Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjo Z. V. pareiškimu dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. B2-212-230/2018 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduota Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-212-230/2018, kurioje pareiškėjas (kreditorius) Z. V. bylą nagrinėjančiam teismui reiškia nušalinimą.

Nušalinimo pareiškime nurodyta, kad jei pirmosios instancijos teismas netenkins pareiškėjo prašymų nagrinėti bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ atstatydinimo klausimą žodinio proceso tvarka ir trijų teisėjų kolegijoje, tai tik patvirtintų, kad ši bankroto byla negali būti nešališkai ir nepriklausomai išnagrinėta Kauno apygardos teisme. Byla buvo perduota nagrinėti teisėjai N. I., kuri pareiškėjo prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2018 m. sausio 24 d., tačiau per tokį trumpą laiką nuo bylos perėmimo negalėjo susipažinti su bylos medžiaga. Be to, teisėja, išsamiai nesusipažinusi su byla, priima nepagrįstus ir neteisėtus sprendimus.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. CPK 64 straipsnis reglamentuoja, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas, negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai teisėjui (teisėjams) nušalinti išvardinti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą pradedant nagrinėti iš esmės (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012). Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).