Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Indrės Averkienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo R. M. prašymą dėl paskirtos bausmės peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi, R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, R. M. paskirta subendrinta 12 (dvylikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2023 m. birželio 21 d. Kauno apygardos teisme gautas nuteistojo R. M. prašymas peržiūrėti nuosprendį ir sušvelninti paskirtą bausmę, ar kitokiu būdu palengvinti jo padėtį, atsižvelgiant į 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimus.

Prašymas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnio pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.

Atsiliepimų, prašymų ir pareiškimų dėl nušalinimo negauta .

BPK 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. BPK 362¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis.

Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tai bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Veikos nusikalstamumą panaikina toks įstatymas, kuriame nebenumatyta buvusios nusikalstamos veikos sudėtis arba sumažinta jos sudėtis, numatant naujus arba atsisakant buvusių jos sudėties požymių. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią taip pat ir tuo atveju, jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir panašiai.

Pažymėtina, kad BPK 362¹ straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį įstatymas.

Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios buvo pakeisti ir pripažinti netekusiais galios atitinkami pirmiau minėti BK straipsniai, taip pat BK papildytas atskirais straipsniais. Šis įstatymas įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d.

Kaip jau minėta, R. M. Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi), buvo pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, tačiau nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais nebuvo keičiama baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimų, numatytų BK 249 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, padarymą, todėl nėra įstatyminio pagrindo spręsti klausimo dėl šių nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ar už šiuose straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirtų bausmių švelninimo.

Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad R. M. buvo nuteistas ir pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, už tai, kad jis, siekdamas įtvirtinti savo vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo autoritetą ir atgauti lėšas, nurodė tyrimo nenustatytiems nusikalstamo susivienijimo nariams, pagrobti automobilį „Land Rover Discovery“. 2015 m. sausio 16 d. 16.00 val. tyrimo nenustatyti nusikalstamo susivienijimo nariai, panaudodami šaunamąjį ginklą – pistoletą – ir taip atimdami galimybę automobilio savininkui nukentėjusiajam priešintis, plėšimo būdu užvaldė minėtą automobilį, 9125 Eur vertės ir jame esantį mobiliojo ryšio telefoną, 630 Eur vertės, taip padarė bendrą 9755 Eur turtinę žalą. BK 180 straipsnio 3 dalyje (redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) buvo numatyti keturi alternatyvūs kvalifikuojantys nusikaltimą požymiai: a) šaunamojo ginklo ar sprogmens panaudojimas; arba b) apiplėšimas padarytas pagrobiant didelės vertės turtą; c) pagrobiamos didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčios vertybės; arba d) apiplėšimas padarytas dalyvaujant organizuotoje grupėje. Nuo 2023 m. birželio 1 d. naujai įsigaliojus 2023 m. balandžio 27 d. redakcijai Nr. XIV-1925, 180 straipsnio 3 dalyje pasikeitė vienas iš alternatyvių kvalifikuojančių nusikaltimų požymių, t. y. apiplėšimas padarytas pagrobiant labai didelės vertės turtą, kas anksčiau buvo „didelės vertės“. Sankcijoje numatyta bausmė nepasikeitė, t. y. liko nuo dvejų iki dešimties metų. Iš aptarto reguliavimo seka, jog R. M. padaryta nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, įsigaliojus naujiems BK pakeitimams, teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, kadangi jo neteisėti veiksmai atitinka kitus alternatyviuosius nusikalstamos veikos požymius, t. y. vienas iš jų nusikalstama veika padaryta panaudojant šaunamąjį ginklą bei veikiant kaip nusikalstamo susivienijimo vadovui. Taigi, kaip jau minėta, šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmė nesikeitė, nuteistojo atsakomybė nešvelnėja, todėl nėra pagrindo spręsti klausimo ir dėl šios nusikalstamos veikos perkvalifikavimo ar už šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtos bausmės skyrimo švelninimo.

Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi), R. M. nuteistas ir pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Nustatyta, kad minėti BK straipsnių pakeitimai liečia BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

BK 253 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) buvo numatyta atsakomybė, tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Už šią veiką buvo numatyta sankcija – areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Šiuo metu galiojanti BK 253 straipsnio 1 dalis (redakcija galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) numato atsakomybę tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Už šią veiką numatyta sankcija – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Analizuojamo BK 253 straipsnio 1 dalies redakcija nuo 2023 m. birželio 1 d. yra švelnesnė taikytinos baudžiamosios atsakomybės prasme, kadangi straipsnio sankcija papildyta švelnesnėmis bausmėmis, t. y. bauda ir laisvės apribojimu. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo R. M. nusikalstama veika pagal iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusią BK 253 straipsnio 1 dalį perkvalifikuotina į BK 253 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Tokiu būdu spręstinas ir bausmės pagal šią veiką paskyrimo klausimas.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje: į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus, stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę.

Teisėjų kolegija, parinkdama ir skirdama bausmę, įvertina tai, kad R. M. padaryta nusikalstama veika (BK 253 straipsnio 1 dalis, 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas. R. M. nuteistas ne tik pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, tačiau ir pripažintas kaltu įvykdęs nusikaltimus visuomenės saugumui, žmogaus laisvei, nuosavybei, valdymo tvarkai, taip pat nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (labai sunkus nusikaltimas), vadovavo nusikalstamo susivienijo nariams. Nenustatyta R. M. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Atsižvelgtina į nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, t. y. R. M. padarė šešis tyčinius nusikaltimus, praeityje jau buvo ne kartą nusikaltęs, taip pat ir užsienio valstybėje, R. M. vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo aktyvus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti tikslai šiuo atveju gali būti pasiekiami už BK 253 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) nusikalstamos veikos padarymą R. M. skiriant griežčiausią minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį laisvės atėmimą. Įvertinus aptartas aplinkybes, R. M. asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, vertinant 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusio įstatymo BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas nepakitusias laisvės atėmimo bausmės ribas, sprendžiama, jog teisinga ir bausmės paskirtį atitinkanti bausmė yra 2 (dveji) metai.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, R. M. bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį bendrinamos bausmių apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu, ir paskirtoji galutinė bausmė išlieka nepakitusi, galutinė bausmė nuteistajam nesikeičia.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. M. prašymą tenkinti iš dalies.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi R. M. nusikalstamą veiką iš BK 253 straipsnio 1 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) perkvalifikuoti į BK 253 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, R. M. paskirtas bausmes pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) subendrinti bausmių apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę, laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.