Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus (kolegijos pirmininkas), Editos Dambrauskienės, Algerdo Urbšio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. nuteistas Kauno apygardos teismo 2003 m. sausio 3 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 2, 5 ir 7 punktus, 278 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, paskirta 20 m. laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. gegužės 29 d. nutartimi nusikalstamos veikos pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 2, 5 ir 7 punktus ir 278 straipsnio 2 dalį perkvalifikuotos į BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6 ir 11 punktus ir 187 straipsnio 2 dalį, paskirta 20 m. laisvės atėmimo bausmė. Anksčiau Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 1996 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį, paskirta 2 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis 1961 m. BK 47¹ straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 m.Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2001 m. gruodžio 9 d., pabaiga – 2021 m. gruodžio 9 d. Komisija 2017 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. K. lytinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog lygtinai paleistas nuteistasis R. K. laikysis įstatymų ir nenusikals. Skunde nuteistasis R. K. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartį ir taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Skunde nuteistasis nurodo, jog pripažįsta ir gailisi dėl padaryto itin sunkaus nusikaltimo. Didžiąją dalį laisvės atėmimo bausmės laiko dirbo, mokėsi, stengėsi gauti paskatinimus, elgtis pavyzdingai, buvo motyvuotas elgesio pokyčiams į teigiamą pusę. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog po to, kai Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi buvo perkeltas likusią laisvės atėmimo bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje, beveik visą laikotarpį dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Nuteistasis nurodo, jog nori kuo greičiau sugrįžti į visuomenę, rūpintis sūnumi ir žmona. Nuteistojo R. K. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Narinėjamu atveju įvertinus byloje esančius duomenis matyti, jog R. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – nuo 2016 m. birželio 28 d., kai buvo perkeltas likusią laisvės atėmimo bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje, dirba VĮ (duomenys neskelbtini) (UAB (duomenys neskelbtini)) ir darbinės veiklos nebuvo nutraukęs, per lygtinio paleidimo komisijos skirtą terminą nepažeidė nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, dalyvauja visose privalomose socialinės reabilitacijos programose. Taip pat nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, todėl yra formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Tačiau, taikant BVK 157 straipsnio normas vien formalaus pagrindo nepakanka. Lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi ir įtikinanti. Iš bylos medžiagos matyti, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad R. K. priklauso žemos (0-40) rizikos grupei – 35 balai, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad toks vertinimo rezultatas yra artimas vidutinei (41-99) rizikos grupei. Be to, kaip jau minėta, net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, būtina nustatyti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, pažanga turi būti akivaizdi ir įtikinanti. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi labai nežymiai, nuo 38 iki 35 balų, toks rizikos mažėjimas nelaikytinas pakankamu ir įtikinančiu. Apygardos teismas sutinka, kad nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis įkalinimo įstaigoje mokėsi ir įgijo siuvėjo, kompiuterių operatoriaus specialybes, dalyvavo mokymuose, pozityvaus užimtumo priemonėse, sportinėse bei meninėse veiklose. Nuteistasis buvo 23 kartus skatintas, iš jų 14 kartų už gerą darbą, darbinę veiklą pradėjo nuo 2010 m. kovo 29 d. ir iki šiol tęsia darbą. Tačiau šios nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos, mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Iš teismui pateikos medžiagos matyti, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis 11 kartų pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, iš jų 3 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors paskutinė drausminė nuobauda už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą R. K. skirta 2013 m. lapkričio 19 d., tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad visą bausmės atlikimo laikotarpį jis nesistengė elgtis nepriekaištingai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, atliktos bei neatliktos bausmės santykis, nuteistojo požiūris į padarytas nusikalstamas veikas, taip pat charakterizuoja nuteistąjį ir yra vertinamos sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nors R. K. skunde nurodo, jog prisipažįsta ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis prisipažįsta, jog smurtavo prieš vieną nukentėjusįjį kelis kartus durdamas jam peiliu, tačiau teigia, jog šie jo veiksmai negalėjo sukelti asmens mirtį. Toks nuteistojo požiūris į padarytas nusikalstamas veikas rodo, kad nuteistasis dar nėra pasirengęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės, bei laikytinas nuteistojo riziką nusikalsti didinančiu veiksniu. Be to, nuteistasis atlieka bausmę už labai sunkų ir apysunkį nusikaltimus, todėl atsižvelgtina į visuomenės interesą, kad pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę (ar jos dalį), kuri atitiktų bausmės tikslus, numatytus BK 41 str. 2 d., tarp jų ir teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas už labai sunkų nusikaltimą gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas ir tai gali būti viena iš prielaidų daryti nusikalstamas veikas ateityje.Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pagrindo išvadai, kad nuteistasis R. K. padarė pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Todėl pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikini nuteistojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.