Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Sigitos Bieliauskienės, Lino Šiukštos ir kolegijos pirmininkės bei pranešėjos Elenos Vainienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. M. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 24 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje R. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad, turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, ne vėliau kaip 2014 m. rudenį, tiksliai nenustatytą dieną, kartu su E. M. organizavo nusikalstamą susivienijimą bendrai nusikalstamai veikai daryti, t. y. neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, gabenti šias medžiagas kontrabandos būdu į Norvegijos Karalystę, šioje šalyje vėliau jas realizuoti ir tokiu būdu iš savanaudiškų paskatų daryti labai sunkius bei sunkius nusikaltimus. R. M., 2014 m. rudenį organizuodamas nusikalstamą susivienijimą, sutelkė jo dalyvius ir tokiu būdu į nusikalstamo susivienijimo veiklą 2014 m. rudenį, tiksliau nenustatytu laiku, įsitraukė R. P., ne vėliau kaip nuo 2015 m. sausio G. V. ir M. R., o ne vėliau kaip nuo 2015 m. balandžio ir I. S. bei M. A.. Nusikalstamo susivienijimo veikloje dalyvavo ir kiti tyrimo metu nenustatyti asmenys.R. M. taip pat kaltinamas ir pagal BK 147 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2014 m. rudenį, tiksliai nenustatytu laiku, siekdamas nusikalstamoms veikoms daryti užverbuoti Norvegijos Karalystėje legaliai gyvenantį T. B., susitikimo su juo metu, panaudodamas apgaulę ir apgaulingai žadėdamas kartu su T. B. Norvegijos Karalystėje vykdyti trinkelių gamybos ir klojimo verslą, susitarė su T. B., jog jis savo namuose apgyvendins R. M. parinktą asmenį – nusikalstamo susivienijimo narį R. P., kuris, R. M. teigimu, T. B. tiksliau išaiškins trinkelių verslo detales.Be to, R. M. kaltinamas ir pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad nuo 2014 m. rudens, tiksliai nenustatyto laiko, vadovaudamas nusikalstamo susivienijimo narių veiklai, nurodė R. P., G. V. neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti ir realizuoti labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o R. P., G. V., vykdydami nusikalstamo susivienijimo narių bendrą tikslą – gauti neteisėtas pajamas ir nuo 2014 m. rudens naudodami nusikalstamai veikai daryti užverbuotus T. B., T. K., neteisėtai įgydavo, laikydavo, gabendavo ir parduodavo labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų.R. M. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį kaltinamas dar ir tuo, kad 2014 m. pabaigoje, tyrimo metu nenustatytam asmeniui Norvegijos Karalystėje neatsiskaičius su nusikalstamo susivienijimo nariu R. P. už parduotas narkotines ir psichotropines medžiagas, dėl susidariusios skolos laikydamas atsakingu D. R. ir būdamas įsitikinęs, jog automobilis „Land Rover Discovery“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (Švedijos Karalystės registracijos Nr.), priklauso D. R., siekdamas įtvirtinti savo vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo autoritetą ir atgauti pinigines lėšas, nurodė tyrimo eigoje nenustatytiems nusikalstamo susivienijimo nariams pagrobti automobilį „Land Rover Discovery“, valstyb Nr. (duomenys neskelbtini) (Švedijos Karalystės registracijos Nr.). Tyrimo eigoje nenustatyti nusikalstamo susivienijimo nariai 2015 m. sausio 16 d., apie 16 val., panaudodami šaunamąjį ginklą – pistoletą ir taip atimdami galimybę automobilio „Land Rover Discovery“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui – nukentėjusiajam – D. B. priešintis, plėšimo būdu užvaldė automobilį „Land Rover Discovery“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), 9 125 Eur vertės ir jame buvusį mobiliojo ryšio telefoną „Apple Iphone 5 S“ 630 Eur vertės, padarydami bendrą 9 755 Eur turtinę žalą. Užvaldę automobilį nusikalstamo susivienijimo nariai šį automobilį perdavė R. M.. R. M., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, ne vėliau, kaip 2015 m. sausio 24 d., šį automobilį atvarė T. B., nurodydamas jį užregistruoti savo ar artimųjų vardu. Kartu su automobiliu R. M. atgabeno ir T. B. perdavė netikrą dokumentą – automobilio „Land Rover Discovery“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį švedų kalba, nurodydamas ją panaudoti ir automobilį registruoti VĮ „Regitra“.Be kita ko, R. M. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 9, 11 punktus, 146 straipsnio 2 dalį kaltinamas ir tuo, kad veikdamas, kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas, siekdamas susidoroti su jo nurodymams nepaklususiais T. B. ir T. K. ir taip įbauginti kitus asmenis, per nusikalstamo susivienijimo narį G. V., 2015 m. balandžio 22–24 d., (duomenys neskelbtini), organizavo susitikimą su nukentėjusiaisiais T. B. ir T. K.. R. M. apie rengiamą susitikimą informavo kitą nusikalstamo susivienijimo vadovą E. M., kuris sutelkė kitus nusikalstamo susivienijimo narius: M. R., M. A., I. S. ir užtikrino šaunamųjų ginklų neteisėtą atgabenimą į susitikimą. G. V. sutarus dėl susitikimo laiko ir vietos su nukentėjusiaisiais T. B., T. K. prie PC „Molas“, esančio (duomenys neskelbtini), R. M., veikdamas pagal iš anksto su kitu nusikalstamo susivienijimo vadovu E. M. suderintą planą, 2015 m. balandžio 24 d., apie 12.30 val., kartu su G. V., ginkluotu peiliu, atvyko į susitikimo vietą, į kur neturėdamas leidimo atsigabeno ir su savimi laikė šaunamąjį ginklą – pusiau automatinį pistoletą „Zoraki M906“, skirtą šaudyti dujiniais ir garsiniais šoviniais, bei peilį. Tuo tarpu kitas nusikalstamo susivienijimo vadovas E. M. su susivienijimo nariais: M. R., M. A., I. S., būdami ginkluoti neteisėtai laikomais pistoletu „Baikal“, kuris yra pagamintas savadarbiu būdu, perdirbant Rusijos Pramoninės gamybos dujinį pistoletą „IZH-79-8“, ir dviem pistoletais „Brawning“, kurie yra savadarbiai šaunamieji ginklai, perdirbti iš pramoninės gamybos pistoletų „CZ92“, peiliais, teleskopine lazda, atvyko į susitikimo vietą kitu automobiliu „Mazda 6“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), kur sustoję netoliese laukė R. M. signalo. R. M., tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais turėdamas bendrą tikslą nužudyti 2 asmenis: T. B. ir T. K., dėl savanaudiškų paskatų ir taip siekiant įbauginti kitus asmenis, bei nuslėpti kitus nusikalstamo susivienijimo daromus nusikaltimus, kartu su G. V. pirmasis susitiko su T. B. ir T. K.. Siekdamas duoti signalą netoliese buvusiems bendrininkams, sudavė smūgius T. B. ir tęsdamas bendrus veiksmus, veikdamas kartu su kitais privažiavusiais nusikalstamo susivienijimo nariais: E. M., I. S., M. A. sudavė eilę smūgių T. B., grasino jam šaunamuoju ginklu, įremdamas pistoletą į galvą ir bendrais veiksmais naudodamas fizinį smurtą, grasinimus šaunamuoju ginklu, patalpino T. B. į automobilį „Mazda 6“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ketino išgabenti T. B. iš viešos vietos į tyrimo metu nenustatą vietą, kur ketino jį nužudyti. Tuo metu nusikalstamo susivienijimo narys G. V. peiliu grasino T. K. jį nužudyti, o pribėgęs nusikalstamo susivienijimo narys M. R. ne mažiau 2 kartus sudavė smūgius T. K. į galvą ir bendrais veiksmais patalpino T. K. į automobilį „Opel Zafira“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) į kurį įsėdo ir R. M., ir šiuo automobiliu ketino išgabenti T. K. iš viešos vietos į tyrimo metu nenustatą vietą, kur ketino jį nužudyti. R. M. nusikalstamų veiksmų, nukreiptų į tyčinį 2 asmenų: T. B. ir T. K. nužudymą, dėl savanaudiškų paskatų ir siekio nuslėpti kitus nusikalstamo susivienijimo daromus nusikaltimus, nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes automobilis „Opel Zafira“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) su vežamu T. K. netrukus buvo policijos pareigūnų sustabdytas prie PC „Molas“ ir T. K. buvo išlaisvintas, o automobilis „Mazda 6“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), su vežamu T. B. policijos pareigūnų buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini), prie namo (duomenys neskelbtini), ir T. B. išlaisvintas.Taip pat R. M. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad ne vėliau kaip 2015 m. balandžio 24 d. neteisėtai įgijo Turkijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro pusiau automatinį pistoletą „Zoraki M 906“, su išsukta vamzdžio pertvara ir panaikintu numeriu, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais bei garsiniais šoviniais, kuris buvo užtaisytas trimis pramoninės gamybos 9 mm kalibro šoviniais, užtaisytais guminėmis grankulkėmis. Šį ginklą ir šovinius 2015 m. balandžio 24 d., apie 12.30 val., neteisėtai atgabeno prie PC „Molas“, esančio (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai laikė iki asmens kratos metu ginklas ir šaudmenys buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų.Kaltinamasis R. M. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu 2015 m. balandžio 24 d. laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 26 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis teismų nutartimis suėmimas buvo tęsiamas.Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 23 d. nutartimi kaltinamajam R. M. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 24 d., nes konstatavo, kad nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindas, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.Kaltinamasis R. M., skunde nesutikdamas su Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartimi, prašo šią nutartį panaikinti ir paskirti jam kardomąją priemonę – 20 000 Eur užstatą ar kitą priemonę, ar / ir jų kompleksą.Kaltinamasis, vadovaudamasis nacionalinių ir tarptautinių teismų praktika, tvirtina kad vien tik gręsiančios bausmės griežtumas, nesuteikia pagrindo taikyti suėmimą neribotą laiką. Byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad būtina kaltinamąjį laikyti suimtą, jog jis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Kaltinamojo nuomone, jis gali būti paleistas ir jam taikytos švelnesnės kardomosios priemonės. Pasak kaltinamojo, ilgą laiką prieš jį taikomas suėmimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatoms. Antai, kaltinamojo nuomone, 20 000 Eur dydžio užstatas kartu su intensyvia priežiūra gali užtikrinti BPK 119 straipsnyje nustatytus tikslus.Kaltinamasis pažymi, kad baudžiamoji byla teisme nagrinėjama 1 metus, yra apklausti nukentėjusieji, beveik visi liudytojai, dalis kaltinamųjų, įskaitant ir patį R. M.. R. M. suimtas laikomas jau 2 metus ir 6 mėnesius. Kaltinamasis turi ilgametę draugę, nuolatinę gyvenamąją vietą, būdamas laisvėje turi galimybę įsidarbinti ir gauti teisėtas pajamas, be to, kaltinamojo motina į depozitinę sąskaitą yra sumokėjusi 20 000 Eur užstatą.Todėl kaltinamasis daro išvadą, kad jis paleistinas į laisvę ir jam skirtinos švelnesnės kardomosios priemonės.Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė kaltinamojo R. M. skundą atmesti.Kaltinamojo R. M. skundas netenkintinas.Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis teisėta bei pagrįsta, todėl nenaikintina. Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, laikėsi BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. M. galbūt padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas: nukentėjusiųjų T. K., T. B. apklausos, asmens parodymo atpažinti, kratų protokoluose, specialistų išvadose esantys duomenys, Norvegijos Karalystės pateikta ir kita baudžiamojoje byloje esanti medžiaga. Žemesnės instancijos teismas teisingai įvertino nurodytus duomenis, BPK 121 straipsnio 2 dalies taikymo klaidų nepadarė.Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (termino pratęsimo), atsižvelgia ne tik į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje, bet ir į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą. Pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. Šių aplinkybių iš esmės pakanka tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Kita vertus, be abejonės, nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ypatingai tuo atveju, kai kitos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Tačiau tokių aplinkybių konkrečiu atveju teisėjų kolegija nenustatė. Kauno apygardos teismas teisingai nurodė, kad R. M. yra kaltinamas galbūt padaręs ne tik nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), bet ir apysunkį, sunkų, labai sunkų bei pasikėsinęs padaryti apysunkį ir labai sunkų nusikaltimus žmogaus gyvybei (BK 11 straipsnio 4–6 dalys), už kurių padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs ir gana griežtas su laisvės atėmimu susijusią bausmes, įskaitant ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Teismas teisingai įvertino ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, jo socialinius bei šeiminius ryšius. Bylos duomenimis, R. M. iki sulaikymo nedirbo, nors yra darbingo amžiaus. R. M. anksčiau yra teistas net 8 kartus. Tokios aplinkybės neigiamai apibūdina suimtojo asmenybę, patvirtina jo antivisuomenines nuostatas, rodo, kad jis yra linkęs nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio, moralės normų, nekūrė ir neturi tamprių ryšių su visuomene. Byloje taip pat nėra pagrindo teigti, kad R. M. būtų susijęs tampriais ryšiais ir su šeima. R. M. nevedęs, neturi išlaikytinių. Kaltinamasis nurodo, kad jis turi ilgametę draugę, tačiau, įvertinus galbūt kaltinamojo padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, sunkumą, ankstesnių teistumų kiekį, formuotina išvada, jog kaltinamojo turimi šeiminiai ryšiai nedaro jokios teigiamos įtakos jo elgesiui. Kaltinamojo šeiminiai ryšiai nėra tamprūs, nes jie nesulaikė jo nuo nusikaltimų, dėl kurių jam pareikšti kaltinimai ir aptariamoje byloje, padarymo. Be to, teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad R. M. turi ryšių užsienyje. Tokia aplinkybė, ją kartu vertinant su gręsiančia griežta laisvės atėmimo bausme, žymiai padidina galimo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybę. Todėl apibendrinus tai, kas pasakyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagal BPK 122 straipsnio 2 ir 8 dalis teisingai įvertino bylos aplinkybes ir priėjo prie pragrįstos išvados, jog kaltinamasis, siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos prieš kaltinamąjį siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Teismas privalo užkirsti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio įvykdymą. Tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą.Kaltinamojo R. M. asmenybę apibūdinančios aplinkybės (anksčiau teistas; subūrimas ir dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje), jo turimų socialinių ryšių tamprumo nebuvimas (iki suėmimo nedirbo; nevedęs), kaltinamojo galbūt padarytų nusikaltimų pavojingumas (pasikėsinta į didžiausią vertybę – žmogaus gyvybę; disponavimas labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, šių medžiagų kontrabanda Europos Sąjungos ir trečiose valstybėse), pobūdis (savanaudiškos paskatos; nusikalstamos veikos galbūt padarytos dalyvaujant pačios pavojingiausios bendrininkavimo grupės veikloje), kiekis (kaltinimai pareikšti dėl 6 epizodų), sunkumas (ir sunkus, ir labai sunkus), mastas (veikta ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir tarptautiniu mastu), leidžia teisėjų kolegijai formuoti išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtą R. M. į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kaltinamajam R. M. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai. Aplinkybė, kad į teismo depozitinę sąskaitą yra sumokėtas 20 000 Eur dydžio užstatas, pati savaime nesudaro teisinių prielaidų paleisti suimtą R. M. į laisvę ir skirti jam būtent šios rūšies kardomąją priemonę ar kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą. Kaip nurodyta 23 punkte, tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sušvelninti konkrečiam asmeniui paskirtą kardomąją priemonę. Anksčiau aptartos aplinkybės nesuteikia pagrindo R. M. sušvelninti jam taikomą kardomąją priemonę.Baudžiamoji byla nagrinėjama teisiamuosiuose posėdžiuose pagal iš anksto nustatytą teismo posėdžių grafiką. Teismo posėdžiai aptariamoje baudžiamojoje byloje numatyti iki 2018 m. vasario 12 d. (Lietuvos informacinės sistemos (Liteko) duomenys). Kaip minėta 23 punkte, teismas privalo užtikrinti bylos nagrinėjimą teisme. Be to, bylą nagrinėjantis teismas privalo užtikrinti, kad byla būtų išnagrinėta ir per kuo trumpiausią laiką (BPK 44 straipsnio 5 dalis). Kaltinamajam pabėgus ir / ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas. R. M. paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas iš tikrųjų varžo jo teises bei laisves, tačiau aptariamu atveju, atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir (ar) proceso teisių. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo tikėtinai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui, kiekiui, mastui, pateisinama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teisės aktų taikymo kontekste. R. M. laikomas suimtas ilgą laiką. Tačiau maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas baudžiamojo proceso metu šiuo konkrečiu atveju nėra pažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose toks terminas nėra konkrečiai apibrėžtas. Tuo tarpu, viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą. Viešasis interesas išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas, nubausti kaltuosius asmenis yra neabejotinai svarbesnis, suteikiantis pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Kaltinamojo subjektyvi nuomone, kad jis laikomas suimtas nesant pagrindams, kurie pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką pateisina ilgą kardomojo kalinimo trukmę, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios, kaip konstatuota anksčiau, pagrįstos bylos duomenimis. Teismo išvadų nepaneigia ir aplinkybė, kad byloje apklausti nukentėjusieji, kaltinamieji, liudytojai ir pan. Kaip nurodyta pirmiau 23 punkte, teismas, be kita ko, turi pareigą užtikrinti ir nuosprendžio įvykdymą.Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad ilgas suėmimo terminas savaime nereiškia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies. Tiek pagal nacionalinių, tiek pagal tarptautinių teismų praktiką, turi būti vertinamos konkrečios bylos konkrečios aplinkybės, t. y. teisingumas vykdomas kiekvienoje konkrečioje byloje. Aptariamu atveju R. M. taikomo suėmimo terminas yra pagrįstas tiek jo asmenybės, tiek galbūt jo padarytų veikų pavojingumu, sunkumu, pobūdžiu, bylos sudėtingumu (kaltinimai pareikšti 7 asmenims; 19 liudytojų; 3 nukentėjusieji) ir didele apimtimi (bylą sudaro 28 tomai), tiek siekiu užtikrinti viešojo intereso apsaugą. Tai, kad paprastai ilgesnis suėmimo terminas pateisinamas siekiu užtikrinti viešąjį interesą pripažįstama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose, priimtuose bylose Kudla prieš Lenkiją, Wrona prieš Lenkiją, Bak prieš Lenkiją ir kt. Aplinkybė, kad R. M., būdamas laisvėje, turės galimybę įsidarbinti, savaime nepašalina suėmimo pagrindo, nustatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, buvimo ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios, kaip nustatyta pirmiau, pagrįstos bylos duomenimis.Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau R. M., taip pat nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė suėmimo termino pratęsimo klausimą ir nesuteikia pagrindo naikinti ar pakeisti apskųstą iš esmės pagrįstą bei teisėtą nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartimi kaltinamajam R. M. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 24 d.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.