- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-23
- Bylos Nr.
- 2K-195/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Panaikinta apeliacinės instancijos teismo nutartis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka
- Teisėjai
- Alvydas Pikelis (pirm.), Vytautas Greičius, Rimantas Baumilas (pran.)
- Kaltinamasis
- E. I.
- Advokatai
- Laura Daumantaitė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Rimanto Baumilo,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutarties, kuria Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendis panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžiu E. I. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį kasacinį skundą patenkinti, kaltinamąją ir jos gynėją, prašiusias kasacinį skundą atmesti,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžiu nustatyta, kad E. I. yra kaltinama tuo, kad aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. liepos 1 d., būdama UAB (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), registruotos Kauno rajone, Garliavos m., (duomenys neskelbtini), vyr. buhaltere, pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (galioja nuo 2002 m. sausio 1 d.) 4 straipsnio, kuriame nurodoma, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama...“, 12 straipsnio 4 dalies, kurioje nurodoma, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio, kuriame nurodoma, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2004 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 5 patvirtinto 25-to Verslo apskaitos standarto III dalies „Statybos sutarčių apskaitos objektai“, kurioje nurodoma, kad „....kiekviena statybos sutartis pripažįstama atskiru pajamų ir sąnaudų apskaitos objektu“, reikalavimus, nevedė privalomo medžiagų įsigijimo bei panaudojimo konkrečiam objektui bazinio suvestinio registro – ataskaitos apie atsargų panaudojimą statyboje, todėl UAB (duomenys neskelbtini) iš pateiktų dokumentų nebuvo galima nustatyti, kiek ir už kokią sumą UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo ir panaudojo medžiagų UAB „A“ priklausančio pastato, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai ir dėl to į rekonstrukcijai sunaudotų medžiagų nurašymo aktus buvo įrašyti klaidingi duomenys apie medžiagų vertę. Dėl šių Buhalterinės apskaitos įstatymo ir 25-to Verslo apskaitos standarto reikalavimų pažeidimo iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. liepos 1 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, 2009 m. spalio 22 d. nutartimi minėtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikino dėl esminio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimo. Nutartyje nurodoma, kad nuosprendžio aprašomoji dalis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes joje nenurodyta, kokius objektyvius nusikalstamos veikos požymius nustatė teismas, o apsiribota tik kaltinamajame akte aprašytų nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių perkėlimu į nustatomąją apkaltinamojo nuosprendžio dalį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė reiškia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė faktinių bylos aplinkybių, tačiau nepaisydamas to, pripažino E. I. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje. Pripažinimas asmens kaltu, nenustačius veikos, už kurią jis nuteistas, rodo pirmosios instancijos teismo šališkumą, todėl nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu bei turi būti panaikintas.