Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Albino Bielskio, Lino Žukausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. A. G. gynėjo advokato Nikolajaus Kuznecovo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties, kuria kaltinamajam Raimondui A. G. 3 mėnesiams pratęstas kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo terminas, šį skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. A. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad jis, 2015 m. vasarį–kovą veikdamas R. M. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo naudai, tačiau pats nebūdamas nusikalstamo susivienijimo nariu, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir platino labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių dervos (hašišo), t. y. R. A. G. 2015 m. sausio 5 d. sudarė fiktyvią automobilio „Mazda 6“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, kaip automobilio pirkėją nurodydamas T. E. K., nors faktiškai automobilį įgijo savo reikmėms. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir turėdamas tikslą užmaskuoti, kad automobilis faktiškai priklauso jam, 2015 m. vasario 18 d. organizavo dar vienos fiktyvios automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, kuria neva automobilį iš T. E. K. pirko V. P.. R. A. G., turėdamas tikslą neteisėtai disponuoti narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, automobilyje „Mazda 6“ valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) organizavo specialios slėptuvės įrengimą. Turėdamas tikslą neteisėtai praturtėti ir vykdydamas R. M. užduotį – neteisėtai gabenti narkotines medžiagas, automobiliu „Mazda 6“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 vasarį, tiksliau nenustatytą dieną, išvyko į I. K.. Siekdamas užmaskuoti kelionės tikslą ir nesukelti įtarimo teisėsaugos institucijų galimo patikrinimo metu, į šią kelionę „pasiėmė“ T. E. K. ir V. P., jiems neatskleisdamas tikrojo kelionės tikslo ir pažadėdamas apmokėti visas kelionės išlaidas. Vykdydamas nusikalstamą sumanymą gabenti narkotines medžiagas I. K., 2015 m. vasarį, iš nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – apie 20 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos (hašišo), šią medžiagą suslėpė automobilyje „Mazda 6“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) po galine keleivio sėdyne įrengtoje specialioje slėptuvėje. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus paslėptą narkotinę medžiagą ne vėliau, kaip 2015 m. vasario 27 d. atgabeno į N. K., O. miestą, kuriame automobilį su jame paslėpta narkotine medžiaga perdavė nusikalstamo susivienijimo nariui R. P.. Laukdamas neteisėto atlygio gavimo, 2015 m. vasario 27 d.–2015 m. kovo 1 d. gyvendamas O. mieste, bendravo su nusikalstamo susivienijimo nariu G. V., iš jo reikalaudamas atlygio už atliktą narkotinių medžiagų gabenimą, bei vykdydamas tolesnį susitarimą, ne anksčiau kaip 2015 m. kovo 5 d., V. P. pavedė automobilyje „Mazda 6“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtoje slėptuvėje paslėpti apie 450 000–500 000 N. kronų (47 890–53 211 Eur), gautų iš dalies narkotinių medžiagų pardavimo ir šiuos pinigus išgabeno į Lietuvos Respubliką, kurioje juos perdavė R. M.. Tokiu būdu R. A. G. už 65 000 N. kronų (7 437 Eur) atlygį 2015 m. vasarį I. K. neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos (hašišo), ją paslėpęs slėptuvėje neteisėtai laikė ir gabeno per Europos Sąjungos valstybes iki N. K., O. miesto, bei ne vėliau kaip 2015 m. vasario 27 d. jas išplatino, perduodamas nusikalstamo susivienijimo nariams, kurie dalį narkotinės medžiagos pardavė, o likęs labai didelis narkotinių medžiagų – kanapių dervos (hašišo) – kiekis – 959 g – buvo rastas N. teisėsaugos institucijų slėptuvėje, esančioje O. priemiestyje, miške prie U. gatvės.Kaltinamasis R. A. G. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu 2015 m. rugsėjo 3 d. laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi R. A. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas iki 2017 m. vasario 3 d. Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 27 d. nutartimi pakeitė R. A. G. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą ir jam paskyrė rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei intensyvią priežiūrą 6 mėnesiams, įpareigojant jį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose ir darbu. Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 23 d. nutartimi pratęsė 3 mėnesiams R. A. G. taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminą, šį skaičiuojant nuo 2017 m. lapkričio 3 d., tačiau pakeitė kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygas, t. y. leido kaltinamajam išvykti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuo 6 val. iki 24 val. vykdyti darbines funkcijas jo darbo laikotarpiu, neišvykstant iš Lietuvos ribų, bei poilsio dienomis pasivaikščioti ir lankytis parduotuvėse ne ilgiau kaip 3 val., apie tai iš anksto įspėjus intensyvią priežiūrą vykdančius pareigūnus.Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 30 d. nutartimi kaltinamajam R. A. G. pratęsė kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 3 d., nes konstatavo, kad nėra išnykę šios priemonės termino pratęsimo sąlygos.Skunde kaltinamojo R. A. G. gynėjas, nesutikdamas su Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartimi, prašo panaikinti kaltinamajam taikomą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą.Teismas, pratęsdamas intensyviosios priežiūros taikymo terminą kaltinamajam, nurodė tik vieną pagrindą, t. y. jog jis kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, ir ši aplinkybė, anot teismo, rodo, kad R. A. G., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Tačiau, remiantis tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktika, vien tik gresianti ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė nesudaro pagrindas tęsti asmeniui taikomos kardomosios priemonės terminą. Juolab, kad konkrečiu atveju R. A. G. kaltinamas tik tuo, kad jis, nebūdamas nusikalstamo susivienijimo nariu, įvykdė vieną nusikalstamą veiką, o ištirtų bylos įrodymų visuma leidžia teigti, jog kaltinamajam inkriminuotą veiką padarė kitas asmuo. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme R. A. G. laikėsi jam paskirtų kardomųjų priemonių sąlygų, baigė mokslus, įgijo tolimųjų reisų vairuotojo specialybę, įsidarbino ir dirba vairuotoju–ekspeditoriumi, drausminių nuobaudų nėra gavęs. Kaltinamasis yra apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, davė išsamius parodymus dėl kaltinime išdėstytų aplinkybių. R. A. G. anksčiau teistas, tačiau teistumas senai išnykęs. Jis turi tvirtus socialinius ryšius, t. y. nuolatinę gyvenamąją vietą, daugiau nei 10 metų veda bendrą ūkį kartu su A. D., ketina įsūnyti jos vaiką. Be to, kaltinamasis serga hipertenzine kardiopatija, jam numatyta kojų venų operaciją, jis kasdien ne mažiau 1 turi lėtu tempu pasivaikščioti. Kaltinamojo R. A. G. gynėjo skundas atmetamas.Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis teisėta bei pagrįsta.Apygardos teismas, pratęsdamas R. A. G. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminą 3 mėnesiams tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121, 131¹ straipsnių normų, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti apribota laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. A. G. galimai padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką: liudytojų (A. R., T. E. K., V. P. ir kt.) parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, apžiūrų, kratos, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir fiksavimo bei kaupimo, slapto sekimo protokoluose esantys duomenys, specialisto išvados bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Gynėjas skunde teigia, kad šie duomenys buvo ištirti teismo posėdyje ir jie nepatvirtina R. A. G. pareikštų kaltinimų. Šiuo apsektu teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant intensyvios priežiūros taikymo (termino pratęsimo) klausimą nurodyti duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su intensyvios priežiūros pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami BPK 20 straipsnio taikymo prasme. Paskiriant intensyvią priežiūrą ar pratęsiant jos terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant teismo baigiamąjį procesinį sprendimą, nes tokiu atveju asmens kaltės klausimas nesprendžiamas. Todėl konstatuotina, kad apygardos teismas teisingai įvertino nurodytus duomenis, laikėsi BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų.Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykęs kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros pratęsimo pagrindas. Teismas spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo (termino pratęsimo) atsižvelgia į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje, taip pat ir į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą. Pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. Šių aplinkybių iš esmės pakanka tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Kita vertus, be abejonės, nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti kardomąją priemonę, ypatingai tuo atveju, kai kitos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Tačiau tokių aplinkybių konkrečiu atveju teisėjų kolegija nenustatė. Žemesnės instancijos teismas teisingai nurodė, kad R. A. G. yra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurio padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs tik su laisvės atėmimu susijusias bausmes, t. y. laisvės atėmimą nuo 10 iki 15 metų (BK 11 straipsnio 6 dalis). Kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, išlaikytinių, dirba, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo pagrįstai manyti, kad šie jo turimi socialiniai ir šeiminiai ryšiai, juos įvertinus kartu su nusikaltimo, kurį galbūt jis padarė, sunkumu, pavojingumu, pobūdžiu ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, sumažina pabėgimo (pasislėpimo) nuo teismo tikimybę. Antra vertus, nurodyti duomenys teisėjų kolegijai nesuponuoja išvados, kad paminėti ryšiai darė kokią nors teigiamą įtaką R. A. G. elgesiui, nes nesulaikė jo nuo nusikaltimo, dėl kurio jam pareikšti kaltinimai šioje baudžiamojoje byloje, galimo padarymo. Be to, R. A. G. galbūt padaryto nusikaltimo pobūdis ir jo padarymo aplinkybės leidžia manyti, kad jis turi ryšių užsienyje – I. ir N. K.. Taigi, ši aplinkybė, vertinant ją kartu su pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, žymiai padidina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybę. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai suformavo išvadą, jog kaltinamasis, būdamas nekontroliuojamas elektroninėmis stebėjimo priemonės, gali pabėgti (pasislėpti) nuo teismo.Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos prieš kaltinamąjį siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. Tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą.Kaltinamojo R. A. G. asmenybę apibūdinančios aplinkybės (anksčiau teistas, bet teistumas išnykęs), jo turimi socialiniai ryšiai (dirba; turi gyvenamąją vietą ir išlaikytinių), kaltinamojo galbūt padaryto nusikaltimo pavojingumas (disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų), sunkumas (labai sunkus), pobūdis (savanaudiško pobūdžio su tarptautiniu elementu), leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pritarti apygardos teismo išvadai, jog siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų šiuo atveju yra tikslinga R. A. G. taikyti ne tik rašytinį pasižadėjimą neišvykti, bet jį stebėti ir elektroninėmis priemonėmis. Baudžiamoji byla nagrinėjama teisiamuosiuose posėdžiuose (teisiamieji posėdžiai paskirti iki 2018 m. gegužės 30 d. (klausomasi baigiamųjų kalbų) (Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys). Kaip minėta, teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. Kaltinamajam pabėgus ir / ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas, kiltų kliūčių nuosprendžio vykdymo procese.Paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra varžo kaltinamojo teises bei laisves. Tačiau atsižvelgus į anksčiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad R. A. G. teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir (ar) proceso teisių, nenukrypta nuo nacionalinių ir tarptautinių teismų formuojamos praktikos. R. A. G. paskirta kardomoji priemonė šioje baudžiamojo proceso stadijoje yra adekvati jo tikėtinai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui, pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Pastebėtina, kad teismo nustatytos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygos kaltinamajam suteikia galimybę tiek palaikyti socialinius ryšius (dirbti; lankytis prekyvietėse), puoselėti šeiminius santykius, tiek vykdyti gydytojo rekomendacijas, susijusias su geros sveikatos užtikrinimu. Aplinkybės, kad R. A. G. davė išsamius parodymus, jog baudžiamojo proceso metu nepažeidė jam taikytų kardomųjų priemonių sąlygų, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, pagrįstų bylos duomenimis. Kaip minėta šios nutarties 14 punkte, tik teismas sprendžia, ar yra pagrindas panaikinti taikomą kardomąją priemonę (nepratęsti jos termino). Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių aplinkybių, rodančių, kad kaltinamajam nėra tikslinga tęsti kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminą. Pagal VšĮ Kauno miesto poliklinikos Dainavos padalinio 2018 m. balandžio 24 d. Medicinos dokumentų išrašą R. A. G. rekomenduota operacija planine tvarka. Tačiau pateiktame išraše nenurodyta, kaip tvirtina gynėjas, kad planinė operacija kaltinamajam iš tikrųjų numatyta būtent 2018 m. gegužės 24 d. Paprastai pacientas per 1 mėnesio laikotarpį turi tik užsiregistruoti ir stoti į eilę dėl tam tikrų medicininių paslaugų suteikimo. Kita vertus, apeliacinės instancijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytos intensyvios priežiūros sąlygos, iš anksto įspėjus intensyvią priežiūrą vykdančius pareigūnus, netrukdo R. A. G. pasinaudoti jam būtina medicinos pagalba, įskaitant, bet neapsiribojant, ir planinę operaciją. Tai, kad kaltinamasis baigė mokslus, įgijo tolimųjų reisų vairuotojo specialybę, įsidarbino ir dirba vairuotoju–ekspeditoriumi, darbe nėra gavęs jokių drausminių nuobaudų, viena vertus, pozityviai apibūdina kaltinamąjį, antra vertus, savaime neįrodo, kad teismas neteisingai išsprendė kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą. Vien tai, kad žemesnės instancijos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau R. A. G. gynėjui ir kaltinamajam taip pat nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė intensyvios priežiūros termino pratęsimo klausimą ir nesuteikia pagrindo pakeisti apskųstą pagrįstą bei teisėtą nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo R. A. G. gynėjo advokato Nikolajaus Kuznecovo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.