Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (pirmininkas ir pranešėjas), Laimos Garnelienės, Linui Žukauskui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo E. M. gynėjo advokato R. G. (toliau – ir gynėjas) skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutarties, kuria E. M. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 24 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti ne vėliau, kaip 2014 metų rudenį, tiksliai nenustatytą dieną kartu su R. M. organizavo nusikalstamą susivienijimą bendrai nusikalstamai veikai daryti, t. y. neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, gabenti šias medžiagas kontrabandos būdu į Norvegijos Karalystę, kur vėliau realizuoti ir tokiu būdu daryti labai sunkius ir sunkius nusikaltimus iš savanaudiškų paskatų. Nuo 2014 metų rudens, tiksliau nenustatytos dienos, kartu su R. M. organizuodamas nusikalstamą susivienijimą, pasitelkdamas R. M. sutelkė jo dalyvius ir tokiu būdu į nusikalstamo susivienijimo veiklą 2014 metų rudenį, tiksliau nenustatytu laiku, per R. M. įsitraukė R. P., ne vėliau, kaip nuo 2014 metų gruodžio mėnesio per R. M. įsitraukė G. V., o nuo 2015 metų sausio mėnesio į nusikalstamą susivienijimą E. M. įtraukė M. R., o ne vėliau, kaip nuo 2015 metų balandžio mėnesio įtraukė I. S., M. A.. Šio nusikalstamo susivienijimo veikloje, ne vėliau, kaip nuo 2015 m. sausio 16 d. dalyvavo ir kiti tyrimo metu nenustatyti asmenys.Tęsdamas vadovavimą nusikalstamam susivienijimui ir būdamas aukštesnio lygmens vadovu per kitą nusikalstamo susivienijimo vadovą R. M. organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jų gabenimą kontrabandos būdu į Norvegijos Karalystę, neteisėtą jų laikymą, turint tikslą realizuoti ir pardavimą. Tokiu būdu R. M. veikdamas pagal bendrą su E. M. suderintą planą, vykdė tiesioginius nusikalstamos veiklos – neteisėto disponavimo labai dideliais kiekiais narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų kontrabandos į Norvegijos Karalystę organizavimo veiksmus: paskirstė vaidmenis ir užduotis tarp nusikalstamo susivienijimo narių: R. P., G. V., naudojant apgaulę, naudojantis priklausomumu ir pažeidžiamumu užverbavo T. B., T. K. nusikalstamoms veikoms daryti ir neteisėtai gabeno, laikė ir pardavė labai didelius kiekius psichotropinių, narkotinių medžiagų.Būdamas aukštesnio lygmens nusikalstamo susivienijimo vadovu E. M. sprendė tik nusikalstamos veiklos vykdymui ir nusikalstamo susivienijimo veiklai svarbius klausimus, susijusius su konfliktine situacija, kilusia su narkotinių medžiagų pirkėjo Norvegijos Karalystėje galimu tarpininku. Spręsdamas šią konfliktinę situaciją, kilusią, dėl kito nusikalstamo susivienijimo vadovo R. M. nurodymu užvaldyto automobilio „Land Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vadovaudamasis savitomis kriminalinio pasaulio taisyklėmis ir vidine šio nusikalstamo susivienijimo drausme, į susitikimą iškvietė R. M., kuris į susitikimą, vykusį 2015 m. sausio – vasario mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, prie PC „Prisma“, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, automobilių stovėjimo aikštelėje, atgabeno tuometinį faktinį automobilio valdytoją T. B.. Atvykdamas į susitikimą tarp šio nusikalstamo susivienijimo vadovų ir kitų nenustatytų asmenų, turinčių autoritetą kriminaliniame pasaulyje, E. M. pasitelkė nusikalstamo susivienijimo narį – M. R., atliekantį apsaugos funkcijas. Susitikimo metu išklausė R. M. paaiškinimus, kad automobilis užvaldytas, kaip narkotinių, psichotropinių medžiagų pirkėjo skolos garantas ir grąžinus skolą automobilis gali būti gražintas. Vadovaudamas nusikalstamam susivienijimui ir siekdamas bendro tikslo – pelno gavimo, E. M. priėmė lemiamą sprendimą, kad automobilis R. M. veiksmais užvaldytas pagrįstai ir nebus grąžintas. Tokiu sprendimu E. M. užtikrino nusikalstamos susivienijimo veiklos tęstinumą ir įtvirtino šio nusikalstamo susivienijimo autoritetą kitų asmenų atžvilgiu.Toliau vadovaudamas nusikalstamam susivienijimui ir spręsdamas tik svarbiausius klausimus, susijusius su nusikalstamo susivienijimo veiklos užtikrinimu ir tęstinumu, 2015 m. balandžio 24 d. R. M. per G. V. organizavus susitikimą su T. B., T. K., naudodamasis vidine nusikalstamo susivienijimo drausme sutelkė kitus susivienijimo narius: I. S., M. R., M. A.. Vadovaudamasis savitomis kriminalinio pasaulio taisyklėmis ir naudodamasis kriminalinio pasaulio konfliktų sprendimo metodais užtikrino, kad nusikalstamo susivienijimo nariai vykdami į susitikimą apsiginkluotų šaunamaisiais ginklais: pistoletu „Baikal“, kuris yra pagamintas savadarbiu būdu perdirbant R. P. gamybos dujinį pistoletą „IZH-79-8“ ir dviem pistoletais „Brawning“, kurie yra savadarbiai šaunamieji ginklai, perdirbti iš pramoninės gamybos pistoletų „CZ92“, kitais žmonėms žaloti skirtais įrankiais: peiliais, teleskopinėmis lazdomis ir tokiu būdu reorganizavo nusikalstamą susivienijimą į šaunamaisiais ginklais ginkluotą nusikalstamą susivienijimą.Vadovaudamas sutelktiems nusikalstamo susivienijimo nariams ir veikdamas pagal susitarimą su kitu nusikalstamo susivienijimo vadovu R. M., turėdamas tikslą susidoroti su T. B., T. K., 2015 m. balandžio 24 d. apie 12.30 val. atvyko prie PC „Molas“, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kur sulaukęs R. M. signalo – smūgių sudavimo T. B., kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais panaudojo fizinį smurtą, grasinimus ginklu ir peiliu ir neteisėtai atėmė T. B., T. K. laisvę, patalpino juos į automobilius ir ketino išgabenti iš viešos vietos turint tikslą juos nužudyti.E. M. pagal BK 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad vadovaudamas nusikalstamo susivienijimo veiklai ir būdamas aukštesnio lygmens vadovu per R. M. ir jo pasitelktus kitus nusikalstamo susivienijimo narius: R. P., G. V. laikotarpiu nuo 2014 metų rudens tiksliau nenustatytos dienos organizavo labai didelių kiekių narkotinių, psichotropinių medžiagų įgijimą, atgabenimą į Norvegijos Karalystę, jų laikymą ir pardavimą.Tokiu būdu E. M. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariai R. M., R. P., G. V. Norvegijos Karalystėje, laikotarpiu nuo 2014 metų rudens iki 2015 metų balandžio mėnesio vidurio, neteisėtai įgijo, gabeno, laikė ir pardavė labai didelius kiekius narkotinių, psichotropinių medžiagų.Taip pat E. M. veikdamas, kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas priimantis lemiamus sprendimus dėl nusikalstamos susivienijimo veiklos, kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais: R. M., G. V., Remigijumi P. N. Karalystėje įrengtose slėptuvėse, neteisėtai laikė labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų: slėptuvėje, įrengtoje Oslo priemiestyje, miške prie (duomenys neskelbtini) esančio vaikų darželio, turėdamas bendrą tikslą parduoti, neteisėtai laikė 3,6 kg miltelių, turinčių savo sudėtyje labai didelį kiekį – 2817,8 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kuris 2015 m. balandžio 24 d. Norvegijos Karalystės teisėsaugos institucijų buvo rastas ir išimtas; slėptuvėje Oslo priemiestyje, miške prie Ulfartsveien gatvės, turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai laikė labai didelį kiekį 959 g kanapių dervos (hašišo) ir 3392,8 g metamfetamino, kuris 2015 m. balandžio 21 d. Norvegijos Karalystės teisėsaugos institucijų buvo rastas ir išimtas.Be to, E. M. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 9, 11 punktus, BK 146 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad R. M. per G. V. organizavus 2015 m. balandžio 24 d. susitikimą su T. B., T. K., veikdamas, kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas ir siekdamas susidoroti su R. M. nurodymams nepaklususiais T. B., T. K. ir taip įbauginti kitus asmenis, sutelkė kitus nusikalstamo susivienijimo narius: M. R., M. A., I. S.. Užtikrino, kad nusikalstamo susivienijimo nariai į susitikimą vyktų su specialiu automobiliu, kuris registruotas trečiojo asmens vardu ir nėra siejamas su nusikalstamo susivienijimo nariais. Užtikrino, kad nusikalstamo susivienijimo nariai į susitikimą nesivežtų asmens dokumentų, mobilaus ryšio telefonų, bei užtikrino šaunamųjų ginklų: pistoletų neteisėtą atgabenimą į susitikimą.Vadovaudamas nusikalstamam susivienijimui ir veikdamas pagal iš anksto su kitu nusikalstamo susivienijimo vadovu R. M. suderintą planą, 2015 m. balandžio 24 d. apie 12.30 val. kartu su M. R., M. A., I. S. automobiliu „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į susitikimo vietą – automobilių stovėjimo aikštelę prie PC „Molas“, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, automobiliu atsigabeno pistoletą „Baikal“, kuris yra pagamintas savadarbiu būdu perdirbant R. P. gamybos dujinį pistoletą „IZH-79-8“, kuriame buvo 8 „Browning“ 9 mm kalibro šoviniai, du pistoletus „Brawning“, kurie yra savadarbiai šaunamieji ginklai, perdirbti iš pramoninės gamybos pistoletų „CZ92“ kuriuose buvo po 8 vnt. 6,35 mm kalibro „Browning“ šovinių bei 42 vnt. „Browning“ 9 mm kalibro šovinių dėžutėje ir 9 vnt. 6,35 mm kalibro „Browning“ šovinių pakete, bei sustoję netoliese laukė R. M. signalo.R. M. kartu su G. V. susitikus su T. B., T. K. ir davus signalą – sudavus smūgius T. B., E. M., veikdamas kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais: R. M., I. S., M. A. sudavė eilę smūgių T. B. į įvairias kūno vietas. Tęsdami bendrus veiksmus: R. M. grasinant šaunamuoju ginklu – įremiant pistoletą į T. B. galvą, E. M. suėmus T. B. už kaklo ir jį smaugiant, neteisėtai atėmė T. B. laisvę ir jį patalpino į automobilį „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). E. M., vykdydamas bendrą sumanymą išgabenti T. B. iš viešos vietos ir ten jį nužudyti, automobilyje laikė suėmęs T. B. už kaklo, M. A. sėdėdamas iš kitos T. B. pusės užtikrino, kad T. B. negalėtų pabėgti, o I. S. vairavo automobilį „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdami bendrą nusikalstamą sumanymą automobiliu išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės ir ketino išgabenti T. B. iš viešos vietos į tyrimo metu nenustatytą vietą, kur ketino jį nužudyti.Tuo metu nusikalstamo susivienijimo narys G. V. peiliu grasino T. K. jį nužudyti, o pribėgęs nusikalstamo susivienijimo narys M. R. ne mažiau du kartus sudavė smūgius T. K. į galvą ir tokiu būdu neteisėtai atėmė laisvę T. K., jį patalpino į automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į kurį įsėdo ir R. M., ir šiuo automobiliu ketino išgabenti T. K. iš viešos vietos į tyrimo metu nenustatą vietą, kur ketino nužudyti T. K..E. M. nusikalstamų veiksmų, nukreiptų į tyčinį dviejų asmenų: T. B. ir T. K. nužudymą, dėl savanaudiškų paskatų ir siekio nuslėpti kitus nusikalstamo susivienijimo daromus nusikaltimus, nepabaigė, dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi automobilis „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su vežamu T. K. netrukus buvo policijos pareigūnų sustabdytas prie PC „Molas“ ir T. K. buvo išlaisvintas, o automobilis „Mazda 6“ , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su vežamu T. B. policijos pareigūnų buvo sulaikytas Kaune, Topolių gatvėje prie namo Nr. 18 ir T. B. buvo išlaisvintas.Taip pat E. M. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad neturėdamas leidimo įgyti ir nešiotis šaunamuosius ginklus, ne vėliau, kaip 2015 m. balandžio 24 d., neteisėtai įgijo savadarbį šaunamąjį ginklą – pistoletą Nr. A2857“, kuris yra pagamintas savadarbiu būdu perdirbant buvusios Čekoslovakijos pramoninės gamybos 6,35 mm kalibro pistoletą „CZ 92“ ir 8 vnt. 6,35 mm kalibro „Browning“ šovinius. Šį ginklą ir šaudmenis 2015 m. balandžio 24 d. neteisėtai nešiojosi ir 2015 m. balandžio 24 d. apie 12.30 val. neteisėtai atsinešė prie PC „Molas“, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kur toliau nešiojosi su savimi iki sulaikymo metu bėgdamas nuo policijos pareigūnų šį ginklą ir šaudmenis išmetė (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. 3, kur ginklas ir šaudmenys buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų.Be to, E. M. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2015 m. balandžio 24 d. tiksliai nenustatytu laiku, neturėdamas tikslo platinti, Kaune, prie (duomenys neskelbtini) 61 namo, automobiliu „Audi A8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai atgabeno dvi melsvos spalvos tabletes su logotipu, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos 6-EAPB, bei 5 tabletes, kuriose yra 0,411 g psichotropinės medžiagos MDMA, kur šios psichotropinės medžiagos 2015 m. balandžio 24 d. apie 23 val. automobilyje buvo rastos apžiūros metu.E. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo sulaikytas 2015 m. balandžio 24 d. Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 26 d. nutartimi jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, kurios terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartimi kaltinamajam E. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, motyvuojant tuo, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.Kaltinamojo E. M. gynėjas skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartį ir kaltinamajam E. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti viena ar keliomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.Skunde nurodoma, kad šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai garantijų, jog paskyrus E. M. kitą – švelnesnę – procesinės prievartos priemonę kaltinamasis ne tik nepasislėps nuo teismo, bet bus pasiekti ir kiti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai. E. M. nuo (duomenys neskelbtini) yra susituokęs su R. V., santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. M.. Beveik penkerius paskutinius metus E. M. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku ir gavo legalias pajamas. Be to, kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Taip pat skunde pažymima, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno trečiojo teritorinio skyriaus specialistai dar 2013m. birželio 19 d. konstatavo, jog kaltinamasis E. M. yra neįgalus, jo darbingumo lygis tėra tik 40 procentų. Darbingumo lygio pažymoje buvo nurodyta, kad toks neįgalumas jam nustatomas iki 2016 m. birželio 11 d. Nors kardomojo kalinimo metu E. M. neturėjo sąlygų kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą dėl dabartinio neįgalumo lygio nustatymo, tačiau akivaizdu, jog jo sveikatos būklė tardymo izoliatoriuje nepagerėjo.Be to, skunde pažymima, jog nutartyje dėl suėmimo termino pratęsimo būtina ne tik formaliai paminėti faktinius duomenis, bet ir atskleisti, kodėl jie leidžia manyti, kad kaltinamasis padarė būtent tas nusikalstamas veikas, dėl kurių prašoma laikyti jį suimtą. Skundžiamoje Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartyje nurodyti faktiniai duomenys, priešingai nei teigiama procesiniame dokumente, nerodo, kad teismas yra teisus, tvirtindamas, jog E. M. yra galimai susijęs su Norvegijos Karalystės teisėsaugos pareigūnų rastomis narkotinėmis medžiagomis, su nusikalstamo susivienijimo organizavimu bei vadovavimu jam ar su pasikėsinimu nužudyti. Sprendžiant dėl kardomosios priemonės taikymo pratęsimo būtina įsitikinti, ar informacijos šaltiniai, kuriais grindžiamas teiginys, kad byloje yra pakankamai duomenų, jog E. M. padarė jam inkriminuojamas veikas, iš tikrųjų yra informatyvūs. T. K., T. B., M. R. apklausų protokolai ir kiti nutartyje minimi įrodymų šaltiniai faktiškai tik leidžia galvoti, kad E. M. galimai padarė kokias nors nusikalstamas veikas, tačiau tikrai ne tas, kurios išdėstytos kaltinamajame akte. Tą aiškiai patvirtina ir T. B. parodymai, ir E. M. pokalbio su šiuo asmeniu įrašai. Gynėjo teigimu, šie faktinių duomenų šaltiniai buvo ištirti teisiamajame posėdyje, todėl dabartinėje bylos stadijoje yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamajame akte išdėstytos aplinkybės nėra nepaneigiamos.Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad argumentuodamas būtinybę laikyti E. M. suimtą teismas pabrėžė tamprius kaltinamojo bendrininkų ryšius užsienyje, tačiau nebuvo nustatyti paties kaltinamojo kontaktai užsienio valstybėse. Tuo tarpu BPK 122 straipsnio 2 dalyje, nurodyta, jog tais atvejais kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti taikomas atsižvelgiant ne į bendrininko ar kito asmens, tačiau į paties kaltinamojo ryšius užsienyje.Skunde nurodoma, kad Kauno apygardos teismo nutartyje ypatingai pabrėžiamas galimai E. M. padarytų nusikaltimų savanaudiškas pobūdis ir iš to daroma išvada, kad paleistas kaltinamasis gali ir vėl nusikalsti. Tokią išvadą apygardos teismas padarė tik dėl to, kad neįvertino visos baudžiamosios bylos medžiagos. Pasak gynėjo, E. M. inkriminuojamų nusikaltimų padarymo metu dirbo ir gavo legalias pajamas. Be to, jis gavo ir neįgalumo pensiją. E. M. sutuoktinė daug metų užsiima darbine veikla pagal verslo liudijimą ir verčiasi kirpyklų, kosmetikos kabinetų bei salonų ir soliariumų verslu. Jos pajamos atsispindi metinėse pajamų deklaracijose, pateikiamose VMI. Vien 2013 metais kaltinamojo sutuoktinė deklaravo turėjusi 50 000,00 Lt pajamų, 2014 metais – 51 250,00 Lt. Abiejų sutuoktinių gaunamų pinigų užtenka pragyventi trijų asmenų šeimai.Pasak kaltinamojo gynėjo, dabartinėje proceso stadijoje kaltinamajam E. M. galėtų būti paskirta viena ar net kelios iš BPK 120 straipsnio 1 dalyje išvardytų kardomųjų priemonių. Viena ar net keliomis procesinės prievartos priemonėmis galima būtų nesunkiai pasiekti tuos kardomosioms priemonėms keliamus tikslus, kurie nurodyti BPK 119 straipsnyje, ir garantuoti, kad kaltinamasis E. M. nepabėgs ir nepasislėps nuo teismo. Viename iš teismo posėdžių, kuriame dar ikiteisminio tyrimo metu buvo nagrinėjamas prokuroro pareiškimas pratęsti suėmimo terminą, buvo pateiktas prašymas nustatyti įtariamajam kardomąją priemonę – 30 000,00 Eur užstatą, dar anksčiau buvo pateikti dokumentai, jog suimtojo tėvas V. A. M. disponuoja legaliomis pajamomis ir yra pasiryžęs sumokėti būtent tokio dydžio užstatą. Gynėjo teigimu, tokio pasiryžimo jis neatsisakė iki šiol. Ši aplinkybė dar kartą patvirtina, jog yra visos galimybės kardomąjį kalinimą pakeisti švelnesne procesinės prievartos priemone.Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė kaltinamojo E. M. gynėjo skundą atmesti.Kaltinamojo E. M. gynėjo skundas atmetamas.Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 23 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam E. M. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, laikėsi BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Pažymėtina, kad kaltinamojo E. M. gynėjo skunde pateikti argumentai iš esmės jau buvo išnagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 27 d., 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartyse. Kaltinamojo gynėjas naujų argumentų dėl kardomosios priemonės – suėmimo jo ginamajam panaikinimo skunde nepateikė. Teisėjų kolegija dar kartą nurodo, kad būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis E. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti kaltinamojo M. R. apklausos protokole, nukentėjusiųjų T. B. ir T. K. apklausos protokoluose, kaltinamojo E. M. asmens kratos protokole, automobilio „Audi A8“, kuriuo naudojosi kaltinamasis E. M., apžiūros protokole, 2015 m. gegužės 13 d., 2015 m. liepos 14 d., 2016 m. gegužės 17 d. specialistų išvadose bei kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, nes tai bus padaryta tik išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme. Taigi, nagrinėjamu atveju žemesnės instancijos teismas BPK 121 straipsnio 2 dalies taikymo klaidų nepadarė.Nagrinėjamu atveju E. M. kaltinamas galimai padaręs nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, apysunkį nusikaltimą, nustatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, du labai sunkius nusikaltimus, nustatytus BK 249 straipsnio 3 dalyje, BK 7 straipsnio 12 punkte, BK 260 straipsnio 3 dalyje, taip pat pasikėsinęs padaryti apysunkį ir labai sunkų nusikaltimus, nustatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5 , 9, 11 punktuose, BK 146 straipsnio 2 dalyje, už kurių padarymą gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Kauno apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Kauno apygardos teismas pratęsė kaltinamajam E. M. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. E. M. kaltinamas padaręs keletą labai sunkių, apysunkių ir nesunkių nusikaltimų. Už E. M. inkriminuotų labai sunkių nusikaltimų padarymą nustatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės (pavyzdžiui, už BK 249 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktinės bylos aplinkybės pagrindžia būtinybę taikyti kaltinamajam E. M. griežčiausią kardomąją priemonę.Kaltinamojo E. M. gynėjas skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismas nevertino jo ginamojo socialinės charakteristikos, taip pat padarė nepagrįstą išvadą, jog konkretūs bylos duomenys suteikia pagrindą manyti, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais argumentais. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad Kauno apygardos teismas įvertino visus duomenis, turinčius reikšmės pratęsiant suėmimo terminą: E. M. inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, jo galimą vaidmenį darant nusikaltimus, gresiančią bausmę, jo socialinius ryšius, asmenybę bei kitus. Kauno apygardos teismas taip pat įvertino galimybę taikyti švelnesnes kardomąsias priemones, tačiau pagrįstai sprendė, kad BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai nebus pasiekti.Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis E. M. yra vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, iki sulaikymo dirbo UAB „Autodarida“ vadybininku, tačiau tokių susiklosčiusių šeimos ir darbo santykių buvimas neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti, jog tai sulaikys kaltinamąjį nuo galimybės pasislėpti. Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad kaltinamasis E. M. ir kiti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų bendrininkai turi tamprių ryšių užsienio valstybėse. Tokia išvada darytina įvertinus byloje esančius duomenis apie tarptautinį E. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį (narkotinės ir psichotropinės medžiagos galimai buvo įsigyjamos ir parduodamos užsienyje, veikiant nusikalstamam susivienijimui, pasiskirsčius vaidmenimis, įtraukiant į nusikalstamas veikas Norvegijos Karalystėje gyvenančius asmenis) bei kaltinamojo vadovaujantį vaidmenį šiose nusikalstamose veikose. Pažymėtina, jog 2014 m. sausio 6 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu E. M. buvo nuteistas pagal BK 300 straipsnį, todėl jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas galimai padarė neišnykus teistumui, o ši aplinkybė rodo, jog kaltinamasis yra linkęs nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų. Kita vertus, vien kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, pobūdis suponuoja išvadą apie galimai iš šios veikos gautas nelegalias kaltinamojo pajamas. Be to, kaip minėta, kaltinamajam E. M. gresia reali ir itin griežta laisvės atėmimo bausmė. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis E. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina ir tai, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo, bei nėra būtina nustatyti, kad asmuo mėgino bėgti (slėptis) ar rengiasi bėgti (slėptis).Maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam E. M. terminas baudžiamojo proceso metu šiuo konkrečiu atveju nėra pažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis), o Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose toks terminas nėra konkrečiai apibrėžtas. Kita vertus, viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą. Viešasis interesas išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas, nubausti kaltuosius asmenis yra neabejotinai svarbesnis, suteikiantis pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Įvertinus anksčiau ištirtų duomenų visumą, nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas E. M., kiekį, pobūdį ir sunkumą, šiuo metu kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo metu kaltinamojo E. M. teisės suvaržytos laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo skyrimo pagrindams, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas. Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti ją skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau netaikant griežčiausios kardomosios priemonės šiuo atveju nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Tokios išvados nepaneigia ir kaltinamojo gynėjo skunde nurodomi argumentai, kad jo tėvas galėtų įnešti 30 000,00 Eur užstatą. Byloje nėra duomenų, kad ši suma įnešta į teismo depozitinę sąskaitą, be to, atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, netgi taikant šią kardomąją priemonę kartu su kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo E. M. gynėjo advokato R. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.