Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Reginos Pocienės, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo kaltinamojo Š. S. gynėjo advokato Kęstučio Jonaičio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties, kuria kaltinamajam Š. S. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 9 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-16-397/2024, kurioje be kitų kaltinamųjų Š. S. kaltinamas tuo, kad jis dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių, psichotropinių medžiagų ir organizavo jų kontrabandą, tai yra, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 1 dalyje, BK 7 straipsnio 1 dalies 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje (2 nusikalstamos veikos), BK 199 straipsnio 4 dalyje.

2. Kaltinamajam Š. S. Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2020 m. liepos 17 d. jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka Š. S. buvo laikinai sulaikytas 2020 m. rugsėjo 4 d. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 6 d. nutartimi nustatytas Š. S. Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartimi paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. Vėlesnėmis Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

3. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartimi Š. S. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į kardomąsias priemones: intensyvią priežiūrą 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišeiti iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose ir darbinėmis funkcijomis, nebendrauti su: Ž. J., G. P., A. R., R. S., L. B., R. J., D. Ž., R. C. J. B., R. D., E. J., A. D., R. S., T. M., G. J.; 50 000 Eur užstatą; asmens dokumentų (Lietuvos Respublikos piliečio paso ir asmens tapatybės kortelės) paėmimą.

4. Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 8 d. nutartimi kaltinamajam Š. S. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 9 d., paliekant galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartimi nustatytas sąlygas. Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartimi intensyvios priežiūros terminas Š. S. pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 9 d., pakeičiant Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartimi paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygas ir įpareigojant Š. S. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišeiti iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbinėmis funkcijomis ir vykimu į gydymo bei sveikatos priežiūros įstaigas ir leidžiant Š. S. nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro laisvai judėti Kauno miesto ribose. Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartimi, išnagrinėjus Š. S. gynėjo advokato K. Jonaičio prašymą, patikslinta Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis, nurodant, jog Š. S. įpareigojamas dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišeiti iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, leidžiant Š. S. nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro laisvai judėti Kauno miesto ribose, taip pat leidžiant jam nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijos ribose, jei tai susiję su jo darbinėmis funkcijomis ar vykimu į gydymo bei sveikatos priežiūros įstaigas. Vėlesnėmis Kauno apygardos teismo nutartimis šios kardomosios priemonės terminas buvo tęsiamas.

5. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartimi Š. S. taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 9 d., paliekant galioti ankstesnėmis teismo nutartimis nustatytas kardomosios priemonės sąlygas: dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišeiti iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, leidžiant nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro laisvai judėti Kauno miesto ribose, taip pat leidžiant nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijos ribose, jei tai susiję su jo darbinėmis funkcijomis ar vykimu į gydymo bei sveikatos priežiūros įstaigas, paliekant nepakeistas likusias Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartimi nustatytas intensyvios priežiūros sąlygas. Apygardos teismas konstatavo, kad kardomosios priemonės taikymo pagrindai neišnyko bei nusprendė, jog kaltinamajam paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones šioje proceso stadijoje, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.

II. Skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

6. Kaltinamojo Š. S. gynėjas advokatas K. Jonaitis skunde prašo:

- panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartį, kuria kaltinamajam buvo pratęstas intensyvios priežiūros terminas 3 (trims) mėnesiams;

- paskirti Š. S. kitą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

6.1. Kauno apygardos teismas, 10 kartą formaliai ir automatiškai pratęsdamas intensyvios priežiūros terminą, kiekvieną kartą priimtą nutartį motyvavo identiškais argumentais, iš naujo neįvertino kaltinamojo rizikos, pavojingumo visuomenei ir elgesio pasikeitimo, kaip reikalauja tarptautiniai teisės aktai ir teismų praktika. Intensyvios priežiūros termino pratęsimą grindė statiniais kriminogeniniais veiksniais, kurių kaltinamasis nei šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, nei apskritai ateityje niekada negalės pakeisti (prokuratūros surašytame kaltinamajame akte Š. S. inkriminuojamas sunkių arba labai sunkių nusikaltimų padarymas; Š. S. buvo teistas užsienyje prieš 8 ir 21 metus; Š. S. turi socialinių ryšių užsienyje, kur gyveno ir dirbo iki sulaikymo). Be to, apygardos teismas neatsižvelgė ir skundžiamoje nutartyje nieko nepasisakė apie šios kardomosios priemonės proporcingumą laikotarpio, kuriam ji yra taikoma, atžvilgiu.

6.2. Kauno apygardos teismas intensyvios priežiūros termino pratęsimą grindė tuo, kad kaltinamasis Š. S. kardomosios priemonės sąlygų nepriekaištingai nesilaikė, buvo ne kartą jas pažeidęs. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad paskutinį kartą intensyvios priežiūros taikymą fiksuojanti įranga buvo suveikusi 2023 m. gegužės 20 d. dieną (prieš 7 mėnesius) ir pažeidimas truko vos kelias minutes, kuomet Š. S. per aplaidumą paliko įrenginį automobilyje. Nuo šio pažeidimo jokių kardomosios priemonės pažeidimų nebuvo užfiksuota.

6.3. Apygardos teismas nepagrįstai ignoravo aplinkybę, kad per 31 mėnesį, kuomet Š. S. taikoma intensyvi priežiūra, teismas 9 kartus grąžino kaltinamajam asmens dokumentus įvairiais tikslais (nuvykti į bankus, į metrikacijos skyrių, pas notarus, savo vestuvių šventei, įskaitant ir kelionei į užsienį) ir Š. S. visus kartus nedelsiant grąžindavo teismui asmens dokumentą. Be to, Kauno apygardos teismas laikinai laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 22 d. iki 2024 m. sausio 3 d. leido netaikyti intensyvios priežiūros sąlygų, grąžino Š. S. asmens dokumentą ir leido žiemos švenčių laikotarpiu su šeima išvykti į Italiją.

6.4. Skundžiamoje nutartyje pripažįstama, kad kaltinamojo Š. S. socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublika yra stiprūs. Š. S. turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, yra susituokęs, su sutuoktine augina nepilnametį vaiką. Lietuvoje gyvena ir kaltinamojo motina, kuri, kaip matyti iš į bylą pateiktų duomenų, serga onkologine liga ir jai reikalinga priežiūra. Be to, pateikti duomenys patvirtina, jog Š. S., mirus pirmajai žmonai, liko vieninteliu įstatyminiu atstovu bei globėju savo sūnui.

6.5. Kritiškai turi būti vertinamas Kauno apygardos teismo nurodytas motyvas, kad galimai kaltinamasis pragyvenimui lėšų gaudavo iš nusikalstamų veikų. Šis motyvas grindžiamas tikimybėmis, prielaidomis, be to, byloje nėra įrodyta, kad Š. S. būtų gavęs nelegalių pajamų ar jo atžvilgiu yra formuluojami kaltinimai, ar priimtas teismo sprendimas dėl nepagrįsto praturtėjimo.

6.6. Be intensyvios priežiūros taikymo, kaltinamajam Š. S. yra paskirtos ir kitos kardomosios priemonės – 50 000 Eur piniginis užstatas bei asmens dokumentų paėmimas. Kaltinamasis, aukštesniojo teismo prašydamas panaikinti skundžiamą nutartį, sutinka, kad teismas paskirtų papildomą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (BPK 120 straipsnio 1 dalis), kuri, atsižvelgiant į susidariusią situaciją, būtų proporcinga ir užtikrintų kaltinamojo būsimą dalyvavimą teisminiame procese, sumažintų riziką kaltinamajam slėptis nuo teismo ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei nesąlygotų proporcingumo principo pažeidimo ir leistų Š. S. tinkamai naudotis teise į darbą, rūpintis šeima ir artimaisiais, leisti laisvalaikį.

7. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Nomedos Urbonavičienės atsiliepime į skundą prašoma kaltinamojo Š. S. gynėjo advokato K. Jonaičio skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1. Baudžiamoji byla yra sudėtinga ir didelės apimties, byloje daug proceso dalyvių, todėl kardomosios priemonės taikymo trukmė yra nulemta objektyvių aplinkybių bei savaime nepaneigia taikomos kardomosios priemonės proporcingumo bei teisėtumo. Byloje iš esmės nepakitus procesinio sprendimo priėmimui reikšmingoms aplinkybėms, nutartyje pratęsti kardomosios priemonės terminą gali būti pateikiami analogiški motyvai bei atitinkamai iš jų sekančios išvados, tačiau pasikartojantys teismo motyvai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Apygardos teismas iš naujo vertino BPK 121 straipsnio 4 dalyje numatytas aplinkybes, siekiant nustatyti ar neišnyko kardomosios priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos, bet jų nenustačius, pagrįstai konstatavo, kad kardomosios priemonės taikymas turi būti tęsiamas.

7.2. Nepagrįstas skundo argumentas, kad laiku teismui grąžintas asmens dokumentas įrodo, jog nėra jokios rizikos, kad Š. S. gali slėptis nuo teismo ir taip trukdyti procesui. Prokurorė pastebi, jog kaltinamajam laikinai grąžinus asmens dokumentą, kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra toliau buvo taikoma, kontroliuojant kaltinamąjį elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, tokiu būdu eliminuojant kaltinamajam galimybę pasislėpti. Taip pat pažymėta, kad nors iš baudžiamosios bylos matyti, kad kaltinamojo Š. S. socialiniai ryšiai pakankamai stiprūs, tačiau šie ryšiai nepaneigia taikomos kardomosios priemonės tikslingumo, kadangi šių ryšių turėjimas neeliminuoja naujų nusikalstamų veikų darymo bei galimo pasislėpimo rizikos. Kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros tolesnis taikymas kaltinamajam Š. S. yra proporcingas, neriboja jo teisių labiau nei yra būtina, o švelnesnės kardomosios priemonės (ar jų komplekso) paskyrimas neužtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo, todėl Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra pagrindo.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo Š. S. gynėjo advokato K. Jonaičio skundas atmetamas.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo Š. S. gynėjo advokato K. Jonaičio skundą ir įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo Š. S. atžvilgiu taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros termino pratęsimas 3 (trims) mėnesiams yra pagrįstas ir teisėtas. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės terminą, tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121 ir 131¹ straipsnių normų, taigi, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti suvaržyta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

9. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalimi kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų taikymo terminas pratęsiamas tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Aukštesniajam teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis Š. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti kaltinamųjų bei liudytojų parodymuose, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, apžiūrų protokoluose, specialisto išvadoje taip pat kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Nagrinėjamu aspektu būtina pabrėžti, kad aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo, nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo ir bylos duomenų netiria. Byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai leidžia nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, netiriant byloje esančių duomenų pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Aptartų nuostatų kontekste teismas sprendžia, kad apygardos teismas, sprendžiant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, klaidų dėl duomenų pakankamumo vertinimo nepadarė.

10. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad sprendimą pratęsti kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės terminą teismas priėmė tinkamai įvertinęs tiesiogiai baudžiamojo proceso įstatyme numatytas aplinkybes (BPK 121 straipsnio 4 dalis), kurios pagrįstos baudžiamosios bylos duomenimis, nustatęs BPK 119 straipsnyje numatytus kardomosios priemonės taikymo tikslus – siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms bei siekiu užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, kurių pasiekimas nagrinėjamu atveju negali būti užtikrintas švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis (BPK 11 straipsnio 1 dalis).

11. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo, atsižvelgia į nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės (BPK 121 straipsnio 4 dalis). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės taikymą, turi kiekvieną kartą iš naujo vertinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytas aplinkybes, kas lemia tai, jog byloje iš esmės nepakitus procesinio sprendimo priėmimui reikšmingoms aplinkybėms, sprendime yra pateikiami analogiški motyvai bei atitinkamai iš jų sekančios išvados, dėl ko skunde kritikuojami, gynėjo teigimu, pasikartojantys teismo motyvai nesudaro savarankiško pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas iš naujo vertino BPK 121 straipsnio 4 dalyje numatytas aplinkybes, siekiant nustatyti ar neišnyko kardomosios priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurių nenustačius, pagrįstai konstatuota, jog kardomosios priemonės taikymas turi būti tęsiamas.

12. Šioje baudžiamojoje byloje Š. S. yra kaltinamas padaręs vieną sunkų (BK 199 straipsnio 4 dalis) ir tris labai sunkius (BK 7 straipsnio 1 dalies 12 punktas ir 260 straipsnio 3 dalis (dvi nusikalstamos veikos) ir BK 249 straipsnio 1 dalis) nusikaltimus, už kurių padarymą baudžiamasis įstatymas numato itin griežtas laisvės atėmimo bausmes. Šiame kontekste pastebėtina, jog spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo, teismas turi įvertinti ir kaltinamajam inkriminuojamų veikų sunkumą, taigi, ir gresiančią bausmę, kuri nėra absoliuti sąlyga taikyti kardomąją priemonę, tačiau turi būti vertinama visų aplinkybių kontekste. Vertinant kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį taip pat matyti, kad Š. S. nusikalstamas veikas galimai padarė dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, jo nariams pasiskirsčius vaidmenimis ir užduotimis; kaltinamojo vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme buvo aktyvus – jis kaltinamas organizavęs labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą. Vertinant kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį taip pat matyti, kad nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio – padarytos dėl savanaudiškų paskatų. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo pavojingumą didina ir aplinkybė, jog Š. S. teistas užsienio valstybėse – Islandijos Karalystėje, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijos Respublikoje, Nyderlandų Karalystėje, įskaitant disponavimą narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis. Analizuojant kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis nustatyta ir tai, kad jis nėra linkęs laikytis įstatymų nustatytos tvarkos ir visuomenėje priimtinų elgesio normų, kadangi yra ne kartą baustas administracine tvarka, paskutinius du kartus 2019 m. birželio 17 d. ir 2019 m. kovo 8 d. už transporto priemonės vairavimą neblaiviam. Taigi, byloje esantys duomenys neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia daryti išvadą, kad jis yra linkęs pažeidinėti įstatymus bei nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio normų. Įvertinus kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei šių medžiagų kontrabandą, pobūdį, jų mastą, nusikalstamų veikų darymo laikotarpį, taip pat įvertinus ankstesnį Š. S. teistumą, baudžiamąją bylą nagrinėjantis Kauno apygardos teismas pagrįstai neatmetė tikimybės dėl galimo kaltinamojo pragyvenimo lėšų gavimo iš nusikalstamų veikų. Atsižvelgdama į kaltinamojo asmenybę bei jam inkriminuojamų veikų skaičių bei jų pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės rodo didesnį asmenybės pavojingumą bei patvirtina tikimybę, jog Š. S. gali daryti naujus nusikaltimus.

13. Nagrinėjamu atveju taikant intensyvią priežiūrą siekiama ne tik užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, bet ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Taigi, nors bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, dirba, yra vedęs, su sutuoktine augina nepilnametį vaiką, yra vienintelis įstatyminis atstovas bei globėjas savo sūnui, Lietuvoje gyvena ir kaltinamojo motina, kuriai reikalinga priežiūra, t. y. kaltinamojo socialiniai ryšiai Lietuvos Respublikoje yra pakankamai stiprūs, tačiau nagrinėjamu atveju kaltinamojo ryšiai nepaneigia taikomos kardomosios priemonės tikslingumo, kadangi šių ryšių turėjimas neeliminuoja naujų nusikalstamų veikų darymo bei galimo pasislėpimo rizikos. Kaip minėta, kaltinamasis Š. S. anksčiau teistas, be kita ko, ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą – Islandijos Respublikos Reikjaviko apygardos teismo 2006 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu Š. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikaltimo, susijusio su disponavimu labai dideliu kiekiu psichotropinių / narkotinių medžiagų, šiuo metu yra kaltinamas analogiškos veikos padarymu. Ankstesnis teistumų faktas rodo tai, jog skunde nurodomi kaltinamojo socialiniai ar ekonominiai ryšiai neturi realios įtakos jo apsisprendimui, dėl ko nesuteikia pagrindo spręsti, kad galimas jų praradimas eliminuotų ir pasislėpimo riziką. Pastebėtina ir tai, jog byloje esantys duomenys patvirtina Š. S. turimus ryšius užsienyje – iki sulaikymo ir suėmimo paskyrimo Š. S. gyveno Ispanijos Karalystėje, o pagal kaltinime nurodytas aplinkybes jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos galimai buvo daromos ir užsienio valstybėse. Taigi, šioje proceso stadijoje nustatytų ir aptartų aplinkybių visuma pagrįstai leido apygardos teismui daryti išvadą, kad kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo pagrindai nėra išnykę ar pasikeitę ir šioje bylos proceso stadijoje be šios kardomosios priemonės nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai – siekis sutrukdyti galimą Š. S. pasislėpimą bei naujų nusikalstamų veikų galimą padarymą.

14. Nustačius naujų nusikalstamų veikų darymo riziką, konstatuotina, jog švelnesnės kardomosios priemonės nebus pakankamos užkertant kelią daryti naujas nusikalstamas veikas, be kita ko, užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Priešinga išvada negali būti padaryta ir įvertinus skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su laikinu dokumentų Š. S. grąžinimu, kadangi, kaltinamajam laikinai grąžinus asmens dokumentą, kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra buvo toliau taikoma, kontroliuojant kaltinamąjį elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, tokiu būdu eliminuojant skunde nurodomą pasislėpimo riziką. Nepaisant to, šiuo aspektu pabrėžtina ir tai, jog iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis Š. S. intensyvios priežiūros taikymo laikotarpiu kelis kartus buvo pažeidęs šios kardomosios priemonės sąlygas, kas taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl mažiau formalizuotų kardomųjų priemonių taikymo efektyvumo. Tai, kad pastaruoju laikotarpiu nebuvo gauta pranešimų apie kardomosios priemonės pažeidimus, nesudaro pagrindo švelninti kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės ar jos sąlygų, kurių jis privalo laikytis. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, kaltinamojo gynėjo skunde įvardijama kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, net ir su jau taikomu užstatu ir dokumentų paėmimu, šiuo metu būtų nepakankami siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo. Taigi, įvertinus kaltinamajam pareikšto kaltinimo apimtį, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir taikomų suvaržymų pobūdį, konstatuotina, kad siekis pašalinti galimą trukdymo procesui ir naujo nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu pateisina kaltinamajam taikoma intensyvi priežiūra kartu su kitomis jam taikomomis kardomosiomis priemonėmis, o nustatytos intensyvios priežiūros sąlygos yra adekvačios ir pateisinamos tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek ir baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Pastebėtina, jog taikant procesines prievartos priemones visais atvejais yra suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, tačiau tokių priemonių taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais – šiuo atveju siekiama užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pastaruoju aspektu pabrėžtina tai, jog, taikant kardomąją priemonę, kaltinamajam yra sudarytos reikiamos sąlygos dirbti, neužkerta kelio jam pasirūpinti savo šeimos nariais, lankytis gydymo bei asmens sveikatos priežiūros įstaigose bei palaikyti socialinius ryšius, kas rodo tai, jog intensyvi priežiūra kaltinamajam yra taikoma adekvačiai ir proporcingai, nevaržant jo teisių labiau nei to reikia pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams.

15. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti ir tai, kad, pratęsiant kardomosios priemonės taikymo terminą, proporcingumo principas buvo pažeistas taikomo laikotarpio aspektu. BPK 131¹ straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad intensyvios priežiūros terminą nustato ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nutartyje skirti intensyvią priežiūrą, tačiau iš karto intensyvi priežiūra negali viršyti šešių mėnesių. Šis terminas gali būti pratęstas iki trijų mėnesių, o pratęsimų skaičius nėra ribojamas. Įvertinus tai, jog byla yra sudėtinga ir didelės apimties, byloje daug proceso dalyvių, byla nagrinėjama iš esmės, vyksta įrodymų tyrimas, sudarytas ir suderintas teisiamųjų posėdžių grafikas iki 2024 m. gegužės 6 d., konstatuotina, jog byla nėra vilkinama, o kardomosios priemonės taikymo trukmė yra nulemta objektyvių aplinkybių, todėl savaime nepaneigia taikomos kardomosios priemonės proporcingumo bei teisėtumo.

16. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo Š. S. gynėjo advokato Kęstučio Jonaičio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.