Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Evaldo Pašilio,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo R. Ch. J. B. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. nutarties, kuria kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 17 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. R. Ch. J. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis ne trumpiau kaip iki 2019 m. spalio 26 d. dalyvavo R. S. suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo veikloje ir neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, o būtent: jis, nuo 2017 m. vasaros pabaigos, tiksliau tyrimu nenustatyta, Nyderlandų Karalystėje su R. S. iš trijų ir daugiau asmenų suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais: Ž. J., A. R., G. P., kurie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip padėję atskleisti nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas (pagal BK 39¹ straipsnį), R. S., Š. S., R. J., R. D., L. B., A. D., D. Ž., E. J., G. J., R. S., T. M., susivienijęs bendrai nusikalstamai veikai – daryti labai sunkius – neteisėtą disponavimą labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiais (BK 260 straipsnio 3 dalis) bei sunkius – narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabandą (BK 199 straipsnio 4 dalis) nusikaltimus, betarpiškai bei ryšio priemonėmis palaikant glaudžius ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikiant pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, laikantis griežtos konspiracijos, apsirūpinus transporto ir ryšio priemonėmis, nusikaltimų įrankiais, jis, vykdydamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus ir vadovo – R. S. nurodymus, perduodamus per D. Ž. dėl labai didelių kiekių narkotinių ir psichotropinių medžiagų perdavimo G. P. Nyderlandų Karalystėje.

1.1. Be to, R. Ch. J. B. kaltinamas pagal BK 7 straipsnio 1 dalies 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad kartu su Ž. J., A. R., G. P., kurie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip padėję atskleisti nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas (vadovaujantis BK 39¹ straipsniu), R. S., Š. S., R. J., R. D., L. B., A. D., D. Ž., E. J., G. J., R. S., T. M., dalyvaudamas R. S. suburto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo veikloje, įvykdė nusikalstamą veiką – neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu: jis, vykdydamas D. Ž. nurodymą perduoti labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį – 5 dėžes su 397 110 vnt. (158,59 kg) psichotropinės medžiagos – MDMA (3,4-metilendioksimetamfetamino) – tabletėmis, kuriose yra 56,161 kg gryno MDMA ir paketą su 671,23 g narkotinės medžiagos – kokaino milteliais, kuriuose yra 414,14 g gryno kokaino G. P. Nyderlandų Karalystėje, jis – R. Ch. J. B. – 2019 m. spalio 24 d. Nyderlandų Karalystėje, prie „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, esančios kelyje (duomenys neskelbtini), aikštelėje perduodamas labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį kitam nusikalstamo susivienijimo nariui – G. P., t. y. sudėdamas į krovininio automobilio MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabę KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurias G. P. krovininiu automobiliu MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno nuo „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, esančios kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), Nyderlandų Karalystėje iki Lietuvos Respublikos, magistralinio kelio Nr. (duomenys neskelbtini), kur 2019 m. spalio 26 d., apie 8 val., G. P. buvo sulaikytas muitinės pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Kaltinamojo R. Ch. J. B. gynėjas advokatas K. Ašmys skunde prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartį ir pakeisti kaltinamajam paskirtą suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Skunde nurodoma, kad kaltinamasis vienintelis byloje yra laikomas suimtas, nors jo vaidmuo antraeilis, tuo tarpu visiems galimo nusikalstamo susivienijimo organizatoriams, vadovams, asmenims, davusiems nurodymus, kurie yra vyresnės kartos, daug kartų teisti, turintys didesnę gyvenimišką patirtį, jau ilgas laiko tarpas taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, jiems leidžiama išvykti į užsienį ir pan. Kaltinamasis veikos padarymo metu buvo 24 metų amžiaus, jo vaidmuo nagrinėjamoje byloje daugiau technini, jis galimai Nyderlandų Karalystėje vilkiko vairuotojui atvežė ir padavė 5 dėžes, kuriose buvo narkotinės medžiagos.

4.2. Pasak gynėjo, kaltinamasis visiškai nepagrįstai laikomas suimtu Lietuvoje vien dėl to, kad yra užsienio šalies pilietis. Kaltinamasis galimai teisiamas ir laikomas suimtu Lietuvoje už veiką, už kurią jau buvo nuteistas ir atliko bausmę jo gimtoje šalyje. 2020 metais kaltinamasis buvo sulaikytas Nyderlandų Karalystėje, o 2022 m. balandžio 29 d. Nyderlandų Karalystėje buvo nuteistas už dalyvavimą tęstiniu laikotarpiu gaminant šioje šalyje narkotines medžiagas, kurių dalis pateko ir į Lietuvą. 2022 m. birželio 17 d. kaltinamasis buvo paleistas lygtinai (dokumentas pateiktas į bylą) ir esant Lietuvos prašymui ‑ perduotas pakartotinai persekioti Lietuvoje, nes narkotines medžiagas iš jo paėmė vežti vilkiko vairuotojas – lietuvis.

4.3. Anot gynėjo, byloje procesas vyks ilgai. Kaltinimai pareikšti 11 asmenų, teismo posėdžiai suplanuoti iki 2023 metų vasaros, po to bus atostogos. Tikėtina, kad rudenį prasidės baigiamosios kalbos, nuosprendis bus priimtas galimai tik 2023 metų pabaigoje. Toliau vyks apeliacinis procesas, ir viso to proceso eigoje, kol neįsiteisės nuosprendis, užsienio šalies pilietis, nekalbantis lietuviškai, bus kalinamas Lietuvoje (tikėtina visus 2024 metus).

4.4. Gynėjas teigia, kad apygardos teismo argumentai, jog kaltinamasis pakankamai ilgą laiko tarpą darė nusikaltimus ir iš to pragyveno, todėl ir toliau darys nusikalstamas veikas, neturi pagrindo. Suimtasis nuo 2020 metų atlikinėjo bausmę Belgijoje, ir po bausmės atlikimo buvo atgabentas į teisminį procesą Lietuvoje. Kitiems asmenims (visi kaltinamieji turi analogiškus kaltinimus byloje), turintiems ne po vieną teistumą, tokie argumentai nėra taikomi.

4.5. Gynėjas pažymi, kad BPK 121 straipsnio 6 dalis nustato, jog Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ numatytais atvejais ir tvarka tam tikrų rūšių kardomosios priemonės gali būti perduotos vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Šio įstatymo 43 straipsnio 1 punkte nustatyta, jog kitai Europos Sąjungos valstybei narei gali būti perduodamos vykdyti šios Lietuvos Respublikoje vykstančio baudžiamojo proceso metu paskirtos procesinės prievartos priemonės ‑ intensyvi priežiūra, namų areštas, užstatas, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Pasak gynėjo, apygardos teismas visiškai nepagrįstai nesvarsto šios įstatymo numatytos galimybės, nors bylos aplinkybės tai leidžia.

4.6. Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamojo šeimos nariai yra įmokėję 20 000 eurų užstato sumą, kurią gali padidinti. Kaltinamasis turi gyvenamąją vietą savo gimtoje šalyje, todėl yra reali galimybė kaltinamajam paskirti tokį kompleksą kardomųjų priemonių, jog jų būtų pakankama kaltinamajam dalyvauti procese Lietuvoje. Skunde nurodoma, jog į Lietuvą iš Nyderlandų Karalystės du kartus per savaitę vyksta reguliarūs oro kompanijų skrydžiai, todėl protingo dydžio užstatas būtų pakankama priemonė dalyvauti kaltinamajam procese be jokių trukdžių. Be to, teismui yra pateikta pažyma (raštas) apie galimybę kaltinamajam gyventi ir Lietuvoje (gyvenamųjų patalpų savininkas pateikė patvirtinimą dėl galimybės įrengti elektroninio stebėjimo įrangą (t. 76, b. l. 148). Gynėjo manymu, išdėstyti argumentai leidžia svarstyti švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimą.

5. Teismo posėdyje dalyvavęs kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo R. Ch. J. B. gynėjo advokato K. Ašmio skundas atmetamas.

6. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. Ch. J. B. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti liudytojo G. P. parodymuose, G. P. asmens parodymo atpažinti protokole, cheminio tyrimo, DNR tyrimo išvadose, institucijų raštuose apie kaltinamojo DNR, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės ‑ suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Vertinant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas, byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Šie klausimai sprendžiami bylą nagrinėjant teisme iš esmės, kur byloje surinkti įrodymai ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos kvalifikavimo klausimai. Šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti R. Ch. J. B. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam kardomąsias priemones, tarp jų ir griežčiausią ‑ suėmimą.

7. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

8. Kauno apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam R. Ch. J. B. pratęsė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus.

9. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

10. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

11. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų pagrindų buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. R. Ch. J. B. kaltinamas padaręs dvi labai sunkias nusikalstamas veikas, kurios patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Už visų R. Ch. J. B. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti išimtinai tik itin griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti ar lemiama sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

12. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamojo R. Ch. J. B. galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, bet iš anksto suplanuoti, gerai organizuoti, galimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų, susiję su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, nusikalstamos veikos galimai padarytos veikiant pavojingiausia bendrininkavimo forma – nusikalstamame susivienijime. Nusikalstami veiksmai truko ilgą laiko tarpą. Pagal pareikštus kaltinimus R. Ch. J. B. vaidmuo nusikalstamų veikų daryme buvo aktyvus. Be to, iš pareikštų kaltinimų matyti, kad galimai darydamas nusikalstamas veikas, kaltinamasis galėjo gauti neteisėtų pajamų.

13. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad kaltinamasis R. Ch. J. B. Nyderlandų Karalystėje turi gyvenamąją vietą, faktinę sutuoktinę ir du mažamečius vaikus. Tačiau šiuo atveju kaltinamąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės nesudaro pagrindo besąlygiškai teigti, kad jis turi tokius socialinius ryšius, kurie paneigtų prognozuojamo bėgimo nuo teismo tikimybę. Kaltinamąjį R. Ch. J. B. saistantys šeimyniniai ryšiai (turi du mažamečius vaikus, sugyventinę) nelaikytini pakankamais, nes jie nesulaikė kaltinamojo nuo galbūt jam šiame baudžiamajame procese inkriminuotų tyčinių nusikaltimų. Kaltinamasis R. Ch. J. B. yra Nyderlandų Karalystės pilietis, gyvenantis Nyderlandų Karalystėje, Lietuvoje neturi gyvenamosios vietos, nekilnojamojoje turto, gyvenančių artimų giminaičių, yra nevedęs, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Tai rodo, kad R. Ch. J. B. nėra saistomas su Lietuvos Respublika jokiais ekonominiais ar socialiniais ryšiais.

14. Kaltinamasis R. Ch. J. B. anksčiau buvo du kartus teistas Belgijoje už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, t. y. už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Nagrinėjamu atveju jis kaltinamas nuo 2017 metų vasaros iki 2019 m. spalio 26 d. galimai dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje, kurio nariai vykdė labai didelio kiekio narkotinių ir / ar psichotropinių medžiagų kontrabandą. Įvertinus galimai padarytų nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei šių medžiagų kontrabanda, pobūdį, mastą, darymo laikotarpį, yra pagrindo manyti, jog lėšos, gautos iš nusikaltimų, galėjo būti vienas iš pagrindinių R. Ch. J. B. pragyvenimo šaltinių.

15. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nedetalizuojama, kokio pobūdžio turi būti asmens ryšiai užsienyje, dėl kurių galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Kaip ja minėta R. Ch. J. B. yra Nyderlandų Karalystės pilietis, kuris gyveno Nyderlandų Karalystėje. Pagal kaltinime nurodytas aplinkybes, R. Ch. J. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos ir Europos Sąjungos šalyse. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. Ch. J. B. buvo paskelbta paieška, jį pagal Europos arešto orderį išdavė Belgija. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog R. Ch. J. B. turi ryšių kitose užsienio valstybėse. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis R. Ch. J. B. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

16. Skunde nurodoma, kad kaltinamasis R. Ch. J. B. vienintelis šioje byloje yra suimtas, o kitiems kaltinamiesiems šioje byloje suėmimas jau seniai buvo pakeistas į švelnesnes kardomąsias priemones. Tačiau vien tai, kad R. Ch. J. B. ir kiti asmenys šioje baudžiamojoje byloje galimai dalyvavo to paties nusikalstamo susivienijimo veikloje, nereiškia, kad jų teisinė padėtis yra vienoda. Ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jiems turi būti skiriamos vienodos kardomosios priemonės. Kardomoji priemonė kiekvienam nusikalstamos veikos padarymu įtariamam ar kaltinamam asmeniui parenkama individualiai, atsižvelgiant į BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes.

17. Kaltinamasis R. Ch. J. B. pagal Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai perduotas ir sulaikytas 2022 m. birželio 17 d. BPK 127 straipsnio 10 dalis numato, kad pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai išduotiems asmenims šiame straipsnyje nustatyti terminai taikomi nuo jų perdavimo Lietuvos Respublikai. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. R. Ch. J. B. suimtas nuo 2022 m. birželio 17 d., t. y. šiuo metu apie 10 mėnesių. BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta itin griežta bausmė – laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų, o BK 249 straipsnio 1 dalyje – laisvės atėmimas nuo 3 iki 15 metų. Taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė neviršija BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytos 2/3 didžiausios laisvės atėmimo bausmės, nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio nagrinėjama ši byla ir nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų. Taigi, taikomo suėmimo terminas ir šiuo aspektu yra teisėtas ir pagrįstas, o kardomojo kalinimo laikotarpis, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus aspektus, nelaikytinas neproporcingu. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties – ją sudaro 79 tomai, joje yra daug proceso dalyvių, taip pat byloje yra sudarytas bylos nagrinėjimo grafikas, posėdžiai suplanuoti iki 2023 m. birželio 15 d., kas rodo, kad bylos nagrinėjimas nėra vilkinamas.

18. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo kaltinamojo R. Ch. J. B. teises, tačiau šiuo atveju pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati R. Ch. J. B. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Šiuo metu netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nes egzistuoja realus pavojus, kad, paleistas iš suėmimo, kaltinamasis R. Ch. J. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas. Įvertinus R. Ch. J. B. asmenybę, inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, mastą, tarptautinį pobūdį, gresiančią bausmę, ryšius užsienyje, daroma išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą R. Ch. J. B. į laisvę ir skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones (tarp jų ir kaltinamojo gynėjo skunde nurodyto dydžio užstatą, intensyvią priežiūrą ir / ar kitas kardomąsias priemones), nes nė viena jų, ar jų kompleksas, nebus pakankami užtikrinti, kad asmuo dalyvaus baudžiamajame procese ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sutiktina su apygardos teismo išvada, kad net ir 20 000 eurų užstatas nėra pakankamas užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių tikslus. Šioje proceso stadijoje BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti tik taikant R. Ch. J. B. griežčiausią kardomąją priemonę.

19. BPK 121 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ numatytais atvejais ir tvarka tam tikrų rūšių kardomosios priemonės gali būti perduotos vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei arba gali būti perimtos vykdyti iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės. Šio įstatymo 43 straipsnio 1 punktas (sprendimo dėl kardomosios priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei sąlygos) nustato, kad šiame straipsnyje nustatyta tvarka kitai Europos Sąjungos valstybei narei gali būti perduodamos vykdyti šios Lietuvos Respublikoje vykstančio baudžiamojo proceso metu paskirtos kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra, namų areštas, užstatas, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Nagrinėjamu atveju šis įstatymas nereglamentuoja suėmimo perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir nesvarstė šios nuostatos taikymo.

20. Kaltinamojo gynėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau R. Ch. J. B. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, todėl skundas atmetamas. Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl ją naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo R. Ch. J. B. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundą atmesti.

Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartimi kaltinamajam R. Ch. J. B. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 17 d., palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.