Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Evaldo Pašilio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo Š. S. gynėjo advokato K. J. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 7 d. nutarties, kuria kaltinamajam Š. S. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 9 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje Š. S. kaltinamas tuo, kad jis dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiais ir organizavo jų kontrabandą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalyje, BK 7 straipsnio 1 dalies 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje (2 nusikalstamos veikos), BK 199 straipsnio 4 dalyje.

2. Š. S. atžvilgiu 2020 m. liepos 17 d. buvo išduotas Europos arešto orderis (t. 43, b. l. 24‑39). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2020 m. rugsėjo 4 d. Š. S. buvo laikinai sulaikytas (t. 43, b. l. 42, 89). Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartimi Š. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 43, b. l. 15‑17), kuri palikta galioti Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020 m. rugsėjo 6 d. nutartimi ir nustatytas 3 mėnesių šios kardomosios priemonės terminas, jį skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. (t. 43, b. l. 123‑126). Šios kardomosios priemonės terminas buvo tęsiamas to paties teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo Š. S. gynėjo advokato K. J. skundas atmetamas.

6. Intensyvi priežiūra, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

7. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų taikymo terminas pratęsiamas tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis Š. S. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti kaltinamųjų L. B., A. D., G. P. (atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnyje numatytu pagrindu), liudytojos E. J. ir kt. parodymuose, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, apžiūrų protokoluose, specialisto išvadoje, taip pat kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Vertinant kardomosios priemonės skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, asmens kaltės klausimas nėra sprendžiamas, baudžiamosios bylos medžiagoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Šie klausimai sprendžiami bylą nagrinėjant teisme iš esmės, kur byloje surinkti įrodymai ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos kvalifikavimo klausimai. Taigi, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu.

8. Skiriant intensyvią priežiūrą, ar pratęsiant šios kardomosios priemonės terminą, atsižvelgiama į BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes – nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės.

9. Kaltinamasis Š. S. yra vidutinio amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, dirba, yra vedęs, su sutuoktine augina nepilnametį vaiką, be to, mirus pirmajai žmonai, liko vieninteliu įstatyminiu atstovu bei globėju savo sūnui, Lietuvoje gyvena ir kaltinamojo motina, kuri serga onkologine liga ir jai reikalinga priežiūra, t. y. kaltinamojo šeimyniniai, socialiniai ryšiai Lietuvos Respublikoje yra pakankamai stiprūs.

10. Iš bylos medžiagos matyti, kad Š. S. yra kaltinamas padaręs tyčines nusikalstamas veikas, t. y. vieną sunkią ir tris labai sunkias nusikalstamas veikas, už kurių padarymą numatytos tik itin griežtos laisvės atėmimo bausmės. Iš bylos duomenų matyti, kad Š. S. galimai padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, bet iš anksto suplanuoti, gerai organizuoti, susiję su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų kontrabanda, nusikalstamos veikos galimai padarytos veikiant pavojingiausia bendrininkavimo forma – nusikalstamame susivienijime. Nusikalstami veiksmai buvo sistemingi, truko itin ilgą laiko tarpą (2017‑2019 metais). Pagal pareikštus kaltinimus Š. S. vaidmuo nusikalstamų veikų daryme nebuvo antraeilis, priešingai, buvo svarbus, aktyvus. Iš bylos medžiagos matyti, kad inkriminuojamas nusikalstamas veikas kaltinamasis Š. S. galimai padarė būdamas teistas už analogiško pobūdžio nusikaltimo padarymą. Islandijos Respublikos Reikjaviko apygardos teismo 2006 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu Š. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikaltimo, susijusio su disponavimu labai dideliu kiekiu psichotropinių / narkotinių medžiagų (t. 45, b. l. 27‑36) (atlikęs 7 metų laisvės atėmimo bausmę, iš pataisos įstaigos paleistas 2014 m. lapkričio 11 d.). Taip pat iš įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų asmens registro duomenų matyti, kad 2003 m. rugpjūčio 3 d. Š. S. buvo teistas Didžiojoje Britanijoje, 2015 m. liepos 17 d. buvo teistas Lenkijoje už dokumentų klastojimą, 2019 m. birželio 20 d. Nyderlanduose už suklastotų valstybės dokumentų arba administracinių dokumentų naudojimą (t. 45, b. l. 30‑36). Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad Š. S. buvo daug kartų baustas administracine tvarka, paskutinius du kartus 2019 m. birželio 17 d. ir 2019 m. kovo 8 d. už transporto priemonės vairavimą neblaiviam (t. 45, b. l. 40‑46). Tai neigiamai charakterizuoja kaltinamojo Š. S. asmenybę bei rodo, jog jis yra linkęs nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų. Nors kaltinamasis iki sulaikymo turėjo verslą Ispanijos Karalystėje, tačiau įvertinus jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei šių medžiagų kontrabandą, pobūdį, jų kiekį, mastą, nusikalstamų veikų darymo laikotarpį, taip pat įvertinus ankstesnį Š. S. teistumą, manytina, kad lėšos, gautos iš nusikaltimų, galėjo būti vienas iš pagrindinių Š. S. pragyvenimo šaltinių. Pirmosios instancijos teismas tinkamai patikrino kardomosios priemonės taikymo būtinumą, efektyvumą ir pagrįstumą bei įvertino kitas reikšmingas šiam klausimui išspręsti aplinkybes.

11. Priešingai nei nurodoma skunde, iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad kaltinamasis Š. S. intensyvios priežiūros taikymo laikotarpiu yra keturis kartus pažeidęs šios kardomosios priemonės sąlygas, paskutinį kartą 2022 m. rugsėjo 27 d. Tarnybiniame pranešime dėl Š. S. kardomosios priemonės pažeidimo nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 27 d. elektroninio stebėjimo sistema (toliau ‑ ESIS) 12.29 val. fiksavo stebimojo Š. S. nutolimą nuo GPS / GSM įrenginio, prieš tai asmuo informavo, kad darbo reikalais vyks į (duomenys neskelbtini) paimti dokumentų. Specialistas skambino keletą kartų Š. S. naudojamu telefono numeriu, tačiau niekas neatsiliepė, vėliau keletą kartų į GSM įrenginį tel. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat niekas neatsiliepė, buvo registruotas pranešimas ROIK 0122000577263 ir į vietą buvo pasiųsti patruliai. 12.59 val. vėl paskambinus, atsiliepęs Š. S. paaiškino, kad įrenginį ir telefoną buvo pamiršęs automobilyje. 12.59 val. gautas atsistatymo signalas. Nuo 12.29 val. iki 12.59 val. nebuvo galimybės stebėti Š. S. buvimo vietos ir galimų kontaktų su draudžiamais bendrauti asmenimis (t. 77, b. l. 30‑37). 2022 m. spalio 6 d. teisiamajame posėdyje teisėjas įspėjo kaltinamąjį Š. S. dėl daromų kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros pažeidimų (t. 77, b. l. 84).

12. Kaltinamojo gynėjas skunde pažymi, kad kitam kaltinamajam R. S. šioje byloje intensyvi priežiūra buvo pakeista į švelnesnę kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nors jiems buvo pareikšti analogiško pobūdžio kaltinimai kaip ir Š. S., taip pat yra identiškos kitos svarbios aplinkybės (socialiniai ryšiai su Lietuva, darbo santykiai, šeimyninė padėtis, intensyvios priežiūros taikymo terminai). Tačiau priešingai nei nurodoma skunde, R. S. yra kaltinamas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį (o Š. S. kaltinamas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, BK 7 straipsnio 1 dalies 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį (2 nusikalstamos veikos), BK 199 straipsnio 4 dalį), t. y. ne už analogiškas nusikalstamas veikas. Be to, priešingai nei kaltinamasis Š. S., kaltinamasis R. S. anksčiau nebuvo teistas užsienyje, bei nei karto nebuvo pažeidęs intensyvios priežiūros sąlygas. Vien tai, kad Š. S. ir kiti asmenys šioje baudžiamojoje byloje galimai dalyvavo to paties nusikalstamo susivienijimo veikloje, nereiškia, kad jų teisinė padėtis yra vienoda. Ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jiems turi būti skiriamos vienodos kardomosios priemonės. Kardomoji priemonė kiekvienam nusikalstamos veikos padarymu įtariamam ar kaltinamam asmeniui parenkama individualiai, atsižvelgiant į BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes.

13. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo panaikinti Š. S. nustatytą įpareigojimą nebendrauti su Ž. J., G. P., A. R., R. S., L. B., R. J., D. Ž., R. C. J. B., R. D., E. J., A. D., R. S., T. M. ir G. J. Apygardos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad baudžiamoji byla pradėta nagrinėti iš esmės tik 2022 m. birželio 16 d., dar neapklausti kaltinamieji, liudytojai, neištirti kiti byloje surinkti duomenys.

14. Iš bylos medžiagos matyti, kad intensyvi priežiūra Š. S. buvo paskirta Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartimi, t. y. ji šiuo metu taikoma 15 mėnesių. BPK 131¹ straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl intensyvios priežiūros paskyrimo ar jos termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad intensyvios priežiūros terminą nustato ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nutartyje skirti intensyvią priežiūrą, tačiau iš karto intensyvi priežiūra negali viršyti šešių mėnesių. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas iki trijų mėnesių. Pratęsimų skaičius neribojamas. Taigi, taikomos intensyvios priežiūros terminas ir šiuo aspektu yra teisėtas ir pagrįstas, o taikomos intensyvios priežiūros laikotarpis, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus aspektus, nelaikytinas neproporcingu. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties – ją sudaro 77 tomai, joje yra daug proceso dalyvių, taip pat byloje yra sudarytas bylos nagrinėjimo grafikas, kas rodo, kad bylos nagrinėjimas nėra vilkinamas.

15. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat nusikaltimų, kuriuos galimai padarė Š. S., sunkumą (sunkų ir labai sunkius nusikaltimus), pavojingumą (nusikaltimai padaryti veikiant nusikalstamame susivienijime), mastą ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, šiuo konkrečiu atveju apygardos teismas pagrįstai nematė pagrindo panaikinti Š. S. intensyvią priežiūrą. Pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų šioje proceso stadijoje galima tik Š. S. toliau kontroliuojant elektroninėmis stebėjimo priemonėmis.

16. Nors kaltinamasis saistomas gana tvirtais socialiniais ryšiais, ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas panaikinti jam taikomą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą. Kaltinamajam Š. S. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra šioje baudžiamojo proceso stadijoje yra adekvati jo tikėtinai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui, yra pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Š. S. taikomi suvaržymai yra laikino pobūdžio ir galioja iki baudžiamosios bylos išsprendimo iš esmės.

17. Kaltinamajam Š. S. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra yra adekvati ir proporcinga jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui. Atkreiptinas dėmesys, jog Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 6 d. ir 2022 m. vasario 15 d. nutartimis, atsižvelgus į kaltinamojo ir jo gynėjo prašymus (dėl Š. S. darbinių funkcijų vykdymo, nepilnamečio sūnaus bei sergančios motinos priežiūros) kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygos buvo keičiamos sudarant galimybę kaltinamajam nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro laisvai judėti Kauno miesto ribose, taip pat leidžiant jam nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijos ribose, jei tai susiję su jo darbinėmis funkcijomis ar vykimu į gydymo bei sveikatos priežiūros įstaigas. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo Š. S. motina M. B. gyvena Kauno mieste (t. 67, b. l. 41). Teismo nustatytos šios kardomosios priemonės sąlygos suteikia kaltinamajam Š. S. galimybes tinkamai pasirūpinti savo šeimos nariais, pilnai įgyvendinti teisę į darbą, vykdant darbines funkcijas Lietuvos Respublikos ribose, lankytis gydymo bei asmens sveikatos priežiūros įstaigose bei palaikyti socialinius ryšius, t. y. nėra laikytinos neproporcingomis. Kardomųjų priemonių skyrimas ir jų sąlygų nustatymas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija. Esant objektyvioms priežastims bei kaltinamojo ar jo gynėjo prašymu bylą nagrinėjantis Kauno apygardos teismas galėtų svarstyti klausimą dėl intensyvios priežiūros sąlygų pakeitimo, dienotvarkės nustatymo. Kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę ‑ intensyvią priežiūrą.

18. Taikant procesines prievartos priemones visais atvejais yra suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, tačiau tokių priemonių taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais – kaip jau buvo nurodyta, šiuo atveju siekiama užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Nors kaltinamojo gynėjo skunde nurodoma, kad per visą kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo laikotarpį, jis nustatytu laiku grąžindavo teismo jam laikinai išduotą asmens dokumentą, ši aplinkybė taip pat nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti šią kardomąją priemonę. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno kaltinamojo (įtariamojo), kuriam paskirta kardomoji priemonė, pareiga. Aukštesniojo teismo vertinimu, vien švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis (t. y. vien užstatu, dokumentų paėmimu ir įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje), atsižvelgiant į pirmiau aptartų kaltinamąjį ir jo galimai padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančių duomenų visumą, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti. Būtinybė ir toliau taikyti šią kardomąją priemonę kaltinamajam neišnyko.

19. Šioje proceso stadijoje BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių tikslai nebus pasiekti taikant švelnesnes kardomąsias priemones. Atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvados, kad kaltinamojo Š. S. teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą. Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 7 d nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti ją skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo Š. S. gynėjo advokato K. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 7 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.