Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. RV-25-380 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam M. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą, taip pat Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus vyriausiosios prokurorės skundą dėl Komisijos 2023 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. RV-25-380 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam M. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus vyriausiosios prokurorės skundas tenkinamas, Komisijos 2023 m. vasario 2 d. nutarimas Nr. RV-25-380 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam M. R. nepatvirtinamas.

II. Teismo išvados

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Jei dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos buvo gautas skundas, šį klausimą teismas išnagrinėja ir išsprendžia kartu su skundu.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y., kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.

Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, kad lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, iš jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad dėl nuteisto asmens būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.

Nagrinėjamu atveju, nuteistasis M. R. 2023 m. birželio 27 d. bus atlikęs privalomą įstatymo nustatytą ½ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (sutinka su intensyvios priežiūros taikymu), jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, be to, nėra nustatyta BVK 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant M. R. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo M. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Kita vertus, pabrėžtina, jog kiekvienu atveju dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo sprendžiama vertinant aplinkybių visumą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma (neišskiriant atskirai nei atliktos bausmės dalies, nei kitų aplinkybių), kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, kad net ir atitinkantį formalius BVK 82 straipsnyje numatytus kriterijus nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga.

Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas patvirtinti Komisijos 2023 m. vasario 2 d. nutarimą Nr. RV-25-380 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam M. R., vertina visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes.

Iš nuteistojo asmens bylos ir Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. sausio 17 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-25-180 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) matyti, kad nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą. Teismas, spręsdamas nuteistojo M. R. lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgia į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog yra M. R. teigiamai charakterizuojančių aplinkybių: bausmės atlikimo metu vykdė Individualų socialinės reabilitacijos planą, nors iš pradžių atvykęs į Pravieniškių pataisos namų-atvirąją koloniją atsisakė dirbti pataisos įstaigos pasiūlytą darbą, tačiau vėliau savo nuomonę pakeitė ir nuo 2021 m. balandžio 19 d. buvo įdarbintas VĮ „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, dirbo iki pat perkėlimo į Vilniaus pataisos namus, šiuo metu vykdo individualią veiklą. Bausmės atlikimo metu M. R. solidariai su kitais skolininkais yra padengęs teismo priteistus civilinius ieškinius, lygtinio paleidimo atveju turi įsidarbinimo planą. Taip pat M. R. baigė dalyvavimą „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“; dalyvavo 24 akad. val. mokymuose „Integracijos į darbo rinką įgūdžių formavimas ir stiprinimas“; dalyvavo seminare apie patyčių ir smurto prevencijos įgūdžių stiprinimą, kreipėsi dėl psichologinių paslaugų teikimo galimybės, dalyvavo įvairiuose užsiėmimuose, pozityvaus užimtumo priemonės. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad M. R. atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis, nuteistasis 4 kartų skatintas, paskutinį kartą – 2022 m. gruodžio 8 d. už nepriekaištingą elgesį. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad M. R., būdamas laisvėje, turėtų gyvenamąją vietą, palaiko ryšius su šeimos nariais. Be to, bausmės atlikimo metu nefiksuota M. R. piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis.

Teismas vertina šias aplinkybes teigiamai, tačiau jos negali būti laikomos išskirtinėmis ir nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pirmiau paminėtos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės neleidžia daryti pakankamos išvados, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, gali visą laiką laikytis įstatymų reikalavimų, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taigi, nors nuteistojo asmens byloje yra jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, tačiau, kaip minėta, tai tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Kita vertus, pastebima, kad nuteistasis M. R. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas, atliekantis bausmę, asmuo, tačiau šiuo atveju nepakanka patvirtinti Komisijos nutarimo ir taikyti M. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Taigi, teismas, vertindamas nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių visumą, be kita ko, atsižvelgia ir į padarytos nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą, sunkumą bei pobūdį, atliktą bausmės dalį bei kitas teismų praktikoje nurodomas svarbias aplinkybes. Nors šios aplinkybės jau buvo įvertintos teismo nuosprendžiu, tačiau, kaip minėta, nagrinėjamu atveju šios aplinkybės negali būti visiškai sumenkinamos ar ignoruojamos, kadangi apie nuteistojo asmenybę, jos pokyčių raidą neutralia, teigiama ar neigiama linkme galima spręsti tik iš esmės retrospektyviai įvertinus esminius su jo praeitimi susijusius gyvenimo įvykius, juolab svarbus BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas. Šiuo aspektu pritartina prokurorės skunde išdėstytai pozicijai, kad įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą. Bausmės dydis nuosprendžiu nuteistajam buvo nustatytas įstatymo sankcijos ribose atsižvelgiant būtent į nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir kitus svarbius bylos aspektus, tačiau tie patys aspektai turi įtakos ir svarstant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi svarbu nustatyti, ar jau yra pasiekti bausmės tikslai.

Kaip minėta, M. R. nuteistas už trijų tyčinių nusikaltimų padarymą, du iš jų – apysunkiai ir vienas labai sunkus, t. y. M. R., dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje ir palaikydamas nuolatinius tarpusavio ryšius su E. M., vykdė nusikalstamo susivienijimo vadovo E. M. apsaugos funkcijas; M. R., dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikoje, E. M. organizavus nusikalstamo susivienijimo narių R. M. ir kitų nenustatytų asmenų, turinčių autoritetą kriminaliniame pasaulyje, susitikimą, vyko kartu į susitikimą. Susitikimo, įvykusio dėl konfliktinės situacijos, kilusios su neatsiskaičiusio narkotinių medžiagų pirkėjo (duomenys neskelbtini) galimu tarpininku, metu dalyvavo pokalbiuose sprendžiant automobilio „Land Rover“, užvaldyto dėl vieno iš nusikalstamo susivienijimo vadovų R. M. veiksmų, likimą bei vykdė E. M. apsaugos funkcijas; <...> M. R., veikdamas kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais, G. V. įrėmus peilį T. K. į šoną ir taip atėmus galimybę priešintis, M. R. pribėgo prie T. K. ir sudavė jam ne mažiau kaip du smūgius į galvą, taip bendrais veiksmais neteisėtai atėmė laisvę asmeniui ir jį pasodino į automobilį, automobilyje M. R. dar sudavė ne mažiau kaip du smūgius asmeniui ir jį laikė prispaudęs, taip atimdamas jam galimybę priešintis. Nors M. R. anksčiau neteistas, tačiau akivaizdu, kad dalyvavimas nusikalstamame susivienijime nebuvo atsitiktinio pobūdžio nusikaltimas, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Ši aplinkybė nėra vertinama kaip esminė, sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo galimybę, kadangi ji jau buvo įvertinta teismo skiriant bausmę, tačiau ji vertinama kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir skirdamas nuteistajam bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, ją nustato tokio dydžio, kuri, įvertinus visus reikšmingus duomenis, atitiktų teisingumo principo įgyvendinimą ir bausmei keliamus tikslus. Taigi, šiuo atveju buvo įvertinta, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. R. atlikus subendrintą 6 metų laisvės atėmimo bausmę. Nors nuteistasis M. R. įstatymo nustatytą ½ bausmės dalį, t. y. pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės bus atlikęs 2023 m. birželio 27 d., tačiau neatliktos bausmės dalis 2023 m. sausio 31 d. dar yra pakankamai didelė – 3 metai 4 mėnesiai ir 26 dienos. Tai savaime nesuponuoja išvados, jog bausmės tikslai jau yra pasiekti. Lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad M. R. dalį dinaminių veiksnių, kuriuos dar tikslinga koreguoti ir kurie reikalauja tolimesnės korekcijos, sudaro tai, kad: nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų, kriminalines nuostatas turinčių asmenų ir destabilizuojančios aplinkos įtakos, problemų identifikavimo, sprendimų, savo elgesio pasekmių numatymo sunkumai ir instrumentinės agresijos panaudojimo atvejis. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad nuteistasis M. R. struktūruotoje aplinkoje geba valdyti savo emocijas, susikoncentruoti į tam tikrą veiklą, tačiau apibendrinant jo elgsenos ypatumus, turimas socialines kompetencijas, vertybines nuostatas, galima teigti, jog mąstymo ir elgesio sritis gali būti aktuali pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdymui. Remiantis įvertinimo metu gauta informacija galima kelti prielaidą, kad nuteistojo nepakankama problemų įžvalga, savo elgesio pasekmių nepakankamas įvertinimas buvo vienas svarbiausių nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumų, susijusių su jo teisės pažeidimais. Tokios aplinkybės, teismo įsitikinimu, neabejotinai patvirtina, jog šiuo metu nuteistasis vis dar nepakankamai suvokia savo neigiamo elgesio pasekmių. Šios aplinkybės teismui kelia abejonių, kad nuteistojo asmeninė motyvacija savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje yra stipri. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta aplinkybė, kad pastaruoju metu yra stebima teigiama nuteistojo M. R. elgesio dinamika, nustatytų taisyklių laikymasis, yra stebimas aktyvesnis nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą bei pastangos valdyti su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius. Kita vertus, įvertinus turimus kriminogeninius dinaminius veiksnius, kuriuos savo pastangomis nuteistasis dar gali koreguoti, rekomenduotina ir toliau siekti palaikyti bei didinti nuteistojo motyvaciją įsitraukti į rizikos valdymo procesą, skatinti jį užsiimti socialiai prasminga veikla.

Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo M. R. pozityvios nuostatos, teigiami ateities lūkesčiai, puoselėjami socialiniai ryšiai, pastangos mažinti nusikalstamo elgesio riziką rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, tačiau neatsveria kitų aplinkybių, dėl kurių manytina, kad M. R. paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad negalima remtis tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis ir visiškai nekreipti dėmesio į nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką bei jos padarymo aplinkybes, už kurios padarymą buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė, į pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius ir į pačios bausmės paskirtį. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už itin pavojingas visuomenei veikas, ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad asmens lygtinis paleidimas šiuo metu nėra įmanomas. Teismo vertinimu, M. R. dar nėra pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotas nuo visuomenės. Taigi, teismas mano, kad nėra neabejotinų duomenų, patvirtinančių, kad M. R. kritiškai įvertino savo gyvenimo būdą ir yra linkęs pasitaisyti bei laikytis įstatymų ir nenusikalsti, taip pat kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai yra pasiekti, todėl vyriausiosios prokurorės skundas dėl Komisijos 2023 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. RV-25-380 tenkintinas ir atsisakytina patvirtinti Komisijos 2023 m. vasario 2 d. nutarimą Nr. RV-25-380 taikyti nuteistajam M. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Tuo pačiu teismas pažymi, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imtis veiksmų, kurie rodytų jo maksimalią motyvaciją keisti savo elgesį bei įrodyti, kad jis pateisins išreikštą pasitikėjimą taikant jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus vyriausiosios prokurorės skundą tenkinti.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. RV-25-380 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam M. R. nepatvirtinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.