Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistosios S. V. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-03-16 nutarties, kuria teismas atsisakė patvirtinti Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017-02-27 nutarimą Nr. 01/7-943 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. nuteista Šiaulių miesto apylinkės teismo 2016-12-14 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme (suimta 2015-06-10 Jungtinėje Karalystėje, į Lietuvą deportuota 2015-08-28).

Bausmės pradžia – 2016-12-14, bausmės pabaiga – 2017-09-10, 2017-02-23 atliko daugiau nei 1/3 paskirtos bausmės, t. y. faktiškai atliko vienų metų aštuonių mėnesių trylikos dienų paskirtos bausmės.

Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir komisija), apsvarsčiusi nuteistosios S. V. prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nutarė nuteistajai taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 1 p. ir siūlė teismui nustatyti šias pareigas – per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Savo sprendimą komisija motyvavo tuo, kad nuteistosios apsauginiai riziką mažinantys veiksniai (pozityvus požiūris į darbą, gyvenamosios vietos turėjimas, ryšių su šeimos nariais palaikymas), jos elgesys bausmės atlikimo metu (nebausta, 1 kartą skatinta, lanko priklausomų asmenų savitarpio paramos grupę, dirba) ir kitos reikšmingos aplinkybės (atliko didelę dalį bausmės) sudaro pagrindą manyti, jog S. V. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Skundžiama 2017-03-16 nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas atsisakė patvirtinti komisijos 2017-02-27 nutarimą Nr. 01/7-943 dėl S. V. lygtinio paleidimo iš pataisos namų, motyvuodamas tuo, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistoji būdama laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsiliepimo į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka pirmiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. V. yra atlikusi privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (1/3 paskirtos bausmės), kas leidžia svarstyti nuteistosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra klausimą. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad bausmės atlikimo metu nuteistoji elgėsi gerai – vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja priklausomų asmenų savitarpio paramos grupės veikloje (teigia jau apie 3 metus nevartojanti narkotikų), vykdant integracijos į visuomenę programą išklausė teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimus nuteistosioms, rengiamoms paleisti iš laisvės atėmimo vietos, dirba VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo Panevėžio padalinyje darbininke vienetininke, nors yra išsituokusi, tačiau socialinius ryšius palaiko su vyru, dukra, mama, broliu, kuria realius ateities planus, kurie susiję su darbine veikla. Prieš veikdama linkusi planuoti ir apgalvoti savo veiksmus, numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, konfliktinėse situacijose geba kontroliuoti ir valdyti savo emocijas, veiksmus, tarpusavio nesutarimus stengiasi spręsti konstruktyviais būdais. Kalbėdama apie savo pačios įvykdytus nusikaltimus, nevengia prisiimti atsakomybės, pripažįsta savo kaltę. Komisijos posėdžio metu nuteistoji teigė išėjusi į laisvę ieškosis darbo ir kartu su brolio šeima slaugys sergančią motiną. Bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų nepažeidė, nebausta, skatinta 1 kartą Kauno tardymo izoliatoriuje – už iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos skyriaus organizuojamose renginiuose 2016-12-29 prailgintas pasivaikščiojimo laikas vienai savaitei. Tačiau, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, nuteistosios teigiamas elgesys pataisos namuose nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti jai lygtinį paleidimą iš pataisos namų, kadangi bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į jos elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į kitų aplinkybių visumą – nuteistosios asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį, taip pat į visuomenės interesą, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Pažymėtina, kad šiuo metu bausmę pataisos namuose nuteistoji atlieka už sunkaus nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, padarymą. Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, nagrinėjamu atveju ne mažiau svarbu yra ir tai, kad S. V. ne kartą yra teista už analogiškus nusikaltimus, taip pat nusikaltimus nuosavybei bei turtiniams interesams (iš viso ji teistas 11 kartų). Ankstesniais nuosprendžiais jai buvo taikytos ir švelnesnės bausmių rūšys – laisvės apribojimas, areštas, taip pat jos padėtį lengvinantys įstatymai – bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas iš pataisos namų, tačiau tai nuteistosios elgesiui teigiamos įtakos neturėjo ir nesulaikė jos nuo tolesnės nusikalstamos veiklos, nuteistoji ir toliau elgėsi nusikalstamai, darydama vis naujas analogiškas (vagystės, neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis) nusikalstamas veikas. Toks nuteistosios elgesys atitinkamai ją charakterizuoja neigiamai, vienareikšmiškai byloja apie jos susiformavusias neigiamas nuostatas bei parodo jos atsainų požiūrį į įstatymų ir teismo nustatytų taisyklių laikymąsi. Todėl atsižvelgęs į šiuos duomenis apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad nuteistoji geba laikytis nustatytos tvarkos, visuomenės priimtų moralės normų ir gyventi pagal įstatymus tiktai būdama izoliuota nuo visuomenės, o būdama laisvėje ji įstatymų nepaiso, dėl to jos teigiamas elgesys pataisos namuose negali būti absoliutus pagrindas taikyti jos atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Be to, negalima nepastabėti ir to, kad nuteistoji priklauso vidutinei – 51 balas (buvo 52 balai) pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajai yra būdingas nusikaltimų modelis (vagystės, neteisėtas disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis). Prieš veikdama nuteistoji linkusi planuoti ir apgalvoti savo veiksmus, numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, tačiau gali elgtis ir nepaisydama jų, ne visuomet pasimoko iš asmeninės patirties, linkusi kartoti klaidas, nors nevengia jų pripažint. Be to, nors S. V. ir sutinka su priežiūra, tačiau ne visada supranta asmeninės laisvės apribojimą, jai šiek tiek sudėtinga įvardyti problemines sritis, susijusias su įvykdytais nusikaltimais. Taigi šios ir kitos pirmiau nurodytos aplinkybės tik patvirtina skundžiamoje nutartyje teismo padarytą išvadą, jog šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad S. V. toliau gali būti stebima bei kontroliuojama ne laisvės atėmimo vietoje.

Kaip minėta, lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Be to, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą būtina atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nedarytų nusikaltimų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, net ir nuteistajai atlikus didesnę dalį bausmės, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, S. V. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neatitiktų visuomenės intereso, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nors nuteistosios elgesyje iš tiesų yra teigiamų pokyčių, tačiau jie, kaip minėta, yra susiję tik su nuteistosios buvimu pataisos namuose ir šia aplinka, todėl patikėti nuteistosios deklaratyviais pažadais laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti bei manyti, kad šiuo metu S. V. paleidus lygtinai, jai taikoma probacija pasieks tikslą, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad Panevėžio pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime pateiktos išvados yra tik rekomendacinio, orientacinio pobūdžio ir teismui nėra privalomos, o pačios nuteistosios nuomonė ir noras būti lygtinai paleistai iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jai palankų sprendimą. Be to, nagrinėjamu atveju tik pusę komisijos narių sutiko su nuteistosios lygtiniu paleidimu (komisijos balsavimo rezultatą nulėmė komisijos pirmininkės balsas).

Taigi atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartis, kuria teismas atsisakė patvirtinti komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajai, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas

nutarė:

Nuteistosios S. V. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-03-16 nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.