Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2-74-516/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00930-2013-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.1; 3.3.4.2.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 11 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eA2-4308-934/2020 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č., R. Č. ieškinį atsakovams G. T., R. T., A. V., R. Š., bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“, uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“, uždarajai akcinei bendrovei DK PZU Lietuva dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims – Jurbarko rajono 2-ojo notarų biuro notarui A. G., Tauragės rajono 3-ojo notarų biuro notarei V. J., nustatė : I. Ginčo esmė 1. Pareiškėja UAB „Čelta“ kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015, atnaujinus procesą pripažinti, kad kredito sutartis negaliojanti. 2. Nurodė, kad paaiškėjo nauja esminė aplinkybė, susijusi su kredito sutarties sąlygomis ir turto vertės nustatymu, kas lemia kredito sutarties pripažinimą negaliojančia kaip suklydus dėl neteisingai suvoktos sudaromo sandorio esminės sąlygos. 2008 m. sausio 31 d. vertinimo ataskaita nėra sudaryta pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, todėl negali būti teisinga, nors teismų yra pripažinta galiojančia. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos UAB „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. 4. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atmetė ieškovų UAB „Čelta“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. 5. Teismas nustatė, kad pareiškėja pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nurodžiusi, kad paaiškėjo nauja aplinkybė, susijusi su kredito sutarties sąlygomis ir turto vertės nustatymu – 2008 m. sausio 31 d. vertinimo ataskaita nėra sudaryta Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pagrindu, kas, pareiškėjos vertinimu, reiškia, kad kredito sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia dėl suklydimo. 6. Teismas konstatavo, kad pareiškėja iš esmės analogiškus prašymus dėl proceso atnaujinimo, grindžiamus tuo pačiu pagrindu – naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, jau yra teikusi teismui. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas priimtomis nutartimis netenkino pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo, be to, daugelį prašymų atsisakyta priimti arba jie grąžinti nepašalinus prašymo trūkumų. Konstatavo, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės, siekiamas tikslas yra iš esmės tapatūs prašymams, kuriuos jau buvo atsisakyta priimti aukščiau teismų procesiniais sprendimais kitose bylose dėl proceso atnaujinimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. eA2-4270-577/2020; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. eA2-4221-855/2020; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. eA2-4173-866/2020; 2020 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. eA2-4081-275/2020; 2020 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. eA2-4018-577/2020; 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. eA2-3897-619/2020; 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. eA2-3908-565/2020; 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. eA2-3863-432/2020; 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. eA2-3934-779/2020 ir kt.). 7. Teismas nurodė, kad nors pateiktuose prašymuose nurodytų aplinkybių dėstymas skiriasi, tačiau faktinis pagrindas, kuriuo remiantis prašoma atnaujinti procesą, iš esmės sutampa, nes keliami klausimai dėl sutarties sąlygų ir turto vertinimo. Konstatavo, kad pareiškėjos prašyme, kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, jau buvo nurodytos ankstesniuose prašymuose, dėl jų priimti teismo procesiniai sprendimai, kurių dalis įsiteisėję, o likusi dalis dar bus nagrinėjama apeliacine tvarka. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjos prašymą atsisakė priimti (CPK 374 straipsnis). III. Atskirojo skundo argumentai 8. Pareiškėja UAB „Čelta“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartį ir grąžinti klausimą spręsti iš naujo, pripažinti 2008 m. sausio 31 d. vertinimo ataskaitą neteisinga, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015, pripažinti kredito ir laidavimo sutartis, vartojimo paskolų sutartis, hipotekos lakštus, kuriais užtikrintas kredito sutarties ir vartojimo paskolų sutarčių įvykdymas, paprastųjų vekselių pirkimo–pardavimo sutartis negaliojančiomis CK 1.90 straipsnio pagrindu nuo jų sudarymo momento, taikyti restituciją. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 8.1. Kredito sutartimi sutarta, kad turto vertinimo ataskaita sudaroma tik Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu ir ne kitaip. Iki šiolei teismų nėra pasisakyta dėl 2008 m. sausio 31 d. vertinimo sudarymo atitikimo Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymui. 2020 m. spalio–lapkričio mėnesį buvo sužinota, kad yra suformuota teismų praktika dėl turto vertinimo ataskaitos teisingumo, t. y. atitikimo Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 ir 25 straipsniams. 8.2. Teikti prašymai buvo dėl vertinimo ataskaitos pripažinimo negaliojančia, o argumentai: detalusis planas, turto panaudojimas, turto apžiūros aktas, vertinimo sutartis, ignoravimas fundamentalių matematikos mokslo žinių dėl analogo parinkimo. Šiuo prašymu teiktas argumentas – lyginamieji objektai, kuris iš esmės lemia turto vertinimo ataskaitos teisingumą per lyginamąjį turto vertės metodą. Pateikti argumentai teismų buvo vertinami vertinimo ataskaitos pripažinimo negaliojančiu akcentu, jei būtų vertinta vertinimo ataskaitos teisingumo akcentu, būtų pripažinta, kad vertinimo ataskaita yra neteisinga. Teikti prašymai dėl vertinimo ataskaitos pripažinimo negaliojančia nėra tapatūs prašymui dėl vertinimo ataskaitos pripažinimo neteisinga. 8.3. Buvo prašoma bylą nagrinėti žodžiu ar apklausti buvusią kredito ekspertę. Būtų viskas išaiškėję, kodėl reikėjo neteisingos vertinimo ataskaitos. 8.4. Turto vertinimo ataskaita sudaryta Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu lyginamosios vertės metodu yra laikoma teisinga, jei tinkamai ir teisingai yra parinkti lyginamieji objektai. Dėl neteisingo lyginamųjų objektų parinkimo, negali būti teisinga ir 2008 m. sausio 31 d. UAB „Verslavita“ vertinimo ataskaita. Tikslas yra atnaujinti procesą, pripažinti kredito sutartį negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu, kaip neteisingai suvokus sandorį, jo esminę sąlygą. Nebuvo suvokta, kad rinkos vertė 3 000 000 Lt, nustatoma turto vertinimu, sudaromu Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu ir buvo ženkliai padidinta. Lyginamieji objektai parinkti neteisingai, kurie tokią vertinimo ataskaitą daro neteisinga, sudarytą ne pagal įstatymą. Ieškovai iš esmės suklydo dėl kredito sutarties suvokimo. Teismas konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). 10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti prašymą atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 11. Atskirajame skunde pareiškėja UAB „Čelta“, be reikalavimo panaikinti skundžiamą nutartį ir grąžinti prašymo priėmimo klausimą spręsti iš naujo, taip pat išdėstė reikalavimus pripažinti 2008 m. sausio 31 d. vertinimo ataskaitą neteisinga, pripažinti kredito ir laidavimo sutartis, vartojimo paskolų sutartis, hipotekos lakštus ir kitas sutartis negaliojančiomis. Apeliantė taip pat nurodė, kad prašė pirmosios instancijos teismo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti kredito ekspertę. 12. Pažymėtina, kad prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio ar, teismui nusprendus, kad būtina, žodinio proceso tvarka tik po to, kai teismas išsprendžia pateikto prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą (CPK 370 straipsnio 1–2 dalys). Šiuo atveju pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą dar nėra nagrinėjamas, o tik sprendžiamas jo priėmimo klausimas. Atsižvelgiant į tai, šioje proceso stadijoje nėra kviečiami apklausai liudytojai, ekspertai, nevertinamas 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaitos teisėtumas, kredito ir laidavimo sutarčių, hipotekos lakštų ir kitų pareiškėjos skunde išvardytų sutarčių galiojimas. Kitaip tariant, prašymo atnaujinti procesą priėmimo sprendimo stadijoje teismas nepasisako ir neturi pasisakyti dėl ginčo esmės, o tik patikrinti, ar UAB „Čelta“ pateiktas prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, taip pat patikrinti, ar nėra kitų CPK įtvirtintų pagrindų, draudžiančių priimti prašymą. 13. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti UAB „Čelta“ atskirojo skundo argumentai, susiję su bylos nagrinėjimu žodinio proceso tvarka, apklausiant kredito ekspertę, taip pat šioje proceso stadijoje nevertinami ir apeliantės argumentai bei prašymai pripažinti turto vertinimo ataskaitą neteisinga, kredito ir laidavimo sutartis, hipotekos lakštus bei kitas sutartis negaliojančiomis. 14. Toliau apeliacinės instancijos teismas vertina ir pasisako tik dėl to, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti UAB „Čelta“ prašymą atnaujinti procesą. 15. Vadovaujantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje (365–374 straipsniai) nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Šį institutą galima taikyti tik konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. 16. Kaip jau buvo minėta, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, visų pirma, patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai – atsisako prašymą priimti (CPK 370 straipsnio 1 dalis). 17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą CPK 374 straipsnio pagrindu, nustatančiu, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Aiškindamas CPK 374 straipsnio nuostatą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ja, be kita ko, yra siekiama užtikrinti teismų sprendimų ir jais nustatytų ar patvirtintų teisinių santykių stabilumą, užtikrinti, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Pakartotinis prašymas atnaujinti procesą laikomas tapačiu tuo atveju, jei jis teikiamas tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu. Įstatymas nedraudžia pakartotinai kreiptis į teismą tuo pačiu teisiniu pagrindu, bet skirtingu faktiniu pagrindu. Faktinis pagrindas yra juridiniai faktai, kuriais asmuo grindžia savo prašymą atnaujinti procesą. Jei asmuo grindžia savo prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu teisiniu pagrindu, faktinis prašymo pagrindas yra naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės. Tuo atveju, jei kaip naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė nurodoma iš esmės tapati anksčiau nurodytai aplinkybei, prašymą turi būti atsisakyta priimti kaip prieštaraujantį CPK 374 straipsnio nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018). 18. Nustatyta, kad pareiškėja UAB „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo teikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Taigi siekiant nustatyti, ar pareiškėja UAB „Čelta“ pateikė pakartotinį prašymą, kuris nėra galimas pagal CPK 374 straipsnį, būtina nustatyti, ar šiame prašyme kaip naujai paaiškėjusi nurodoma iš esmės tapati aplinkybė, kuri jau buvo nurodyta anksčiau. 19. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, UAB „Čelta“ su prašymais dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipėsi ne kartą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad pareiškėja ne kartą buvo pateikusi teismui prašymus atnaujinti procesą, kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodydama tai, kad 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaita nėra sudaryta pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, kas, UAB „Čelta“ teigimu, lemia, kad šios vertinimo ataskaitos pagrindu sudaryta kredito sutartis yra negaliojanti dėl suklydimo. Taigi UAB „Čelta“ prašymą atnaujinti procesą šioje byloje grindžia iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, susijusiomis su turto vertinimo ataskaitos neatitikimu turto vertinimą reglamentuojančio įstatymo nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai UAB „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo vertino kaip pakartotinį ir teisėtai atsisakė jį priimti CPK 374 straipsnio pagrindu. 20. Pažymėtina, kad pati apeliantė iš esmės neneigia, kad ankstesniuose prašymuose atnaujinti procesą kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę buvo nurodžiusi tai, kad 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaita sudaryta ne pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas. Tačiau, apeliantės teigimu, jos prašyme pateikti argumentai teismų buvo vertinami ataskaitos pripažinimo negaliojančia aspektu, bet ne ataskaitos teisingumo aspektu, t. y. kad sudarant turto vertinimo ataskaitą buvo parinkti neteisingi lyginamieji objektai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad ankstesniuose prašymuose UAB „Čelta“ buvo nurodžiusi, jog turto vertinimo ataskaita yra negaliojanti, o šiame prašyme – kad ataskaita neteisinga, nereiškia, kad prašymas atnaujinti procesą grindžiamas naujai paaiškėjusiomis esminėmis aplinkybėmis ir kad toks prašymas nėra tapatus anksčiau teiktiems prašymams CPK 374 straipsnio prasme. 21. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria : Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Teisėja Rasa Gudžiūnienė