- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-27
- Bylos Nr.
- 1S-123-870/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22421-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Virginija Liudvinavičienė, Vitalija Norkūnaitė
- Kaltinamasis
- T. M.
- Advokatai
- Vytautas Sirvydis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitalijos Norkūnaitės,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo T. M. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. M. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 8 d., panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. T. M. kaltinamas tuo, kad ne vėliau kaip nuo 2019 m. geguz?e?s me?nesio i?sitrauke? i? R. S. is? triju? ir daugiau asmenu? suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo veikla?, su nusikalstamo susivienijimo nariais – Ž. J., G. P., A. R., kurie atleisti nuo baudz?iamosios atsakomybe?s kaip pade?je? atskleisti nusikalstamo susivienijimo nariu? padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodekso (toliau – BK) 39¹ straipsnio pagrindu), R. S., S?. S., Nyderlandu? Karalyste?s piliečiu R. C. J. B., D. Z?., E. J., R. S., L. B., A. D., R. D., G. J., R. J., susivienije? bendrai nusikalstamai veikai – daryti labai sunkius – neteise?ta? disponavima? labai dideliais narkotiniu?, psichotropiniu? medz?iagu? kiekiais (BK 260 straipsnio 3 dalis) bei sunkius – narkotiniu?, psichotropiniu? medz?iagu? kontrabanda? (BK 199 straipsnio 4 dalis) nusikaltimus, betarpis?kai bei rys?io priemone?mis palaikant glaudz?ius ilgalaikius tarpusavio rys?ius, veikiant pasiskirsc?ius vaidmenimis bei uz?duotimis, laikantis griez?tos konspiracijos, apsiru?pinus transporto ir rys?io priemone?mis, nusikaltimu? i?rankiais, jis, vykdydamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus ir vadovo – R. S. nurodymus, siekdamas nusikalstamo susivienijimo vadovo ir dalyviu? palankumo ir galimybe?s netrukdomai pelnytis is? nusikalstamu? veiku?, veikdamas su R. S. bei A. R., de?l savanaudis?ku? paskatu?, Neveroniu? kaime prie pastato – (duomenys neskelbtini) – panaudodamas fizini? smurta? padare? neteise?ta? R. D. laisve?s ate?mima?: per prievarta? i?sodino R. D. i? automobili? „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvez?e? i? garaz?a?, esanti? adresu (duomenys neskelbtini), ten ji? uz?dare? ir perdave? R. S., dalyvavo R. S. suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, veikusio nuo 2017 metų vasaros pabaigos, ne trumpiau kaip iki 2019 m. spalio 26 d., veikloje. Šiais savo veiksmais T. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 249 straipsnio 1 dalyje.
2. Taip pat T. M. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrai su A. R., kuris atleistas nuo baudz?iamosios atsakomybe?s kaip pade?je?s atskleisti nusikalstamo susivienijimo nariu? padarytas nusikalstamas veikas (BK 39¹ straipsnio pagrindu), R. S. ir R. S., vykdydamas R. S. nurodyma?, 2019 m. geguz?e?s 29 d., apie 10.20 val., prie vilkiko „SCANIA R420 LA4X2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz SCS24/L“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stove?jusio Kauno r., Neveroniu? km. prie pastato, esanc?io (duomenys neskelbtini), prievarta – R. S. ir jam – T. M. panaudojant fizini? smurta? R. D. atz?vilgiu – tyc?ia kums?c?iu suduodant i? galvos sriti?, ant galvos uz?dedant mais?a?, pries? s?io valia? – je?ga ji? i?gru?dant i? automobili? „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri? vairavo A. R. ir ten ant kaklo uz?klijuojant R. D. lipnia? juosta?, taip pritvirtinant ant galvos uz?de?ta? mais?a?, tyc?ia suduodant R. D. smu?gius i? des?ine?s s?launies ir dilbio sritis, nuvez?e? R. D. i? garaz?a?, esanti? (duomenys neskelbtini), ten ji? uz?dare?, suris?o rankas lipnia juosta ir perdave? R. S., bendrais veiksmais su A. R. ir R. S. padarydami R. D. nubrozdinima? des?iniajame dilbyje, kraujosru?va? des?ine?je s?launyje, t. y. padarydami R. D. nez?ymu? sveikatos sutrikdyma?, tyc?ia, is? savanaudis?ku? paskatu?, neteise?tai panaudodami smurta? ate?me? z?mogui – R. D. – laisve?. Šiais savo veiksmais T. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje.
3. Taip pat T. M. kaltinamas tuo, kad nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2021 m. sausio 8 d. 16.10 val., neture?damas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteise?tai i?gijo ir laike? automobilyje VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po variklio gaubtu esanc?iame langu? skysc?io bakelyje pakete?li? su nedideliu kiekiu narkotine?s medz?iagos – kanapiu? (antz?eminiu? daliu?), kuriu? mase? yra 1,147 g (?- 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 18,1 %), kol 2021 m. sausio 8 d. (duomenys neskelbtini) automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kratos metu s?ias medz?iagas rado ir pae?me? policijos pareigu?nai. Šiais savo veiksmais T. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, 2021 m. sausio 8 d. T. M. buvo laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 10 d. nutartimi kaltinamajam T. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviejų mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 8 d. Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartimi minėtos kardomosios priemonės terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 8 d. Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartimi suėmimo terminas T. M. pratęstas dar trims mėnesiams, ši terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 8 d. Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartimi suėmimo terminas T. M. pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 8 d. Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 8 d.
Žemesnės instancijos teismas
5. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi kaltinamajam taikomos griežčiausios kardomosios priemonės terminas pratęstas dar trims mėnesiams, teismui padarius išvadą, kad nėra išnykęs ar pasikeitęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas, o BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti tik kaltinamajam taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.
II. Skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
6. Kaltinamojo T. M. gynėjas advokatas Vytautas Sirvydis skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartį.
6.1. Skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismas, spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, turėjo įvertinti tai, kad T. M. praeityje buvo teistas daugiau nei prieš 10 metų, paskirta bausmė atlikta, o teistumas yra išnykęs. Kaltinamasis niekada nėra teistas Lietuvos Respublikoje. Tai reiškia, kad jo gyvenimo būdas nėra susijęs su sistemingu nusikalstamų veikų darymu. T. M. iki suėmimo dirbo, nepratęsus suėmimo, jam būtų užtikrinta darbo vieta ankstesnėje darbovietėje, baudžiamojoje byloje yra duomenys apie kaltinamojo gyvenamąją vietą, į ką taip pat nebuvo tinkamai atsižvelgta, priimant skundžiamą nutartį.
6.2. Skunde pažymima, kad baudžiamojoje byloje yra sumokėtas didelės – 30 000 Eur – vertės užstatas, o teismas dėl šios kardomosios priemonės pasisakė pernelyg lakoniškai. Po ankstesnės nutarties, kuria kaltinamajam buvo pratęstas suėmimo terminas, priėmimo T. M. artimieji sumokėjo papildomą 10 000 Eur užstato sumą, todėl jo dydis negali būti laikomas per mažu, turint omenyje ir tai, kad T. M. nėra kaltinamas narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų kontrabanda. Teismas nepasisakė, kokio dydžio užstatas būtų pakankamas, kas taip pat laikytina skundžiamos nutarties trūkumu.
6.3. Kaltinamojo gynėjo teigimu, žemesnės instancijos teismas, nurodydamas, kad T. M. kitoje Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas dalyvavimu kito nusikalstamo susivienijimo veikloje, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, tokia motyvacija nėra leistina. Minėtoje baudžiamojoje byloje paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės kaltinamasis niekada nėra pažeidęs.
6.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad kitiems kaltinamiesiems šioje baudžiamojoje byloje, taip pat ir tiems, kurie yra kaltinami disponavę narkotinėmis ir/ar psichotropinėmis medžiagomis, yra taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, nepaisant tokių asmenų turimų ryšių su užsienio valstybėmis ar ankstesnių teistumų už analogiškas nusikalstamas veikas. Tai reiškia, kad šioje byloje nėra viešojo intereso, kuris galėtų nusverti nekaltumo prezumpciją. Kauno apygardos teismas išskyrė T. M. iš kitų kaltinamų asmenų, kas yra reikšminga asmenų lygybės prieš įstatymą požiūriu.
6.5. Skunde pažymima, kad T. M. nėra susijęs su tuo, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme dar nėra pradėtas, taip pat jis neturėjo jokios įtakos du kartus įvykusiam teisėjų kolegijos pasikeitimui. Terminas, kuris praėjo nuo baudžiamosios bylos perdavimo į teismą, turint omenyje, kad bylos nagrinėjimas teisme nėra pradėtas, yra nepateisinamai ilgas. Šios aplinkybės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Kaltinamojo gynėjo teigimu, baudžiamajam procesui keliami tikslai ikiteisminio tyrimo stadijoje yra skirtingi nuo tikslų, keliamų teisminiam bylos nagrinėjimui. Tokie kriterijai kaip tyrimo sudėtingumas, siekis užkirsti kelią bendrauti su kitais įtariamaisiais yra praradę teisinę reikšmę. Gynėjo manymu, jei tokie motyvai pripažinti reikšmingais Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (2021 m. liepos 9 d. nutartyje) toje pačioje baudžiamojoje byloje, jie turėjo būti svarbūs ir priimant skundžiamą nutartį.
6.6. Skunde nurodoma, kad priimdamas skundžiamą nutartį Kauno apygardos teismas vadovavosi tais pačiais argumentais, kuriais buvo grindžiamos ir ankstesnės nutartys dėl suėmimo termino pratęsimo. Teismo pateikti formalūs ir abstraktūs argumentai nėra pakankami pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės terminą, atsižvelgiant į tai, kad bendra T. M. taikomo suėmimo trukmė siekia beveik pusantrų metų. Nusikalstamos veikos sunkumas ar bausmės griežtumas negali būti laikomi pakankamu pagrindu tęsti suėmimą, ši kardomoji priemonė turi būti išimtinė, o kuo ilgesnė jos taikymo trukmė, tuo kruopščiau turi būti svarstoma galimybė vietoje suėmimo taikyti kitą kardomąją priemonę. Nagrinėjamu atveju kardomosioms priemonėms keliamus tikslus įmanoma pasiekti švelnesnėmis už suėmimą kardomosiomis priemonėmis.
7. Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti, kaltinamasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo T. M. gynėjo advokato V. Sirvydžio skundas atmestinas.
8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir skundo argumentais, konstatuoja, kad žemesnysis teismas tinkamai vertino surinktus duomenis, pagrįstai įžvelgė kaltinamojo T. M. naujų nusikalstamų veikų darymo riziką bei, pratęsdamas suėmimo terminą trims mėnesiams, jo teisių nesuvaržė labiau nei tą leidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, proporcingumo principas ir baudžiamojo proceso įstatymas.
9. Suėmimas kaip griežčiausia kardomoji priemonė gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Pažymėtina, kad suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Aukštesnysis teismas nagrinėjamu atveju daro išvadą, kad baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog T. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje. Tai patvirtina paties T. M. bei liudytojų apklausų protokoluose, kratos, apžiūros ir asmens parodymo atpažinti protokoluose, specialisto išvadoje ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo, kaltės klausimo nesprendžia, o byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu.
10. Už T. M. inkriminuotus nusikaltimus įstatyme numatyta didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, yra ir BPK 122 straipsnio 7 dalyje numatyta sąlyga toliau taikyti kaltinamajam griežčiausią kardomąją priemonę, nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms).
11. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.
12. T. M., be kita ko, yra kaltinamas ir labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 249 straipsnio 1 dalyje, padarymu, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, viso kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas. Praeityje jis Norvegijos Karalystėje taip pat yra teistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų) bei Vokietijos Federacinėje Respublikoje už svetimo turto vagystę, yra atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę, baustas ir administracine tvarka. Nors, kaip pagrįstai nurodoma skunde, T. M. teistumas yra išnykęs, šie duomenys neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę ir leidžia aukštesniajam teismui daryti išvadą, kad T. M. turi polinkį rinktis nusikalstamą gyvenimo būdą. Tokiai išvadai neturi jokios reikšmės gynėjo argumentai, kad kaltinamasis niekada nėra teistas Lietuvos Respublikoje. Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, kad Vilniaus apygardos teisme šiuo metu yra nagrinėjama kita baudžiamoji byla, kurioje T. M. taip pat yra kaltinamas dalyvavęs kito nusikalstamo susivienijimo veikloje. Nors šioje byloje nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tokio fakto nurodymas, sprendžiant kardomosios priemonės taikymo kaltinamajam klausimą, nepažeidžia nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų, kadangi pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti ne tik informacija apie to asmens teistumą, bet ir įtarimas kelių nusikaltimų padarymu. Visuma šių duomenų leidžia teismui pagrįstai manyti, kad galimai neteisėtas T. M. elgesys nebuvo atsitiktinis. Nepaisant to, kad šioje baudžiamojoje byloje T. M. nėra kaltinamas neteisėtu narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimu, turint tikslą jas platinti, ar jų kontrabanda, tai nepaneigia jo galimai padarytų nusikalstamų veikų savanaudiško pobūdžio ir siekio gauti lėšų iš dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, kitiems kaltinamiesiems vykdant narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą, ypač turint omenyje ir tai, kad kaltinamojo praeityje padaryti nusikaltimai buvo susiję su neteisėtu pajamų gavimu, o gaunamos darbinės pajamos buvo nedidelės. Tai, kad kaltinamasis turi gyvenamąją vietą, o išėjęs į laisvę būtų priimtas į darbą, nagrinėjamu atveju esminės reikšmės neturi, nes šios aplinkybės T. M. nuo galimai nusikalstamo elgesio praeityje nesulaikė. Taigi, aptartos aplinkybės patvirtina, jog Kauno apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje T. M. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
13. Sprendžiant dėl kaltinamojo suėmimo trukmės pastebėtina, kad T. M. suėmimas taikomas daugiau nei penkiolika mėnesių (nuo 2021 m. sausio 8 d.). Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Taigi, taikomo suėmimo terminas ir šiuo aspektu yra teisėtas ir pagrįstas. Sutiktina, kad šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme nebuvo pradedamas pakankamai ilgą laiką (byla Kauno apygardos teismui perduota 2021 m. liepos 27 d., pradėta nagrinėti 2022 m. balandžio 14 d.) ir T. M. tam neturėjo jokios įtakos (teisiamieji posėdžiai nevyko dėl kaltinamųjų nedalyvavimo, advokatų užimtumo ir atostogų, kolegijos narių pasikeitimo, pareikšto nušalinimo prokurorei), tačiau šios aplinkybės, įvertinus kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, gresiančios laisvės atėmimo bausmės griežtumą, kaltinamojo asmenybę, nėra pakankamas pagrindas panaikinti taikomą kardomąją priemonę. Baudžiamojoje byloje yra sudarytas teisiamųjų posėdžių grafikas iki 2022 m. gruodžio 6 d., kas aukštesniajam teismui suteikia pagrindą manyti, kad pirmosios instancijos teismas užtikrins BPK 1 straipsnyje nustatytą baudžiamojo proceso paskirtį greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą. Suėmimas neabejotinai suvaržo suimto asmens teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau šiuo atveju toks kaltinamojo teisių suvaržymas nepažeidžia proporcingumo principo. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.
14. Nors, kaip teisingai nurodoma skunde, pratęsiant kaltinamajam suėmimo terminą, teismas nutartyje išsamiai nepasisakė dėl švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybės, tačiau padarė išvadą, kad tokios priemonės nagrinėjamu atveju nebūtų efektyvios. Aukštesnysis teismas su tokia išvada sutinka. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, t. y. kaltinamojo asmenybę (nusikalto ne pirmą kartą, kaltinamas ne vieno nusikaltimo padarymu), inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumą ir jų pobūdį (dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje, disponavimas narkotinėmis medžiagomis, smurtiniai veiksmai), už jų padarymą įstatyme numatytų bausmių griežtumą (laisvės atėmimas iki penkiolikos metų), sprendžiama, kad šiuo atveju net keleto kitų švelnesnių nei suėmimas kardomųjų priemonių kompleksas (taip pat ir 30 000 Eur dydžio užstato) iš esmės neleistų užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad minėtoje Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje T. M. buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės ir nors jų taikymo sąlygų kaltinamasis formaliai nėra pažeidęs, tačiau jos taikymo metu galimai darė nusikalstamas veikas, kurios jam yra inkriminuotos šioje baudžiamojoje byloje.
15. Nors kitiems kaltinamiesiems šioje byloje taikomos ir švelnesnės kardomosios priemonės, tačiau tai nėra pagrindas tokias kardomąsias priemones taikyti ir T. M.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad suėmimo skyrimo ar termino pratęsimo klausimai sprendžiami, vertinant individualias byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su konkrečiu asmeniu, todėl skirtingų kardomųjų priemonių skirtingiems kaltinamiesiems taikymo faktas tik patvirtina, kad kaltinamųjų asmenybės yra individualizuojamos, kas nepažeidžia gynėjo nurodomo asmenų lygybės prieš įstatymą principo. Pažymėtina, kad kaltinamojo gynėjo skunde cituojamoje Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartyje, kuria kitam kaltinamajam Š. S. taikytas suėmimas buvo pakeistas švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, nurodyti iš esmės skirtingi Š. S. charakterizuojantys duomenys. Priimdamas sprendimą skirti jam švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą, aukštesnysis teismas, be kita ko, įvertino Š. S. turimus tvirtus socialinius ryšius (turi sužadėtinę, Lietuvos Respublikoje gyvena jo motina ir sūnus, kurie sunkiai serga, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, verslą), be kita ko, nėra duomenų, kad prieš šį kaltinamąjį būtų pradėti kiti baudžiamieji procesai.
16. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam T. M. pratęstas pagrįstai, todėl naikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartį nėra teisinio pagrindo. Nors eilinį kartą tęsiant suėmimo terminą tokio sprendimo motyvai žemesniojo teismo nutartyje ir kartojasi, tai savaime nedaro nutarties neteisėta. Natūralu, kad faktinei situacijai nesikeičiant, t. y. neišnykus BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo termino pratęsimo pagrindui, teismo argumentai taip pat reikšmingai nekinta.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi kaltinamajam T. M. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.