Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio, Elenos Vainienės ir Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. M. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. M. pratęsta kardomoji priemonė-suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. sausio 24 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 249 straipsnio 3 dalį tuo, kad, turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, ne vėliau kaip 2014 m. rudenį, tiksliai nenustatytą dieną, kartu su E. M. organizavo nusikalstamą susivienijimą bendrai nusikalstamai veikai daryti, t. y. neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, gabenti šias medžiagas kontrabandos būdu į Norvegijos Karalystę, kur vėliau realizuoti ir tokiu būdu daryti labai sunkius ir sunkius nusikaltimus iš savanaudiškų paskatų. 2014 m. rudenį organizuodamas nusikalstamą susivienijimą, sutelkė jo dalyvius ir tokiu būdu į nusikalstamo susivienijimo veiklą 2014 m. rudenį, tiksliau nenustatytu laiku, įsitraukė R. P., ne vėliau kaip nuo 2015 m. sausio mėn. G. V. ir M. R., o ne vėliau kaip nuo 2015 m. balandžio mėn. I. S., M. A., taip pat nusikalstamo susivienijimo veikloje dalyvavo ir kiti tyrimo metu nenustatyti asmenys.

Taip pat R. M. vadovaudamas nusikalstamo susivienijimo nariams ir pats betarpiškai dalyvaudamas nusikalstamose veikose 2015 m. sausio - vasario mėn. laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku susitikimo su nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu R. A. G. nurodė jam su automobiliu Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jame įrengta slėptuve nuvykti į Ispanijos Karalystę ir iš R. M. nurodytų, tyrimo eigoje nenustatytų asmenų neteisėtai įgyti labai didelį kiekį apie 20 kg narkotinės medžiagos hašišo (kanapių dervos), jį paslėpti slėptuvėje ir tokiu būdu neteisėtai nugabenti į Norvegijos Karalystę, Oslo miestą ir perduoti nusikalstamo susivienijimo nariui R. P., o iš narkotinių medžiagų realizavimo gautus pinigus atgabenti į Lietuvos Respubliką.

Tęsdamas nusikalstamą sumanymą R. M. 2015 m. vasario 27 d. – 2015 m. kovo 3 d. laikotarpiu, tiksliau nenustatytu laiku, nurodė nusikalstamo susivienijimo nariui G. V. vykti į Norvegijos Karalystę, kur nenustatytiems asmenims Trondheime realizuoti dalį - apie 5 kg atgabento hašišo (kanapių dervos) ir R. P. žinioje buvusios psichotropinės medžiagos - metamfetamino.

G. V. ir R. P. realizavus dalį narkotinės medžiagos hašišo (kanapių dervos) ir dalį R. P. turėtos psichotropinės medžiagos metamfetamino, R. A. G. paslėpęs iš nusikalstamos veikos gautus pinigus apie 450.000-500.000 Norvegijos kronų (47.890 - 53.211 Eur) atgabeno į Lietuvos Respubliką, kur perdavė R. M..

Taip pat R. M. neteisėtai savo ir nusikalstamo susivienijimo nario R. P. žinioje turėjo (laikė) labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - hašišo (kanapių dervos), likusios nuo R. A. G. atgabentos partijos ir tyrimo eigoje nenustatytomis aplinkybėmis įgytą labai didelį kiekį metamfetamino. R. P. vykdydamas nusikalstamo susivienijimo vadovo R. M. ankstesnius nurodymus, dėl narkotinių medžiagų paslėpimo ir neteisėto jų laikymo, turint tikslą vėliau parduoti, 2015 m. kovo mėn. pabaigoje, ne vėliau, kaip kovo 28 d. iš T. K. gyvenamosios vietos paėmė labai didelį kiekį 959 g kanapių dervos (hašišo) ir 3392,8 g metamfetamino. Šį labai didelį kiekį psichotropinės ir narkotinės medžiagos neteisėto atgabeno į Oslo priemiestį, mišką prie Ulfartsveien gatvės ir pasitelkdamas į pagalbą nusikalstamų veikų darymui užverbuotą T. K. nurodė pastarajam jas palėpti slėptuvėje, pats tuo metu rūpinosi, kad atliekamų veiksmų nepastebėtų pašaliniai žmonės.

Tokiu būdu R. M. veikdamas kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas vadovavo nusikalstamo susivienijimo nariams: R. P., G. V., pastariesiems neteisėtai įgyjant, gabenant, laikant ir platinant labai didelius kiekius narkotinių, psichotropinių medžiagų, bei pats betarpiškai įgijo, laikė, gabeno labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos.

R. M. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2014 m. pabaigoje, tyrimo metu nenustatytam asmeniui Norvegijos Karalystėje neatsiskaičius su nusikalstamo susivienijimo nariu R. P. už parduotas narkotines ir psichotropines medžiagas, dėl susidariusios skolos laikydamas atsakingu D. R. ir būdamas įsitikinęs, kad automobilis „Land Rover Discovery“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Švedijos Karalystės registracijos Nr.), priklauso D. R., siekdamas įtvirtinti savo vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo autoritetą ir atgauti pinigines lėšas, nurodė tyrimo eigoje nenustatytiems nusikalstamo susivienijimo nariams pagrobti automobilį „Land Rover Discovery“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Švedijos Karalystės registracijos Nr.). Tyrimo eigoje nenustatyti nusikalstamo susivienijimo nariai 2015 m. sausio 16 d. apie 16.00 val., panaudodami šaunamąjį ginklą - pistoletą ir taip atimdami galimybę automobilio „Land Rover Discovery“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui - nukentėjusiajam D. B. priešintis plėšimo būdu užvaldė automobilį „Land Rover Discovery“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 9125 Eur vertės ir jame buvusį mobiliojo ryšio telefoną „Apple Iphone 5 S“ 630 eurų vertės, padarydami bendrą 9755 eurų turtinę žalą. Užvaldę automobilį nusikalstamo susivienijimo nariai šį automobilį perdavė R. M.. R. M. tęsdamas nusikalstamus veiksmus ne vėliau, kaip 2015 m. sausio 24 d. šį automobilį atvarė T. B. nurodydamas jį užregistruoti savo ar artimųjų vardu. Kartu su automobiliu R. M. atgabeno ir T. B. perdavė netikrą dokumentą - automobilio „Land Rover Discovery“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį švedų kalba, nurodydamas ją panaudoti ir automobilį registruoti VĮ „Regitra“.

R. M. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 9, 11 punktus, BK 146 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas, kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas ir siekdamas susidoroti su jo nurodymams nepaklususiais T. B. ir T. K. ir taip įbauginti kitus asmenis, per nusikalstamo susivienijimo narį G. V., 2015 m. balandžio 22-24 d., Kaune, organizavo susitikimą su nukentėjusiaisiais T. B. ir T. K.. R. M. apie rengiamą susitikimą informavo kitą nusikalstamo susivienijimo vadovą E. M., kuris sutelkė kitus nusikalstamo susivienijimo narius: M. R., M. A., I. S. ir užtikrino šaunamųjų ginklų neteisėtą atgabenimą į susitikimą. G. V. sutarus dėl susitikimo laiko ir vietos su nukentėjusiaisiais T. B., T. K. prie PC „Molas“, esančio Kaune, Baršausko g. 66A R. M. veikdamas pagal iš anksto su kitu nusikalstamo susivienijimo vadovu E. M. suderintą planą, 2015 m. balandžio 24 d. apie 12.30 val., kartu su G. V., ginkluotu peiliu, atvyko į susitikimo vietą, į kur neturėdamas leidimo atsigabeno ir su savimi laikė šaunamąjį ginklą - pusiau automatinį pistoletą „Zoraki M906“, skirtą šaudyti dujiniais ir garsiniais šoviniais, bei peilį. Tuo tarpu kitas nusikalstamo susivienijimo vadovas E. M. su susivienijimo nariais: M. R., M. A., I. S., būdami ginkluoti neteisėtai laikomais pistoletu „Baikal“, kuris yra pagamintas savadarbiu būdu perdirbant Rusijos Pramoninės gamybos dujinį pistoletą „IZH-79-8“ ir dviem pistoletais „Brawning“, kurie yra savadarbiai šaunamieji ginklai, perdirbti iš pramoninės gamybos pistoletų „CZ92“, peiliais, teleskopine lazda atvyko į susitikimo vietą kitu automobiliu „Mazda 6“, valst. Nr. RJ52YDX, kur sustoję netoliese laukė R. M. signalo. R. M. tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais, turėdamas bendrą tikslą nužudyti du asmenis: T. B., T. K., dėl savanaudiškų paskatų ir taip siekiant įbauginti kitus asmenis, bei nuslėpti kitus nusikalstamo susivienijimo daromus nusikaltimus, kartu su G. V. pirmasis susitiko su T. B. ir T. K.. Siekdamas duoti signalą netoliese buvusiems bendrininkams sudavė smūgius T. B. ir tęsdamas bendrus veiksmus, veikdamas kartu su kitais privažiavusiais nusikalstamo susivienijimo nariais: E. M., I. S., M. A. sudavė eilę smūgių T. B., grasino jam šaunamuoju ginklu įremdamas pistoletą į galvą ir bendrais veiksmais naudodamas fizinį smurtą, grasinimus šaunamuoju ginklu, patalpino T. B. į automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ketino išgabenti T. B. iš viešos vietos į tyrimo metu nenustatą vietą, kur ketino nužudyti T. B.. Tuo metu nusikalstamo susivienijimo narys G. V. peiliu grasino T. K. jį nužudyti, o pribėgęs nusikalstamo susivienijimo narys M. R. ne mažiau du kartus sudavė smūgius T. K. į galvą ir bendrais veiksmais patalpino T. K. į automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį įsėdo ir R. M., ir šiuo automobiliu ketino išgabenti T. K. iš viešos vietos į tyrimo metu nenustatą vietą, kur ketino nužudyti T. K.. R. M. nusikalstamų veiksmų, nukreiptų į tyčinį dviejų asmenų: T. B. ir T. K. nužudymą, dėl savanaudiškų paskatų ir siekio nuslėpti kitus nusikalstamo susivienijimo daromus nusikaltimus, nepabaigė, dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su vežamu T. K. netrukus buvo policijos pareigūnų sustabdytas prie PC „Molas“ ir T. K. buvo išlaisvintas, o automobilis „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su vežamu T. B. policijos pareigūnų buvo sulaikytas Kaune, Topolių g. prie namo Nr. 18 ir T. B. buvo išlaisvintas.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka R. M. 2015 m. balandžio 24 d.buvo laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 26 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis to paties teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

4. Kaltinamojo R. M. gynėjas advokatas L. Belevčius skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartį ir kaltinamajam R. M. paskirti kardomąją priemonę 20 000 EUR dydžio užstatą bei bet kurią kitą už suėmimą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą

4.1. Gynėjo nuomone, teismas pratęsdamas suėmimo terminą nurodė tik formalius motyvus, juos perrašydamas iš ankstesnių teismo nutarčių, nevertindamas pasikeitusios proceso stadijos ir proceso trukmės.

4.2. Skunde nurodo, kad taikant bet kurią kardomąją priemonę, turi būti vertinamas ne tik įtarimo sunkumas, ne tik byloje esantys duomenys, kurie patvirtina įtarimo pagrįstumą, bet ir turi būti nurodyti konkretūs duomenys, kurie leistų teismui pagrįstai teigti, jog realiai egzistuoja bent vienas būtinasis suėmimo taikymo pagrindas, o ne spėti ar daryti prielaidas dėl šių pagrindų egzistavimo. Ilgą laiką besitęsiantis asmens suėmimas įpareigoja šios kardomosios priemonės pratesimo klausimą svarstantį teismą kiekvieną kartą itin kruopščiai patikrinti, ar tolesnis pagrindinės asmens teisės - teisės į laisvę - suvaržymas yra pateisinamas, ar nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų pagrindinių žmogaus teisių. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne viename savo sprendime yra pabrėžęs, jog ilgainiui net ir pagrįsto įtarimo ar kaltinimo, kaip kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) pagrindo, paties savaime nebeužtenka tam, kad tęsti suėmimo terminą, o inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (termino pratesimo) pagrindu (sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Milder prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą, Ilijkov prieš Bulgariją; Bykov prieš Rusiją bei kt.). Teismų praktikoje yra konstatuojama, jog net ir tais atvejais, kai pradiniame proceso etape suėmimas buvo neišvengiamas kardomųjų priemonių tikslams pasiekti, po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų procesinė reikšmė mažėja, menksta. Todėl kiekvieną kartą siekiant pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės terminą ir objektyviai pagrįsti jos taikymo neišvengiamumą yra būtina nustatyti vis reikšmingesnius pagrindus. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat formuoja praktiką, jog ilgalaikis asmens kalinimas galimas tik išimtiniais atvejais (pvz., nutartis byloje Nr. 1S-4-165/2018).

4.2.1. Pasak gynėjo, šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių R. M. turi būti laikomas suimtas taip ilgai. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Wrona prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 29345/09, judgment 10 March 2015) apibrėžė laikotarpį, kuriuo suėmimas gali būti pateisinamas siekiu užtikrinti tinkamą proceso eigą, t. y. laikotarpiu, kuris reikalingas užbaigti tyrimą, surašyti kaltinamąjį aktą ir išklausyti kaltinamųjų bei svarbiausių liudytojų parodymus. Šioje byloje teismas taip pat akcentavo, jog vertinant suėmimo trukmės pagrįstumą būtina išsiaiškinti ar valstybės teisėsaugos institucijos dirba pakankamai atidžiai, ar teismo posėdžiai rengiami reguliariai ir trumpais intervalais, ar teismai ėmėsi tinkamų priemonių sparčiam bylos procesui užtikrinti. Byloje Lisovskij prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 36249/14) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nors baudžiamasis procesas pareiškėjo atžvilgiu buvo sudėtingas ir didelės apimties, tačiau vis dėl to nei bylos sudėtingumas, nei tai, kad ji susijusi su organizuotais nusikaltimais, negali pateisinti tokio ilgumo suėmimo.

4.2.2. Gynėjas nurodo, kad ši baudžiamoji byla jau ilgiau nei metus laiko nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, teisminio nagrinėjimo metu buvo apklausti visi nukentėjusieji, beveik visi kaltinamajame akte nurodyti liudytojai, beveik visi kaltinamieji. Parodymus davė ir kaltinamasis R. M.. Taigi, suėmimo taikymas negali būti pateisinamas siekiu užtikrinti bylos įrodymų ištyrimą. Bendra suėmimo taikymo trukmė R. M. yra 2 metai ir 9 mėnesiai. Tokia kalinimo trukmė, atsižvelgiant į dabartinį teisminio nagrinėjimo etapą, nebegali būti laikoma pateisinama. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje byloje Nr. lS-4-165/2018 konstatavo, kad tokios trukmės kalinimo laikotarpis pripažintas per ilgu, net ir kaltinant asmenį padarius labai sunkų nusikaltimą, net ir esant manymui, kad jis būdamas laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas.

4.4. Pasak gynėjo, pratęsiant suėmimo terminą ilgesniam laikotarpiui, turi būti nurodomi pagrįsti ir įtikinami motyvai, kodėl švelnesnės kardomosios priemonės negali padėti pasiekti siekiamų tikslų. Gynėjo nuomone, kardomoji priemonė - intensyvi priežiūra, užtikrintų visišką kaltinamojo R. M. kontrolę, užkardytų jį nuo bet kokių galimybių atlikti naujas nusikalstamas veikas. Šios kardomosios priemonės taikymas kartu su kitomis kardomosiomis priemonėmis eliminuotų bet kokias grėsmes visuomenei ir vykstančiam baudžiamajam procesui bei užtikrintų, kad būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje įvirtinti kardomųjų priemonių tikslai. Pratęsdamas suėmimo terminą teismas nesirėmė faktu, kad kaltinamojo motina R. M. kaip užstatą yra įmokėjusi 20 000 eurų sumą. Gynėjo manymu, tokio dydžio užstato suma būtų pakankama tam, kad užtikrintų kaltinamojo dalyvavimą procese, o taikoma kartu su intensyvia priežiūra eliminuotų bet kokias, net ir teorinio lygmens, kaltinamojo intencijas daryti naujas nusikalstamas veikas. Nepaisant to, apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nesprendė ir nepasisakė dėl galimybės pakeisti R. M. taikomą kardomąją priemonę į švelnesnes kardomąsias priemones, tame tarpe ir užstatą. Toks teismo sprendimas, kai ilgą laiką taikomos griežčiausios kardomosios terminas pratęstas iš esmės net nesvarstant kitų kardomųjų priemonių paskyrimo galimybių, pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies garantuojamą kiekvieno suimto asmens teisę būti paleistam proceso metu.

4.5. Gynėjo nuomone, skunde nurodytų aplinkybių visuma, paneigia faktą, jog yra pagrindo manyti, kad R. M. turi ketinimų bėgti (slėptis) nuo teismo ar kitais neteisėtais būdais bandyti išvengti proceso.

5. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo R. M. gynėjo skundą atmesti, kaip nepagrįstą ir palikti galioti skundžiamą Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartį.

6. Kaltinamojo R. M. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundas netenkinamas.

7. Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas pratęsdamas kaltinamajam R. M. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, laikėsi BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų.

8. Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant baigiamąjį teismo aktą. Šioje proceso stadijoje suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme.

8.1. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, kad esančių faktinių duomenų visuma – nuketėjusiųjų T. K., T. B. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, asmens kratos protokolai ir jų priedai, pagal teisinės pagalbos prašymą Norvegijos Karalystės institucijų pateikta medžiaga, taip pat kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis R. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

9. Kauno apygardos teismas skundžiama nutartimi pratęsė kaltinamajam R. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

9.1. R. M. kaltinamas padaręs nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, sunkų nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje, labai sunkius nusikaltimus, numatytus BK 249 straipsnio 3 dalyje, 147 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte 260 straipsnio 3 dalyje, taip pat pasikėsinęs padaryti apysunkį ir labai sunkų nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5, 9, 11 punktuose, 146 straipsnio 2 dalyje. Už jam inkriminuojamų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes, tame tarpe ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Gresiančios bausmės griežtumas yra svarbus elementas vertinant bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojų, tačiau būtina atsižvelgti ir į kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apygardos teismas, vertindamas grėsmę, kad kaltinamasis būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, atsižvelgė ne tik kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą, tačiau įvertino ir R. M. charakterizuojančius duomenis. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad R. M. aštuonis kartus teistas. Skundžiamoje nutartyje atsižvelgta ir į kaltinamojo socialinius ryšius – R. M. nesusituokęs, iki sulaikymo niekur nedirbo, nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais (šeiminiais ar ekonominiais). Tikimybę, kad R. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, sustiprina ir turimi ryšiai užsienyje. Esant tokius kaltinamojo ryšius atskleidžia tarptautinis nusikalstamo susivienijimo, kurį organizavęs kaltinamas R. M., nusikalstamų veikų pobūdis. Nors kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, turi ilgametę draugę, ir šios aplinkybės yra gana svarbios, tačiau nesudaro pagrindo teigti, jog tokie socialiniai ryšiai kaltinamąjį saisto taip, kad duotų pagrindą manymui, jog jis nebėgs (nesislėps) nuo teismo. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad esantys socialiniai ryšiai, nesulaikė kaltinamojo nuo galimo nusikalstamų veikų darymo. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis R. M. būdamas laisvėje, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti ar slėptis nuo teismo.

10. R. M. suimtas jau pakankamai ilgą laiko tarpą, jis buvo sulaikytas 2015 m. balandžio 24 d., tačiau toks suėmimo laikotarpis šioje konkrečioje byloje yra pateisinamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra nurodęs, jog atsižvelgiant į pakankamai ilgą suimtojo kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys gali pateisinti tolimesnį suėmimo taikymą. Negalima sutikti su gynėjo skundo argumentu, kad šioje byloje tokių išimtinių aplinkybių nenustatyta. Šioje baudžiamojoje byloje išskirtinės priežastys, pateisinančios ilgalaikį kaltinamojo laikymą suimtu, yra R. M. asmenybės pavojingumas (praeityje aštuonis kartus teistas, tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse), jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis, sunkumas, mastas. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį, viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už R. M. inkriminuojamą sunkiausią nusikalstamą veiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas nepažeidžia paminėtos normos, o Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose toks terminas nėra konkrečiai apibrėžtas. Baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai pareikšti R. M., nagrinėjama teisiamajame posėdyje pagal nustatytą posėdžių grafiką. Pažymėtina, kad viešojo intereso apsauga, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas R. M., pobūdį ir sunkumą, jo asmenybę, pagrįstai manytina, jog toks asmuo yra pavojingas visuomenei. Kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

11. Kardomosiomis priemonėmis siekiama baudžiamojo proceso tikslų. Pripažinus, kad suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas pagrįstai bei įvertinus R. M. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, teisėjų kolegija nemato galimybės taikyti kaltinamajam R. M. kitą, švelnesnę kardomąją priemonę, ja siekiant užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus. Teisėjų kolegijos nuomone, 20 000 eurų dydžio užstatas baudžiamosios bylos aplinkybių kontekste, nėra pakankama priemonė užtikrinti, kad asmuo dalyvaus baudžiamajame procese. Aukštesnysis teismas taip pat neįžvelgia galimybės taikyti kitas kardomąsias priemones, kadangi kaltinamojo pasislėpimo rizika gali būti eliminuota tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę. Šiuo metu kaltinamojo R. M. teisės suvaržytos laikantis BPK numatytų reikalavimų, esant reikšmingam ir pakankamam suėmimo taikymo pagrindui, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms. Kaltinamojo gynėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau R. M. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.

12. Kaltinamojo gynėjo skunde teigiama, kad teismas pratęsdamas suėmimo terminą nurodė tik formalius motyvus, juos perrašydamas iš ankstesnių teismo nutarčių, nevertindamas pasikeitusios proceso stadijos ir proceso trukmės, taip pat, kad teismas nesprendė ir nepasisakė dėl galimybės pakeisti R. M. taikomą kardomąją priemonę į švelnesnes kardomąsias priemones, tame tarpe ir užstatą. Atsakant į šiuos skundo argumentus pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje konstatuota, jog įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Tai, kad skundžiama teismo nutartis argumentuojama panašiais argumentais kaip anksčiau priimtos nutartys dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo R. M., nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad jos yra nepagrįstos ir priimtos neįvertinus bylos aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

13. Dėl nurodytų priežasčių kaltinamojo R. M. gynėjo skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutarė:

kaltinamojo R. M. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartimi kaltinamajam R. M. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.