimo dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo, nes tą dieną dar nebuvo aišku, ar jis bus objektyvus nagrinėdamas E. M. ir kitų baudžiamąją bylą. Be to, išsprendęs kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą, teisėjas jau iki nutarties dėl nušalinimo priėmimo pademonstravo, kokio pobūdžio bus ši nutartis.

Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-396/2014, 2K-548-699/2015, EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 04 23 sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73-78) teismo nešališkumas vertinamas subjektyviuoju ir objektyviuoju aspektais. Subjektyvus (asmeninis) teismo nešališkumas vertinamas atsižvelgiant į konkretaus teisėjo asmeninį nusistatymą ir elgesį, t. y. į tai, ar jis konkrečioje byloje yra asmeniškai iš anksto nusistatęs ar tendencingas. Subjektyvusis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai. Vertinant teismo nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar teismas pateikė pakankamas garantijas bet kokiai pagrįstai abejonei jo nešališkumu pašalinti. Šis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti pagrįstas įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2010, 2K-489-303/2015). Teisėjo sprendimas suėmimo termino pratęsimo klausimą nagrinėti tuo metu, kai nebuvo išspręstas nušalinimo klausimas, pasak gynėjo, leidžia manyti, kad objektyviąja prasme teismas nebus nešališkas.

Gynėjo nuomone, sprendimas pratęsti suėmimo terminą yra nepagrįstas. Skunde nurodoma, kad nutarties išvada, jog būdamas laisvėje E. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, prieštarauja baudžiamojoje byloje esantiems faktiniams duomenims. Be to, teismas pervertino gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės svarbą darydamas išvadą dėl galimo kaltinamojo bandymo jos išvengti slepiantis nuo teismo. Taip pat teismas paviršutiniškai vertino byloje nustatytus socialinius kaltinamojo ryšius. Skunde nurodoma, kad E. M. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini) susituokė su R. V., turi dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini). Beveik penkerius metus dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku ir gavo legalias pajamas. Be to, pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) trečiojo teritorinio skyriaus 2013 m. birželio 19 d. išvadą, E. M. yra neįgalus, jo darbingumo lygis 40 proc. 2014 m. birželio 13 d. nustatyta, kad dėl ligos jis yra netekęs 60 proc. darbingumo. Darbingumo lygio pažymoje buvo nurodyta, kad toks neįgalumas jam nustatomas iki 2016 m. birželio 11 d. Pasak gynėjo, akivaizdu, kad E. M., laikomo tardymo izoliatoriuje, sveikatos būklė nepagerėjo. Skunde nurodoma ir tai, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, slėpimosi pavojus neturėtų būti nustatomas vertinant vien tik gresiančios bausmės griežtumą. Be to, argumentai už ir prieš suėmimo skyrimą, negali būti bendro ir abstraktaus pobūdžio. Pasak gynėjo, apygardos teismas atkreipė dėmesį į šią nuostatą, tačiau priimdamas skundžiamą nutartį ja faktiškai nesivadovavo.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kiekvienas sulaikytasis ar kalinamasis pagal 5 straipsnio 1 dalies „c“ punkto nuostatas turi būti skubiai pristatytas teisėjui ar kitam pareigūnui, kuriam įstatymas yra suteikęs teisę vykdyti teismines funkcijas, ir turi teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką arba teisę būti paleistas proceso metu, o paleidimui gali būti taikomos sąlygos, garantuojančios, jog jis atvyks į teismą. Gynėjo nuomone, tokių garantijų E. M. byloje yra pakankamai daug.

Teismas argumentuodamas būtinybę laikyti E. M. suimtą, pabrėžė tamprius kaltinamojo bendrininkų ryšius užsienyje, tačiau gynėjas atkreipia dėmesį į tai, jog nebuvo nustatyti paties kaltinamojo kontaktai užsienio valstybėse.

Gynėjas nurodo ir tai, kad teiginys apie gresiančią griežtą bausmę turi būti pagrįstas, o E. M. byloje duomenų, kad jis padarė nusikaltimus, už kuriuos gali būti paskirta nutartyje minima bausmė, nepakanka. Taip pat gynėjas nurodo, kad remiantis BPK 125 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nutartyje būtina ne tik formaliai paminėti faktinius duomenis, leidžiančius manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką bet ir atskleisti, kodėl jie leidžia manyti, kad kaltinamasis padarė būtent tas nusikalstamas veikas, dėl kurių prašoma laikyti jį suimtą. Gynėjo nuomone, skundžiamoje nutartyje nurodyti faktiniai duomenys nepatvirtina, jog E. M. galimai susijęs su N. K. teisėsaugos pareigūnų rastomis narkotinėmis medžiagomis ar su nusikalstamo susivienijimo organizavimu bei vadovavimu jam, su pasikėsinimu nužudyti. T. K., T. B. apklausų protokolai ir kiti nutartyje minimi įrodymų šaltiniai tik leidžia manyti, kad E. M. galimai padarė kokias nors nusikalstamas veikas, tačiau ne tas, kurios išdėstytos kaltinamajame akte. Tai patvirtina ir T. B. parodymai, ir E. M. pokalbio su šiuo asmeniu įrašai.

Kardomoji priemonė – suėmimas E. M. taikoma jau dvidešimt vieną mėnesį. Gynėjo manymu, byloje yra pakankamai daug garantijų, jog paskyrus E. M. kitą procesinės prievartos priemonę, jis ne tik nepasislėps nuo teismo, bet bus pasiekti ir kiti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Šioje proceso stadijoje kaltinamajam galėtų būti paskirta viena ar kelios iš BPK 120 straipsnio 1 dalyje išvardintų kardomųjų priemonių. Byloje yra duomenys apie dar ikiteisminio tyrimo metu pateiktą prašymą skirti kaltinamajam kardomąją priemonę – 30000 Eur užstatą, buvo pateikti dokumentai, jog suimtojo tėvas V. A. M. disponuoja legaliomis pajamomis ir yra pasiryžęs sumokėti tokio dydžio užstatą.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas pratęsęs kaltinamajam E. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatų ir Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų nepažeidė.

Teisėjų kolegija nesutinka su kaltinamojo gynėjo teiginiu, jog kardomosios priemonės terminą pratęsęs teismas pažeidė BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje 2016 m. gruodžio 27 d. kaltinamojo R. A. G. gynėjas N. Kuznecovas bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai pareiškė nušalinimą. Jį motyvavo tuo, kad teismas atmetė gynybos prašymus dėl psichiatrinės ekspertizės skyrimo nukentėjusiajam bei liudytojo kvietimo į teisiamąjį posėdį. Kitų teisėjų kolegijos galimo šališkumo aplinkybių ir nušalinimo pagrindų gynėjas nenurodė. Gynėjo pareikštą nušalinimą teisėjų kolegija atmetė 2017 m. sausio 26 d. nutartimi, taigi iš tikrųjų skundžiamos nutarties priėmimo metu teisėjų kolegija dar nebuvo išsprendusi gynėjo pareikšto nušalinimo, tačiau būtina įvertinti tai, kad R. A. G. gynėjo pareiškimo dėl nušalinimo argumentai buvo susiję su teismo priimto sprendimo nepagrįstumu, nenurodant kitų teismo šališkumą pagrindžiančių duomenų, todėl jie galėjo būti siejami tik su baudžiamosios bylos aplinkybių tyrimo nepakankamu išsamumu, o ne su šališko teismo samprata. Be to, kaip matyti iš 2017 m. sausio 23 d. teismo posėdžio protokolo, nagrinėjant klausimą dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo kaltinamajam E. M., nei pats kaltinamasis, nei jo gynėjas abejonių teismo nešališkumu neišreiškė.

BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant baigiamąjį teismo aktą.

Nors kaltinamojo gynėjo nuomone, skundžiamoje nutartyje nurodyti faktiniai duomenys neleidžia manyti, jog E. M. galimai susijęs su N. K. teisėsaugos pareigūnų rastomis narkotinėmis medžiagomis ar su nusikalstamo susivienijimo organizavimu bei vadovavimu jam, su pasikėsinimu nužudyti, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, kad esančių faktinių duomenų visuma – liudytojų T. B. ir T. K. parodymai apie aplinkybes, susijusias su nusikalstamo susivienijimo narių veikla N. K., neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, taip pat apie aplinkybes, susijusias su 2015-04-24 asmenų grupės, tame tarpe ir E. M., jų atžvilgiu panaudotą fizinį smurtą ir asmens laisvės atėmimą; E. M. asmens kratos protokolas bei jo priedai, kuriame užfiksuota, kad iš jo buvo paimtas atlenkiamas peilis bei teleskopinė lazda; automobilio Audi A8 apžiūros protokolai bei jų priedai; veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolas, kuriame užfiksuoti 2015-04-24 įvykiai bei pokalbio stenograma, kurioje užfiksuota, kad T. B. būnant automobilyje (į kurį jis buvo patalpintas jėga) E. M. sako „pjauk, pjauk gaidį, aš tysiu“; specialistų išvados, tarnybiniai pranešimai, pagal teisinės pagalbos prašymą gauta medžiaga, taip pat kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis E. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami. Tik baudžiamąją bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas spręs, ar byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti suimtąjį kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo.

E. M. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindas.

Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes - į įtariamojo ar kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Apygardos teismas, nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad E. M. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Už jam inkriminuojamų labai sunkių nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Gynėjas teisus, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ją turi patvirtinti kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju manymą, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo patvirtina ir tai, kad E. M. praeityje teistas, Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 6 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Ši aplinkybė charakterizuoja asmenį kaip linkusį nepaisyti įstatymų reikalavimų, nenorintį laikytis visuotinai priimtų elgesio taisyklių. Tikimybę, kad E. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, sustiprina ir E. M. turimi ryšiai užsienyje. Nors gynėjas skunde nurodo, kad byloje nenustatyti paties kaltinamojo ryšiai užsienio valstybėse, tačiau šiuo atveju, esant tokius kaltinamojo ryšius atskleidžia tarptautinis nusikalstamo susivienijimo, kurį organizavęs kaltinamas E. M., nusikalstamų veikų pobūdis. Skundžiamoje nutartyje atsižvelgta ir į kaltinamojo šeiminius bei socialinius ryšius. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad E. M. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, iki sulaikymo dirbo, jo darbingumo lygis 40 proc., tačiau šiuo konkrečiu atveju, paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad jo turimi socialiniai ryšiai bei sveiktos būklė sumažintų prognozuojamo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybę. Tuo pačiu pažymėtina, jog E. M. turimi socialiniai ryšiai bei dalinis darbingumo netekimas nesulaikė jo nuo galimo nusikalstamų veikų padarymo. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad yra pakankamai pagrindo manyti, jog E. M., būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje ir nagrinėjama pagal nustatytą posėdžių grafiką. Teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamajam pabėgus (pasislėpus) nuo teismo, užsitęstų baudžiamosios bylos nagrinėjimas.

Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ar sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą.

Šiuo atveju, nustatyto suėmimo taikymo pagrindo buvimas, kaltinamojo E. M. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, pobūdis, sunkumas, teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti E. M. iš suėmimo ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą. Be suimtojo teisės į laisvę suvaržymo šiuo metu nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Kaltinamojo gynėjo skunde teisingai nurodoma, kad kardomoji priemonė – suėmimas E. M. taikoma jau dvidešimt vieną mėnesį, tačiau maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas, numatytas BPK 127 straipsnio 11 dalyje, nėra pažeistas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose toks terminas nėra konkrečiai apibrėžtas, o viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą. Viešasis interesas išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas, nubausti kaltuosius asmenis yra neabejotinai svarbesnis, suteikiantis pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas iš tikrųjų varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo.

Šiuo konkrečiu atveju, nustatyto suėmimo taikymo pagrindo buvimas, kaltinamojo E. M. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, pobūdis, sunkumas, teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad švelnesnės kardomosios priemonės, jų tarpe 30000 Eur užstatas ir (ar) švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksas, neužtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo, todėl pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas, paliktina galioti. Įvertinant išdėstytą, nėra pagrindo skundžiamą nutartį naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo E. M. gynėjo Ričardo Girdziušo skundą atmesti.

Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartimi kaltinamajam E. M. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.