Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam R. M. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. rugpjūčio 8 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-7578 nutarta taikyti nuteistajam R. M., gimusiam (duomenys neskelbtini)lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 metų 2 mėnesių 16 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2024 m. rugpjūčio 8 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir stebimas ženklus nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas nesikeičiant nusikalstamo elgesio rizikos lygiui, stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti įgyvendinant resocializacijos plane numatytas priemones. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėtina, kad nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, už gerą elgesį darbą bei dalyvavimą resocializacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse buvo paskatintas, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, vyksta į trumpalaikes išvykas, pažeidimų fiksuota nebuvo, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, nuosekliai valdo nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

R. M. nuteistas Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu paskirta galutinė bausmė 13 metų 1aisvės atėmimo. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi 13 metų laisvės atėmimo bausmė sušvelninta iki 12 metų 6 mėnesių - galutinė bausmė 12 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartimi taikytas 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925, veika perkvalifikuota iš BK 253 straipsnio 1 dalies į BK 253 straipsnio 1 dalį (nauja redakcija) - 2 metai laisvės atėmimo, galutinė subendrinta bausmė nepakeista.

Bausmės pradžia – 2015 m. balandžio 24 d., bausmės pabaiga – 2027 m. spalio 24 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. M. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Nuteistasis atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, per bausmės atlikimo laiką skatintas 6 kartus, šiuo metu nuteistojo požiūris į jo atžvilgiu taikomą priežiūrą - pozityvus, nusiteikęs ir toliau laikytis vidaus tvarkos taisyklių bei įstatymų, šiuo metu elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas kaip nepriekaištingas, koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Turi patvirtintą gyvenamąją vietą lygtinio paleidimo atveju, turi patvirtintą darbo vietą, mokosi ir vykdo individualią veiklą. Su artimaisiais (tėvais, seserimis, žmona) palaiko santykius, yra remiamas finansiškai, bendrauja telefonu, pasimatymų metu, artimuosius lanko trumpalaikių išvykų metu. Nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos priemones, dalyvauja elgesio pataisos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse. Teismo nuomone, R. M. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo galimybės pakeisti savo elgesį ateityje negali būti vertinamos atsietai nuo jo ankstesnio elgesio.

Pažymėtina, jog nors R. M. buvo skatintas šešis kartus, tačiau per bausmės atlikimo laiką trisdešimt du kartus baustas drausmine tvarka, paskutinė nuobauda buvo 2020 m. rugpjūčio 21 d., dar tris kartus nors ir nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, tačiau buvo apsiribota svarstymu patariamosios komisijos posėdžio metu. Nuteistasis baustas už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą, įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą ir administracijos reikalavimų nevykdymą. Ir nors šiuo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, tačiau nuobaudų ir nusižengimų gausa neleidžia teismui nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu vertinti kaip nepriekaištingo. Pagal „OASys“ metodiką jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistajam nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai (didelis atskirų atvejų, kai teisės pažeidėjas buvo nuteistas šiame teisme skaičiaus registravimas; nusikalstamas elgesys nesulaukus pilnametystės; laisvės atėmimo bausmę atlieka ketvirtą kartą; laisvės atėmimo bausmę atliko būdamas nepilnametis; ankstesnio laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pažeidinėjo probacijos sąlygas, netinkamai vykdė teismo įpareigojimus; didelis teistumų skaičius sulaukus pilnametystės; nusikalstamam elgesiui yra būdingas neteisėtas turtiniu ir smurtiniu nusikaltimų modelis), kurių korekcija nėra galima, taip pat nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (stokoja darbinės patirties; nuolatinė veika skatinanti nusikalstamumą; tam tikri gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys nuoseklaus pro-socialaus elgesio; aukštas savęs vertinimas; neteisėti problemų sprendimo metodai; pasekmių suvokimo stoka; kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; negatyvių nuostatų visuomenės atžvilgiu prielaidos (bausmę atlieka už sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas)). Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokiu atveju reikalinga nustatyti ar nuteistasis asmuo deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažinant ir ar tokios rizikos mažinimas jau yra pakankamas ir įtikinamas, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas. Visa tai daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Pažymėtina, jog minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už dvejų labai sunkių, vieno sunkaus, dvejų apysunkių ir vieno nesunkaus nusikaltimų padarymą, susijusių su disponavimu dideliais kiekiais narkotinių medžiagų, nusikalstamo susivienijimo organizavimu, dokumentų klastojimu, plėšimus, neteisėtu laisvės atėmimu bei neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais. Pažymėtina, kad praeityje R. M. praeityje jau buvo teistas už turtinio ir smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (vagystes, plėšimą, savavaldžiavimą ir kt.), šiuo metu atlieka bausmę už panašaus pobūdžio veikas, atlikus nusikalstamo elgesio analizę, nustatyta, jog R. M. elgesiui pagrįstai nustatomas turtinių ir smurtinių nusikaltimų modelis. Pažymėtina, kad R. M. anksčiau buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, vėliau taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis pažeisdavo probacijos sąlygas ir teismo įpareigojimus, įvykdydavo naujus nusikaltimus. Nuteistojo kriminalinę istoriją šiuo metu sudaro 11 teistumų įskaitant teistumus užsienyje ir dabartinį. Teismai nuteistajam dažniau skirdavo su laisvės atėmimu nesusijusiais bausmes, tačiau jas atlikęs, jis nusikalsdavo pakartotinai. R. M. nusikaltimai sunkėjo. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad vertinimo metu nuteistasis teigia, kad jam dažniausiai materialiai padėdavo artimieji, tad darbui prioriteto jis neteikė. Paminėjo, kad gaudavo atlygį už atsitiktinius darbus statybose, pajamų gaudavo ir iš kriptovaliutų pirkimo ir pardavimo. Gautus pinigus išleisdavo maistui ir kitiems buitiniams poreikiams tenkinti. Apie dabartinio nusikaltimo priežastis teigė, kad nusikalstamo susivienijimo įkūrimo tikslas - finansinės naudos gavimas, be to nuteistasis stokoja oficialios darbinės patirties. Dėl savo problemų su teisėsauga kaltina save, savo poreikius greičiausiu ir lengviausiu būdu užsidirbti pajamų, per didelį pasitikėjimą draugais. Nors nuteistojo gyvenimo eigoje buvo stebimos tam tikros pastangos įsitvirtinti socialiai priimtinais būdais bei priemonėmis (kurti šeimą), tačiau nuteistasis išliko labiau susikoncentravęs ties savęs realizavimu draugų kompanijoje. Nuteistasis suvokia savo elgesio pasekmes, tačiau pasekmių suvokimas labiau grindžiamas paties patyrimo bei neigiamų pasekmių sau įsivertinimu. Dalis ankstesnių ir dabartinis nusikaltimas yra padarytas - bendrininkų grupėje. Šiuo atveju svarbu pažymėti ir tai, kad nuteistasis yra linkęs vykdyti įvairaus pobūdžio nusikaltimus, ne kartą teistas, tačiau iš to jokių išvadų nepadarė, todėl taikant lygtinį paleidimą, nuteistajam gali būti suformuota klaidinga nuomonė dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas.

Teismas pritaria prokuroro argumentui, kad nusikaltimai susiję su narkotinėmis medžiagomis sudaro itin didelį pavojų visuomenei, jos saugumui, nusikaltimai, susiję su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, padeda plisti narkomanijai. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbu atkreipti dėmesį ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir sunkumą. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pavojingumas neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis neatlikta. Tiek neatliktos bausmės dydis, tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Nuteistojo neatliktos bausmės dalis (3 metai 2 mėnesiai 16 dienų), kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikaltimus keliančius didelį pavojų visuomenei, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo laisvės atėmimo vietoje jau yra baigtas.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis R. M. ir toliau nuosekliai dalyvauja resocializacijos procese, tačiau jo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas. Remiantis aukščiau išdėstytu atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą Nr. RV-22-7578.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą Nr. RV-22-7578 taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.