Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. M. gynėjo advokato Ričardo Girdžiušo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. nutarties, kuria tenkintas Viliaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus vyriausiosios prokurorės skundas ir nepatvirtintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. vasario 20 d. nutarimas Nr. RV-25-611 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam E. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. E. M. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, iš dalies panaikintu ir pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam skirta 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2018 m. liepos 5 d. Į atliktos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. balandžio 24 d. iki 2018 m. liepos 5 d. E. M. išteisintas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 9, 11 punktus.

2. Bausmės vykdymo pradžia – 2015 m. balandžio 24 d., bausmės pabaiga – 2027 m. spalio 24 d., neatliktos bausmės dalis 2023 m. vasario 14 d. – 4 metai 8 mėnesiai 10 dienų.

3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2023 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. RV-25-611 nutarė taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 4 dalį, 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartimi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus vyriausiosios prokurorės skundas tenkintas ir Komisijos 2023 m. vasario 20 d. nutarimas Nr. RV-25-611 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam E. M. nepatvirtintas.

5.1. Apylinkės teismas sutiko su Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. sausio 31 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-358 (toliau – ir socialinio tyrimo išvadoje) pateiktais ir Komisijos nustatytais nuteistąjį E. M. teigiamai charakterizuojančiais duomenimis, tačiau pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, apylinkės teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama. Teismas vertindamas nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių visumą, be kita ko, atsižvelgė ir į padarytos nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumo laipsnį bei pobūdį, atliktą bausmės dalį bei kitas teismų praktikoje nurodomas svarbias aplinkybes.

5.2. E. M. padarė kelis pavojingiausius nusikaltimus, kas parodo jo didesnį socialinį pavojingumą, todėl tai sudaro prielaidą griežčiau vertinti visas byloje nustatytas aplinkybes, sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti ne vien į nuteistojo interesus, tačiau ir į kitų visuomenės narių bei nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų teisėtus interesus.

5.3. Apylinkės teismas sprendė, kad nuteistasis iš esmės neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto kriterijaus, nes jis nėra sumažinęs savo socialinio pavojingumo (nuo pakartotinio vertinimo rizika nepakitusi), taip pat nėra akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

5.4. Nagrinėjamu atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

5.5. Apylinkės teismas konstatavo, kad nuteistasis neatitinka BVK lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygų, jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad E. M. kritiškai įvertino savo gyvenimo būdą ir laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, taip pat tai, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai pasiekti.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

6. Skundu nuteistojo E. M. gynėjas advokatas Ričardas Girdžiušas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: Vilniaus apygardos Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus vyriausiosios prokurorės skundą atmesti ir patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. vasario 20 d. nutarimą Nr. RV-25-611 taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra. Skundas grindžiamas šiais motyvais:

6.1. Teismas nenurodė įtikinančių motyvų ir nepateikė konkrečių priežasčių, kodėl nuteistojo nebūtų galima lygtinai paleisti taikant jam intensyvią priežiūrą, o teiginiai, jog E. M. turėtų imtis veiksmų, kurie rodytų maksimalią motyvaciją keisti elgesį, kurie rodytų, kad jis pateisins parodytą pasitikėjimą taikant lygtinį paleidimą, yra formalaus pobūdžio.

6.2. Nors apylinkės teismas sprendė, kad per laisvės atėmimo bausmė atlikimo laiką dar nepavyko iki galo išgyvendinti kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų bei visuomenėje priimtinų taisyklių ignoravimo, tačiau visus nuteistojo elgesio trūkumus galima pašalinti probacijos metu. Teismas visiškai nevertino to, kokių elgesio pokyčių galima pasiekti taikant Probacijos įstatyme numatytas priemones. Nutartyje daug dėmesio skiriama tam, kad E. M. asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma vis dar nėra pakankama, jog nuteistasis būtų lygtinai paleistas, tačiau konkrečiai nenurodoma, kuo probacijos metu taikomos priemonės yra blogesnės už tas, kurios taikomos kalėjime.

6.3. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad resocializacijos procese nuteistasis aktyviau pradėjo dalyvauti tik tada, kai priartėjo galimo lygtinio paleidimo laikas, tačiau tai, kad jis paskutiniu metu dar aktyviau ėmė rūpintis socialinės integracijos reikalais, demonstruoja ne ką kita, o tik teigiamą bausmės poveikį.

6.4. Bendra laiko, kurį E. M. praleido įvairiuose kalėjimuose, trukmė pakankamai ilga, todėl nėra pagrindo tvirtinti, jog atliktos bausmės dalis nepakankama ir neatitinka nusikalstamų veikų, už kurių padarymą jis yra nuteistas, sunkumo.

6.5. Intensyvios priežiūros taikymas ir probacijos priemonės nesunkiai padės pašalinti tas elgesio spragas, tam yra visos palankios prielaidos. Nuteistasis net ir būdamas kalėjime gauna darbines pajamas, tad jam būnant laisvėje darbinės veiklos intensyvumas turės tendenciją didėti, tuo pačiu didės ir darbinės pajamos, kas padės pašalinti vieną iš teismo nurodytų neigiamo elgesio faktorių – finansinės naudos iš nusikaltimų darymo siekimo. Nors E. M. praeityje teistas, tačiau laiko tarpai tarp buvusių teistumų tokie dideli, todėl vargu, kad jis, būdamas laisvėje, ims daryti naujus nusikaltimus. Be to, E. M. buvo kelis kartus išleistas trumpalaikių atostogų (trumpalaikių išvykų metu nuteistajam nebuvo taikoma jokia kontrolė), tačiau jų metu nepadarė nieko, kas leistų juo nepasitikėti ateityje.

6.6. Šiuo atveju bausmės tikslai iš esmė jau pasiekti, todėl probacijos metu nuteistajam reikės tik pratintis gyventi ne laisvės atėmimo vietoje. Socialinės reabilitacijos bei integracijos procesas, be jokių abejonių, geriau vyks ne kalėjime, o laisvėje.

6.7. Komisijos 2023 m. vasario 20 d. nutarime Nr. RV-25-611 taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra padarytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir liudija, kad Komisija tinkamai taikė BVK nustatytas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas.

7. Atsiliepimų į nuteistojo gynėjo skundą negauta.

III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. M. gynėjo advokato Ričardo Girdžiušo skundas atmetamas

8. Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

9. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas netvirtindamas Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėju atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis gali būti paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nutarta netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą E. M., yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

10. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis 2/3 paskirtos bausmės atliks 2023 m. rugpjūčio 24 d. Nors jis dar nėra atlikęs 2/3 jam paskirtos bausmės, tačiau atitinkamai BVK 82 straipsnio 4 dalyje nustatytam teisiniam reguliavimui, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki 9 mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Nuteistasis sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Visgi tam, kad nuteistasis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtos aplinkybės nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ar pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nėra ginčo, kad E. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, todėl būtina vertinti pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

11. Teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai. Nuteistasis bausmės atlikimo metu įgijo tris profesines kvalifikacijas, tęsia studijas Utenos kolegijoje, yra duomenų apie neatlygintino darbo iniciatyvas, nuo 2022 m. balandžio 1 d. vykdo individualią veiklą, gauna pajamas, bausmės atlikimo metu 14 kartų skatintas, drausmine ar administracine tvarka nebaustas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jo elgesys bausmės atlikimo metu pasižymi disciplinuotumu, laikosi nustatytų taisyklių bei režimo reikalavimų. Jis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvavo neformalaus švietimo veikloje, nuosekliai dalyvavo intervencinėse priemonėse. Remiantis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu formuotų dokumentų analize galima pagrįstai teigti, jog E. M. aktyviai bei kompleksiškai vykdė (-o) individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones orientuotas į kriminogeninių poreikių valdymą. Aukštesnysis teismas sutinka, kad nagrinėjamu atveju stebimos teigiamos nuteistojo elgesio prielaidos, su nusikalstamumu susiję poreikiai yra valdomi tikslinių socialinės reabilitacijos bei intervencinių priemonių pagalba, tačiau teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro atsvaros išvadai, jog nuteistasis šiuo metu dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

12. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 82 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas. E. M. subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka už 2 labai sunkių, 2 apysunkių ir 1 nesunkaus nusikaltimo (nusikaltimų visuomenės saugumui, žmogaus laisvei, ir nusikaltimus, susijusius su disponavimu šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti), padarymą. Pažymėtina, kad E. M. vadovavo nusikalstamam susivienijimui bei buvo aukštesnio lygmens vadovas, vykdant nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, taip pat neteisėtą laisvė atėmimą, be to sunkūs nusikaltimai buvo daromi ne tik Lietuvoje, tačiau ir užsienio valstybės teritorijose. Tokio pobūdžio nusikaltimai ne tik atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir rodo, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu šiuo metu jo atžvilgiu. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, o priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Esant šioms aplinkybėms, aptarus nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų sunkumą ir pobūdį, daroma išvada, kad rizika, jog nuteistasis nesilaikys įstatymų bei pakartotinai nusikals, išlieka.

13. Be kitų aplinkybių, aukštesnysis teismas vertina ir aplinkybę, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nebe pirmą kartą. Teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad E. M. Lenkijos Respublikos 2000 m. sausio 20 d. buvo nuteistas 4 metų laivės atėmimo bausme dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis. Jo teigimu, bausmę atliko. Taip pat jis Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 6 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 30 MGL dydžio bauda. Nuteistojo skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, sprendžiant E. M. lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgtina ir į tai, kad jis pripažino, kad disponavimas narkotinėmis medžiagomis buvo paties apsisprendimas, dėl, pasak jo, tuometinės prastos finansinės padėties šeimoje. Tačiau iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad jis visą laiką oficialiai dirbo, gavo neįgalumo pašalpą, taip pat pajamas gavo iš jo sutuoktinės verslo. Duomenų, kad nuteistasis tuo metų būtų turėjęs finansinių įsipareigojimų nenustatyta. Be to, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nuteistasis savo kaltę neigė, nurodė, kad jokio susivienijimo neorganizavo, niekam nenurodinėjo, nebuvo jokių bendrų klausimų. Bausmės atlikimo metu, pirminio vertinimo metu, nuteistasis selektyviai teikė vertinimui reikšmingą informaciją, pokalbio metu vengė išsamiau analizuoti savo nusikalstamą elgesį, jį paskatinusius veiksnius. Šios aplinkybės taip pat neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir turi įtakos vertinant, ar šiuo metu jis jau gali bausmę atlikti ne izoliuotas nuo visuomenės.

14. Abejonių dėl akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia nuteistajam E. M. vis dar išskiriamas pakankamai reikšmingas dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius. Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami dinaminiai 7 kriminogeniniai veiksniai: tam tikri gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys nuoseklaus pro-socialaus elgesio; aukštas savęs vertinimas; nepakankamos problemų identifikavimo kompetencijos; neteisėti problemų sprendimo metodai; pasekmių suvokimo stoka; kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; negatyvių nuostatų visuomenės atžvilgiu prielaidos (bausmę atlieka už sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas). Minėti kriminogeninės rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Neabejojama, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Šiuo atveju dinaminių veiksnių egzistavimas ir jų kiekis, neatlikta bausmės dalis (4 metai 8 mėnesiai 10 dienų (2023 m. vasario 14 d. duomenimis)) sudaro, pagrįstą pagrindą manyti, kad E. M. pataisos procesas vis dar nėra baigtas ir gali būti koreguojamas teigiama linkme nuosekliau ir labiau, tokiu būdu darant pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismo vertinimu, priešingai nuteistojo atstovo skundo argumentams, aptartos aplinkybės tik patvirtina, kad bausmės tikslai nėra pasiekti. Vien tai, kad nuteistasis trumpalaikių išvykų į namus metu elgėsi tinkamai, nors jis nebuvo stebimas, nepatvirtina, kad jo pataisos procesas jau yra užbaigtas.

15. Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes daro išvadą, kad nuteistasis E. M. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apylinkės teismas spręsdamas E. M. lygtinio paleidimo klausimą, be kita ko, įvertino ir nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, o tai, jog žemesniojo teismo priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesudaro pagrįsto pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas šias aplinkybes vertino netinkamai. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos 2023 m. vasario 20 d. nutarimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo E. M. gynėjo advokato Ričardo Girdžiušo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. M. gynėjo advokato Ričardo Girdžiušo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.