Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (pirmininkas ir pranešėjas), Aloyzo Kruopio ir Lino Žukausko,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. M. gynėjo Ričardo Girdziušo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. nutarties, kuria E. M. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2016 m. spalio 24 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti ne vėliau, kaip 2014 m. rudenį, tiksliai nenustatytą dieną kartu su R. M. organizavo nusikalstamą susivienijimą bendrai nusikalstamai veikai daryti, t. y. neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, gabenti šias medžiagas kontrabandos būdu į Norvegijos Karalystę, kur vėliau realizuoti ir tokiu būdu daryti labai sunkius ir sunkius nusikaltimus iš savanaudiškų paskatų. Nuo 2014 m. rudens, tiksliau nenustatytos dienos, kartu su R. M. organizuodamas nusikalstamą susivienijimą, pasitelkdamas R. M. sutelkė jo dalyvius ir tokiu būdu į nusikalstamo susivienijimo veiklą 2014 m. rudenį, tiksliau nenustatytu laiku, per R. M. įsitraukė R. P., ne vėliau, kaip nuo 2014 m. gruodžio mėn. per R. M. įsitraukė G. V., o nuo 2015 m. sausio mėn. į nusikalstamą susivienijimą E. M. įtraukė M. R., o ne vėliau, kaip nuo 2015 m. balandžio mėn. įtraukė I. S., M. A.. Šio nusikalstamo susivienijimo veikloje, ne vėliau, kaip nuo 2015 m. sausio 16 d. dalyvavo ir kiti tyrimo metu nenustatyti asmenys.

Tęsdamas vadovavimą nusikalstamam susivienijimui ir būdamas aukštesnio lygmens vadovu per kitą nusikalstamo susivienijimo vadovą R. M. organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jų gabenimą kontrabandos būdu į Norvegijos Karalystę, neteisėtą jų laikymą, turint tikslą realizuoti ir pardavimą. Tokiu būdu R. M. veikdamas pagal bendrą su E. M. suderintą planą, vykdė tiesioginius nusikalstamos veiklos - neteisėto disponavimo labai dideliais kiekiais narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų kontrabandos į Norvegijos Karalystę organizavimo veiksmus: paskirstė vaidmenis ir užduotis tarp nusikalstamo susivienijimo narių: R. P., G. V., naudojant apgaulę, naudojantis priklausomumu ir pažeidžiamumu užverbavo T. B., T. K. nusikalstamoms veikoms daryti ir neteisėtai gabeno, laikė ir pardavė labai didelius kiekius psichotropinių, narkotinių medžiagų.

Būdamas aukštesnio lygmens nusikalstamo susivienijimo vadovu E. M. sprendė tik nusikalstamos veiklos vykdymui ir nusikalstamo susivienijimo veiklai svarbius klausimus susijusius su konfliktine situacija, kilusia su narkotinių medžiagų pirkėjo Norvegijos Karalystėje galimu tarpininku. Spręsdamas šią konfliktinę situaciją, kilusią, dėl kito nusikalstamo susivienijimo vadovo R. M. nurodymu užvaldyto automobilio „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vadovaudamasis savitomis kriminalinio pasaulio taisyklėmis ir vidine šio nusikalstamo susivienijimo drausme į susitikimą iškvietė R. M., kuris į susitikimą, vykusį 2015 m. sausio - vasario mėn., tiksliau nenustatytu laiku, prie PC „Prisma“, esančio Jonavos g. 60, Kaune, automobilių stovėjimo aikštelėje, atgabeno tuometinį faktinį automobilio valdytoją T. B.. Atvykdamas į susitikimo, tarp šio nusikalstamo susivienijimo vadovų ir kitų nenustatytų asmenų, turinčių autoritetą kriminaliniame pasaulyje, E. M. pasitelkė nusikalstamo susivienijimo narį – M. R., atliekantį apsaugos funkcijas. Susitikimo metu išklausė R. M. paaiškinimus, kad automobilis užvaldytas, kaip narkotinių, psichotropinių medžiagų pirkėjo skolos garantas ir grąžinus skolą automobilis gali būti gražintas. Vadovaudamas nusikalstamam susivienijimui ir siekdamas bendro tikslo - pelno gavimo, E. M. priėmė lemiamą sprendimą, kad automobilis R. M. veiksmais užvaldytas pagrįstai ir nebus grąžintas. Tokiu sprendimu E. M. užtikrino nusikalstamos susivienijimo veiklos tęstinumą ir įtvirtino šio nusikalstamo susivienijimo autoritetą kitų asmenų atžvilgiu.

Toliau vadovaudamas nusikalstamam susivienijimui ir spręsdamas tik svarbiausius klausimus, susijusius su nusikalstamo susivienijimo veiklos užtikrinimu ir tęstinumu, 2015 m. balandžio mėn. 24 d. R. M. per G. V. organizavus susitikimą su T. B., T. K., naudodamasis vidine nusikalstamo susivienijimo drausme sutelkė kitus susivienijimo narius: I. S., M. R., M. A.. Vadovaudamasis savitomis kriminalinio pasaulio taisyklėmis ir naudodamasis kriminalinio pasaulio konfliktų sprendimo metodais užtikrino, kad nusikalstamo susivienijimo nariai vykdami į susitikimą apsiginkluotų šaunamaisiais ginklais: pistoletu „Baikal“, kuris yra pagamintas savadarbiu būdu perdirbant Rusijos Pramoninės gamybos dujinį pistoletą „IZH-79-8“ ir dviem pistoletais „Brawning“, kurie yra savadarbiai šaunamieji ginklai, perdirbti iš pramoninės gamybos pistoletų „CZ92“, kitais žmonėms žaloti skirtais įrankiais: peiliais, teleskopinėmis lazdomis ir tokiu būdu reorganizavo nusikalstamą susivienijimą į šaunamaisiais ginklais ginkluotą nusikalstamą susivienijimą.

Vadovaudamas sutelktiems nusikalstamo susivienijimo nariams ir veikdamas pagal susitarimą su kitu nusikalstamo susivienijimo vadovu R. M., turėdamas tikslą susidoroti su T. B., T. K., 2015-04-24 apie 12.30 val. atvyko prie PC „Molas“, esančio K. B. g. 66A, Kaune, kur sulaukęs R. M. signalo - smūgių sudavimo T. B., kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais panaudojo fizinį smurtą, grasinimus ginklu ir peiliu ir neteisėtai atėmė T. B., T. K. laisvę, patalpino juos į automobilius ir ketino išgabenti iš viešos vietos turint tikslą juos nužudyti.

Tokiais veiksmais E. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį.

E. M. taip pat kaltinamas tuo, kad vadovaudamas nusikalstamo susivienijimo veiklai ir būdamas aukštesnio lygmens vadovu per R. M. ir jo pasitelktus kitus nusikalstamo susivienijimo narius: R. P., G. V. laikotarpiu nuo 2014 m. rudens tiksliau nenustatytos dienos organizavo labai didelių kiekių narkotinių, psichotropinių medžiagų įgijimą, atgabenimą į Norvegijos Karalystę, jų laikymą ir pardavimą.

Tokiu būdu E. M. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariai R. M., R. P., G. V. Norvegijos Karalystėje, laikotarpiu nuo 2014 m. rudens iki 2015 m. balandžio mėn. vidurio, neteisėtai įgijo, gabeno, laikė ir pardavė labai didelius kiekius narkotinių, psichotropinių medžiagų.

Taip pat E. M. veikdamas, kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas priimantis lemiamus sprendimus, dėl nusikalstamos susivienijimo veiklos kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais: R. M., G. V., R. P. Norvegijos Karalystėje įrengtose slėptuvėse, neteisėtai laikė labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų: slėptuvėje, įrengtoje Oslo priemiestyje, miške prie T. M. 2 esančio vaikų darželio, turėdamas bendrą tikslą parduoti, neteisėtai laikė 3,6 kg miltelių, turinčių savo sudėtyje labai didelį kiekį – 2817,8 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kuris 2015 m. balandžio 24 d. Norvegijos Karalystės teisėsaugos institucijų buvo rastas ir išimtas; slėptuvėje Oslo priemiestyje, miške prie (duomenys neskelbtini) gatvės, turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai laikė labai didelį kiekį 959 g kanapių dervos (hašišo) ir 3392,8 g metamfetamino, kuris 2015 m. balandžio 21 d. Norvegijos Karalystės teisėsaugos institucijų buvo rastas ir išimtas.

Tokiais veiksmais E. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį.

Be to, E. M. kaltinamas tuo, kad R. M. per G. V. organizavus 2015 m. balandžio 24 d. susitikimą su T. B., T. K., veikdamas, kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas ir siekdamas susidoroti su R. M. nurodymams nepaklususiais T. B., T. K. ir taip įbauginti kitus asmenis, sutelkė kitus nusikalstamo susivienijimo narius: M. R., M. A., I. S.. Užtikrino, kad nusikalstamo susivienijimo nariai į susitikimą vyktų su specialiu automobiliu, kuris registruotas trečiojo asmens vardu ir nėra siejamas su nusikalstamo susivienijimo nariais. Užtikrino, kad nusikalstamo susivienijimo nariai į susitikimą nesivežtų asmens dokumentų, mobilaus ryšio telefonų, bei užtikrino šaunamųjų ginklų: pistoletų neteisėtą atgabenimą į susitikimą.

Vadovaudamas nusikalstamam susivienijimui ir veikdamas pagal iš anksto su kitu nusikalstamo susivienijimo vadovu R. M. suderintą planą, 2015 m. balandžio 24 d. apie 12.30 val. kartu su M. R., M. A., I. S. automobiliu „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į susitikimo vietą – automobilių stovėjimo aikštelę prie PC „Molas“, esančio K. B. g. 66A, Kau-ne, automobiliu atsigabeno pistoletą „Baikal“, kuris yra pagamintas savadarbiu būdu perdirbant Rusijos Pramoninės gamybos dujinį pistoletą „IZH-79-8“, kuriame buvo 8 „Browning“ 9 mm kalibro šoviniai, du pistoletus „Brawning“, kurie yra savadarbiai šaunamieji ginklai, perdirbti iš pramoninės gamybos pistoletų „CZ92“ kuriuose buvo po 8 vnt. 6,35 mm kalibro „Browning“ šovinių bei 42 vnt. „Browning“ 9 mm kalibro šovinių dėžutėje ir 9 vnt. 6,35 mm kalibro „Browning“ šovinių pakete, bei sustoję netoliese laukė R. M. signalo.

R. M. kartu su G. V. susitikus su T. B., T. K. ir davus signalą - sudavus smūgius T. B., E. M. veikdamas kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais: R. M., I. S., M. A. sudavė eilę smūgių T. B. į įvairias kūno vietas. Tęsdami bendrus veiksmus: R. M. grasinant šaunamuoju ginklu - įremiant pistoletą į T. B. galvą, E. M. suėmus T. B. už kaklo ir jį smaugiant, neteisėtai atėmė T. B. laisvę ir jį patalpino į automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). E. M. vykdydamas bendrą sumanymą išgabenti T. B. iš viešos vietos ir ten jį nužudyti, automobilyje laikė suėmęs T. B. už kaklo, M. A. sėdėdamas iš kitos T. B. pusės užtikrino, kad T. B. negalėtų pabėgti, o I. S. vairavo automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdami bendrą nusikalstamą sumanymą automobiliu išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės ir ketino išgabenti T. B. iš viešos vietos į tyrimo metu nenustatytą vietą, kur ketino jį nužudyti.

Tuo metu nusikalstamo susivienijimo narys G. V. peiliu grasino T. K. jį nužudyti, o pribėgęs nusikalstamo susivienijimo narys M. R. ne mažiau du kartus sudavė smūgius T. K. į galvą ir tokiu būdu neteisėtai atėmė laisvę T. K., jį patalpino į automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į kurį įsėdo ir R. M., ir šiuo automobiliu ketino išgabenti T. K. iš viešos vietos į tyrimo metu nenustatą vietą, kur ketino nužudyti T. K..

E. M. nusikalstamų veiksmų, nukreiptų į tyčinį dviejų asmenų: T. B. ir T. K. nužudymą, dėl savanaudiškų paskatų ir siekio nuslėpti kitus nusikalstamo susivienijimo daromus nusikaltimus, nepabaigė, dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su vežamu T. K. netrukus buvo policijos pareigūnų sustabdytas prie PC „Molas“ ir T. K. buvo išlaisvintas, o automobilis „Mazda 6“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su vežamu T. B. policijos pareigūnų buvo sulaikytas Kaune, (duomenys neskelbtini) g. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) ir T. B. buvo išlaisvintas.

Tokiais veiksmais E. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 9, 11 punktus, 146 straipsnio 2 dalį.

Taip pat E. M. kaltinamas tuo, kad neturėdamas leidimo įgyti ir nešiotis šaunamuosius ginklus, ne vėliau, kaip 2015 m. balandžio 24 d., neteisėtai įgijo savadarbį šaunamąjį ginklą – pistoletą Nr. (duomenys neskelbtini)“, kuris yra pagamintas savadarbiu būdu perdirbant buvusios Čekoslovakijos pramoninės gamybos 6,35 mm kalibro pistoletą „CZ 92“ ir 8 6,35 mm kalibro „Browning“ šovinius. Šį ginklą ir šaudmenis 2015 m. balandžio 24 d. neteisėtai nešiojosi ir 2015 m. balandžio 24 d. apie 12.30 val. neteisėtai atsinešė prie PC „Molas“, esančio K. B. g. 66 A, Kaune, kur toliau nešiojosi su savimi iki sulaikymo metu bėgdamas nuo policijos pareigūnų šį ginklą ir šaudmenis išmetė S. ir R. S. gatvėje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), kur ginklas ir šaudmenys buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų.

Tokiais veiksmais E. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį.

Be to, E. M. kaltinamas tuo, kad 2015 m. balandžio 24 d. tiksliai nenustatytu laiku, neturėdamas tikslo platinti, Kaune, prie (duomenys neskelbtini) namo, automobiliu Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai atgabeno dvi melsvos spalvos tabletes su logotipu, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos 6-EAPB, bei 5 tabletes, kuriose yra 0,411 g. psichotropinės medžiagos MDMA, kur šios psichotropinės medžiagos 2015 m. balandžio 24 d. apie 23 val. automobilyje buvo rastos apžiūros metu.

Tokiais veiksmais E. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį.

E. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo sulaikytas 2015 m. balandžio 24 d. Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 26 d. nutartimi jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, kurios terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis.

Skunde nurodoma, kad šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai garantijų, jog paskyrus E. M. kitą procesinės prievartos priemonę kaltinamasis ne tik nepasislėps nuo teismo, bet bus pasiekti ir kiti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. E. M. nuo (duomenys neskelbtini) yra susituokęs su R. V., santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. M.. Beveik penkerius paskutinius metus E. M. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku ir gavo legalias pajamas. Be to, kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Taip pat skunde pažymima, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno trečiojo teritorinio skyriaus specialistai dar 2013m. birželio 19 d. konstatavo, jog E. M. yra neįgalus, jo darbingumo lygis tėra tik 40 procentų. Darbingumo lygio pažymoje buvo nurodyta, kad toks neįgalumas jam nustatomas iki 2016 m. birželio 11 d. Nors kardomojo kalinimo metu E. M. neturėjo sąlygų kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą dėl dabartinio neįgalumo lygio nustatymo, tačiau akivaizdu, jog jo sveikatos būklė tardymo izoliatoriuje nepagerėjo.

Be to, skunde pažymima, jog nutartyje dėl suėmimo termino pratęsimo būtina ne tik formaliai paminėti faktinius duomenis, bet ir atskleisti, kodėl jie leidžia manyti, kad kaltinamasis padarė būtent tas nusikalstamas veikas, dėl kurių prašoma laikyti jį suimtą. Skundžiamoje Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartyje nurodyti faktiniai duomenys, priešingai nei teigiama procesiniame dokumente, nerodo, kad teismas yra teisus, tvirtindamas, jog E. M. yra galimai susijęs su Norvegijos Karalystes teisėsaugos pareigūnų rastomis narkotinėmis medžiagomis, su nusikalstamo susivienijimo organizavimu bei vadovavimu jam ar su pasikėsinimu ką nors nužudyti. Sprendžiant dėl kardomosios priemonės taikymo pratęsimo būtina įsitikinti, ar informacijos šaltiniai, kuriais grindžiamas teiginys, kad byloje yra pakankamai duomenų, jog E. M. padarė jam inkriminuojamas veikas, iš tikrųjų yra informatyvūs. T. K., T. B., M. R. apklausų protokolai ir kiti nutartyje minimi įrodymų šaltiniai faktiškai tik leidžia galvoti, kad E. M. galimai padarė kokias nors nusikalstamas veikas, tačiau tikrai ne tas, kurios išdėstytos kaltinamajame akte. Tą aiškiai patvirtina ir T. B. parodymai, ir E. M. pokalbio su šiuo asmeniu įrašai.

Gynėjo teigimu, skundžiamoje nutartyje nurodytas E. M. teistumas nepatvirtina, jog jis gali slėptis nuo teismo. Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 6 d. nuosprendžiu E. M. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 3900 Lt bauda, tačiau ši bausmė seniai atlikta, nes bauda sumokėta, be to, teistumas ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis tikrai neleidžia galvoti, kad būdamas laisvas E. M. pabėgs ar pasislėps. Teismo nustatytos aplinkybės rodo, kad prieš daugiau nei šešerius metus buvo įvykdytas nesunkus nusikaltimas, tačiau ši aplinkybė neduoda pagrindo manyti apie E. M. polinkį slapstytis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. E. M. teistumas taip pat nesuteikia priežasties pagrįstai manyti, jog kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas.

Skunde nurodoma, kad Kauno apygardos teismo nutartyje ypatingai pabrėžiamas neva E. M. padarytų nusikaltimų savanaudiškas pobūdis ir iš to daroma išvada, kad paleistas kaltinamasis gali ir vėl nusikalsti. Tokią išvadą apygardos teismas padarė tik dėl to, kad neįvertino visos baudžiamosios bylos medžiagos. Kaip minėta, E. M. inkriminuojamų nusikaltimų įvykdymo metu dirbo bei gavo legalias pajamas. Be to, jis gavo neįgalumo pensiją. E. M. sutuoktinė R. M. daug metų užsiima darbine veikla pagal verslo liudijimą ir verčiasi kirpyklų, kosmetikos kabinetų bei salonų ir soliariumų verslu. Jos pajamos atsispindi metinėse pajamų deklaracijose, pateikiamose VMI. Vien 2013 metais R. M. deklaravo turėjusi 50000 Lt pajamų, 2014 - 51250 Lt. Tai patvirtinantys dokumentai jau anksčiau buvo pateikti Kauno apygardos teismui. Abiejų sutuoktinių gaunamų pinigų užtenka pragyventi trijų asmenų šeimai.

Pasak kaltinamojo gynėjo, dabartinėje proceso stadijoje kaltinamajam E. M. galėtų būti paskirta viena ar net kelios iš Lietuvos Respublikos BPK 120 straipsnio 1 dalyje išvardytų kardomųjų priemonių: intensyvi priežiūra, namų areštas, užstatas, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Viena ar net keliomis procesinės prievartos priemonėmis galima būtų nesunkiai pasiekti tuos kardomosioms priemonėms keliamus tikslus, kurie nurodyti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje, ir garantuoti, kad E. M. nepabėgs bei nepadarys naujų nusikaltimų. Viename iš teismo posėdžių, kuriame dar ikiteisminio tyrimo metu buvo nagrinėjamas prokuroro pareiškimas pratęsti suėmimo terminą, buvo pateiktas prašymas nustatyti įtariamajam kardomąją priemonę - 30000 Eur užstatą, dar anksčiau buvo pateikti dokumentai, jog suimtojo tėvas V. A. M. disponuoja legaliomis pajamomis ir yra pasiryžęs sumokėti būtent tokio dydžio užstatą. Tokio pasiryžimo jis neatsisakė iki šiol. Ši aplinkybė dar kartą patvirtina, jog yra visos galimybės kardomąjį kalinimą pakeisti švelnesne procesinės prievartos priemone.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. M. gynėjo skundas atmetamas.

Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis E. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti kaltinamojo M. R. apklausos protokole, nukentėjusiųjų T. B. ir T. K. apklausos protokoluose, kaltinamojo E. M. asmens kratos protokole, automobilio Audi A8, kuriuo naudojosi kaltinamasis E. M., apžiūros protokole, 2015 m. gegužės 13 d., 2015 m. liepos 14 d., 2016 m. gegužės 17 d. specialistų išvadose bei kitoje bylos medžiagoje. Kartu pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, tokiu atveju veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami, tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje. Taigi, baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

Kauno apygardos teismas pratęsė kaltinamajam E. M. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

Apie tikimybę, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) (BPK Lietuvos Respublikos 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sprendžiama vertinant Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. E. M. kaltinamas padaręs tris labai sunkius, vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimus. Už E. M. inkriminuojamų labai sunkių nusikaltimų padarymą numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės (pavyzdžiui, už Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos).

Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau šios aplinkybės iš esmės pakanka tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktinės bylos aplinkybės pagrindžia būtinybę taikyti kaltinamajam E. M. griežčiausią kardomąją priemonę.

Kaltinamojo E. M. gynėjas skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismas nevertino E. M. socialinės charakteristikos, taip pat padarė nepagrįstą išvadą, jog konkretūs bylos duomenys suteikia pagrindą manyti, kad jis gali slėptis nuo teisėsaugos ar daryti naujas nusikalstamas veikas.

Teisėjų kolegija nesutinka su šiais kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais argumentais. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad Kauno apygardos teismas įvertino visus duomenis, turinčius reikšmės pratęsiant suėmimo terminą: E. M. inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, jo galimą vaidmenį darant nusikaltimus, gresiančią bausmę, jo socialinius ryšius, asmenybę bei kitus. Kauno apygardos teismas taip pat įvertino galimybę taikyti švelnesnes kardomąsias priemones, tačiau pagrįstai sprendė, kad Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai nebus pasiekti.

Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog E. M. yra vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, iki sulaikymo dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, tačiau tokių susiklosčiusių šeimos ir darbo santykių buvimas neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti, jog tai sulaikys kaltinamąjį nuo galimybės pasislėpti. Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad E. M. ir kiti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų bendrininkai turi tamprių ryšių užsienio valstybėse. Tokia išvada darytina įvertinus byloje esančius duomenis apie tarptautinį E. M. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį (narkotinės ir psichotropinės medžiagos galimai buvo įsigyjamos ir parduodamos užsienyje, veikiant nusikalstamam susivienijimui, pasiskirsčius vaidmenimis, įtraukiant į nusikalstamas veikas Norvegijos Karalystėje gyvenančius asmenis) bei kaltinamojo vadovaujantį vaidmenį šiose nusikalstamose veikose. Be to, kaip minėta, E. M. gresia reali ir itin griežta laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, E. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas pratęsė kaltinamajam E. M. suėmimo taikymo terminą taip pat remdamasis Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktu, t.y. esant pagrindui manyti, jog kaltinamasis E. M. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Kaltinamajam E. M. inkriminuojami nusikaltimai pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 9, 11 punktus priskiriami labai sunkių nusikaltimų kategorijai ir patenka į Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Remiantis vieno iš E. M. inkriminuotų nusikaltimų pobūdžiu (vadovaudamas nusikalstamo susivienijimo veiklai organizavo labai didelių kiekių narkotinių, psichotropinių medžiagų įgijimą, atgabenimą į Norvegijos Karalystę, jų laikymą ir pardavimą) tikėtina, jog pajamas pragyvenimui jis gaudavo ne tik legaliu būdu, bet ir iš nusikalstamų veikų. E. M. atsakomybę sunkina aplinkybė, jog nusikalstamas veikas jis galimai padarė dėl savanaudiškų paskatų (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pažymėtina, jog 2014 m. sausio 6 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu E. M. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnį, todėl jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas galimai padarė neišnykus teistumui, o ši aplinkybė rodo, jog E. M. yra linkęs nusikalsti. Be to, E. M. inkriminuojamas vadovavimo nusikalstamam susivienijimui požymis rodo, kad nusikaltimams buvo ruošiamasi iš anksto, E. M. galimai koordinavo kitų asmenų veiksmus darant nusikaltimus, jiems vadovavo. Šios aplinkybės rodo didesnį E. M. ir jo veikų pavojingumą. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog Kauno apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje E. M. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nors kaltinamojo E. M. gynėjas nurodė, kad kaltinamojo tėvas V. A. M. galėtų įnešti iki 30000 eurų užstatą, iš bylos duomenų matyti, jog ši suma nėra įnešta į teismo depozitinę sąskaitą. Teisėjų kolegijos nuomone, taikant šią kardomąją priemonę Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti.

Skundžiama Kauno apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo E. M. gynėjo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.