- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-21
- Bylos Nr.
- 1S-241-626/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22421-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Justas Namavičius, Virginija Liudvinavičienė, Vitalija Norkūnaitė
- Kaltinamasis
- R. S.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Justo Namavičiaus ir Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjusi asmens, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota, R. S. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria 6 (šešiems) mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į R. S., gim. (duomenys neskelbtini) (kaltinamojo R. S. tėvui), turtą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. S., gim. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 1 dalies 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį.
2. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės (toliau ir – prokurorės) 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas įtariamojo R. S., gim. (duomenys neskelbtini), naudojamam automobiliui ,,Mercedes Benz G 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam jo tėvui R. S., gim. (duomenys neskelbtini), taikant visišką nuosavybės teisės apribojimą. Vėlesnėmis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ir Kauno apygardos teismo nutartimis laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo tęsiamas.
3. Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutartimi pakeistos prokurorės 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimu skirto laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo sąlygos. Nustatytas dalinis laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. S., gim. (duomenys neskelbtini), turtui – jo vardu registruotai transporto priemonei „Mercedes Benz G 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), leidžiant šia transporto priemone jam naudotis savo interesais, draudžiant atlikti veiksmus, kurie sumažintų turto vertę, šį turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti, kitaip perleisti kitam asmeniui arba kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį. Turto saugotoju paskirtas R. S., gim. (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu, R. S. pavesta šį automobilį saugoti prie savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), jis įpareigotas, esant nagrinėjančio šią bylą teismo pareikalavimui, pristatyti automobilį į nurodytą vietą.
4. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo, kuriuo laikinai apribota R. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė į jo vardu registruotą transporto priemonę „Mercedes Benz G 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), terminas pratęstas 6 mėnesių laikotarpiui nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d. iki 2024 m. vasario 28 d., paliekant galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutartimi pakeistas 2020 m. lapkričio 30 d. Kauno apygardos prokuratūros ONKTS prokurorės nutarimu skirto laikino nuosavybės teisių apribojimo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turtui – jo vardu registruotai transporto priemonei, taikymo sąlygas, kuriomis nustatytas dalinis laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turtui – jo vardu registruotai transporto priemonei „Mercedes Benz G 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), leidžiant šia transporto priemone jam naudotis savo interesais, draudžiant: atlikti veiksmus, kurie sumažintų turto vertę, šį turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti, kitaip perleisti kitam asmeniui arba kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį. Turto saugotoju paliktas R. S., gim. (duomenys neskelbtini). Apygardos teismas nustatė, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindas – siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą nėra išnykęs, o šios procesinės prievartos priemonės taikymas paminėtam turtui proporcingumo principo nepažeidžia.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
5. Skunde asmuo, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota, R. S. (kaltinamojo R. S. tėvas), prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartį.
5.1. Skunde nurodoma, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas (įskaitant galutinį terminą, iki kurio pratęstas laikinas nuosavybės teisės ribojimo terminas) taikomas jau daugiau kaip trejus metus, akcentuojama, kad Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje asmeniui, kuriam nuosavybės teisė laikinai apribota, R. S. joks procesinis statusas nėra suteiktas, kaltinimai pareikšti jo sūnui – R. S..
5.2. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamos nutarties motyvais, kad automobilis galėjo būti nusikalstamų veikų padarymo priemonė, nes byloje esantys rašytiniai dokumentai, pirkimo-pardavimo sutartis, lėšų, panaudotų automobiliui įsigyti, teisėtumą patvirtinantys dokumentai, administracinio nusižengimo protokolas, draudimo išmokos už automobilį gavimas ir kt. įrodo, kad būtent jis yra teisėtas automobilio savininkas ir naudotojas. Jo sūnus R. S. galėjo naudotis minėtu automobiliu tik epizodiškai. Pareiškėjas R. S. pažymi, kad net ir tuo atveju, jei byloje būtų pripažinta, jog minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, iš jo automobilis negalėtų būti konfiskuotas, galėtų būti konfiskuojama pinigų suma, atitinkanti turto vertę.
5.3. Grindžiant būtinybę riboti R. S. nuosavybės teises, teismas vadovavosi tik įtariamojo L. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau, pareiškėjo R. S. teigimu, L. B. turi kaltinamojo procesinį statusą, jis buvo apklaustas teisme, kur nepatvirtino, kad minėtas automobilis būtų naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Skunde pažymima, kad net ir tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad automobilis buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti, tokia aplinkybė niekaip nepriklausė nuo R. S. (asmens, kuriam nuosavybės teisė laikinai apribota), todėl tai negali būti pagrindas jį konfiskuoti, ar taip ilgai taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į šį turtą.
5.4. Pareiškėjo nuomone, ilgas nuosavybės teisės ribojimo terminas nėra proporcingas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 11 straipsnio prasme. Proporcingumo principą pažeidžia dar ir tai, kad jeigu ankstesnės nutartys pratęsdavo automobilio nuosavybės teisės ribojimo terminą trims mėnesiams, tai skundžiama nutartis pratęsė man priklausančio automobilio nuosavybės teisės ribojimą net 6 (šešiems) mėnesiams. Skundžiamojoje nutartyje nenurodyta, kokios priežastys lėmė tokį nuosavybės teisės ribojimo termino padidėjimą. Be to, prie nagrinėjamos baudžiamosios bylos prijungta dar viena baudžiamoji byla, kas neabejotinai ilgins baudžiamosios bylos nagrinėjimą.
5.5. Pareiškėjas R. S. pažymi, kad yra senyvo amžiaus, automobilį įgijo iš teisėtai gautų lėšų, kurių gavimo teisėtumą patvirtino rašytiniais dokumentais. Anot R. S., pateikti medicininiai dokumentai patvirtina jo itin blogą sveikatos būklę. Be to, pareiškėjas nurodo, kad jam šis automobilis tampa per brangus, nes jis nuvertėja (neeksploatuojamas nuvertėtų dar labiau), teisinis neužtikrintumas dėl automobilio likimo kelia emocinį nestabilumą, kuris blogina ir taip sunkią sveikatos būklę. R. S. vertinimu, toks ilgas procesinės prievartos priemonės taikymas asmens, niekaip nesusijusio su nusikalstama veika, turtui, yra ne tik neproporcingas, bet ir nehumaniškas.
5.6. Pasak R. S., pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas nuosavybės teisės ribojimo terminą, nurodė, kad jo sūnus, kaltinamasis R. S., vadovavo nusikalstamam susivienijimui, organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, organizavo narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabandą ir neteisėtą laisvės atėmimą, taigi faktiškai jo sūnų R. S. pripažino kaltu bei pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą. Be to, ir priimant šios kategorijos nutartis, mutatis mutandis taikytina ta teismų praktika, kuri yra aktuali pratęsiant pačios griežčiausios kardomosios priemonės ‑ suėmimo terminą: inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas nei būtinu, nei pakankamu suėmimo skyrimo (juo labiau, procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo) pagrindu (EŽTT sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją; Tomasi prieš Prancūziją, Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą, Ilijkov prieš Bulgariją; Bykov prieš Rusiją, CABALA prieš Lenkiją (peticijos Nr. 23042/02) bei kt.).
5.7. Pasak pareiškėjo, neturi jokio teisinio pagrindo ir skundžiamos nutarties dalis, kurioje pasisakoma dėl to, kad jis automobilį privalo saugoti prie savo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigia, kad jam šis automobilis yra brangus, jam panaudojo savo pinigines lėšas, kurias taupė ne vienerius metus, todėl būtų žymiai pagrįsčiau automobilį laikyti saugojamoje automobilių aikštelėje arba garaže; pagal tokią nutarties dalį to daryti jis negali, nes privalo saugoti prie savo namų ne pačios geriausios kriminogenine prasme reputacijos miesto rajone. Anot pareiškėjo, tokia nutarties dalis taip pat naikintina, nes saugojimo prasmė yra išlaikyti automobilį neiškomplektuotą ir tinkamą eksploatuoti; laikyti automobilį prie namų yra tikrai nesaugu, todėl ir ši sąlyga tik parodo jam keliamų nepatogumų apimtį bei skundžiamos nutarties nemotyvuotumą.
6. Atsiliepimų į pateiktą skundą, prašymų bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Asmens, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota, R. S. skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo R. S., (duomenys neskelbtini), skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, konstatuoja, kad teismo sprendimas 6 mėnesių laikotarpiui pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į R. S. priklausantį turtą yra teisėtas ir pagrįstas. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo – termino pratęsimo klausimą, įvertino visas šio klausimo teisingam išsprendimui teisiškai reikšmingas aplinkybes, nepažeidė BPK 11 straipsnio, BPK 151 straipsnio reikalavimų, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl asmens nuosavybės neliečiamumo.
8. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne ilgiau negu šešiems mėnesiams. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Nei BPK 151 straipsnis, nei kiti procesiniai įstatymai, bylą perdavus teismui, laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo trukmės neapriboja. BPK 151 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad baudžiamosiose bylose dėl apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 189¹ straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 199¹ straipsnio 2 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, 200 straipsnio 2 dalyje, 206 straipsnio 3 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 246 straipsnio 2 dalyje, 253² straipsnio 1 dalyje, 260¹ straipsnio 2 dalyje, 266¹ straipsnio 1 dalyje, 267² straipsnio 1 dalyje ir 276⁴ straipsnio 1 dalyje, sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba baudžiamosiose bylose, kuriose pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, arba kai įtariamasis yra pasislėpęs, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas. Ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma, esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Laikinai apribojant nuosavybės teisę, pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).
9. Sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, būtina nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog galimai padaryta nusikalstama veika, o byloje gali būti pareikštas ar jau yra pareikštas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas, ar išplėstinis turto konfiskavimas. Šia procesine prievartos priemone, be kita ko, siekiama išsaugoti turtą, kad jis nebūtų perleistas, paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, atlygintų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, neįgytų nepagrįstos turtinės naudos iš nusikalstamos veikos ir pan. Nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje nurodoma, jog dar ikiteisminio tyrimo metu laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo pritaikytas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Tas pats tikslas nurodomas ir tęsiant šią procesinės prievartos priemonę.
10. Šioje baudžiamojoje byloje R. S., (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, BK 146 straipsnio 2 dalį, BK 7 straipsnio 1 dalies 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 4 dalį tuo, kad subūrė, organizavo bei vadovavo nusikalstamo susivienijimo nariams, kad vadovaudamas nusikalstamo susivienijimo nariams organizavo neteisėtą laisvės atėmimą, neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu bei narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. S. galimai padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tame tarpe sunkias ir labai sunkias. Tokie duomenys yra užfiksuoti kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymuose, asmens parodymo atpažinti, apžiūrų protokoluose, specialisto išvadose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Tiek skirdamas ar pratęsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymą, tiek nagrinėdamas skundą dėl šios procesinės prievartos priemonės paskyrimo ar jos termino pratęsimo, teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti R. S. jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymu, tačiau tai dar nereiškia, jog jis pripažįstamas kaltu.
11. Priešingai nei nurodoma skunde, nagrinėjamu atveju nekaltumo prezumpcijos principas nepažeistas. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apygardos teistas nurodė, kad R. S. kaltinamas tuo, kad vadovavo nusikalstamam susivienijimui, organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, organizavo narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabandą ir neteisėtą laisvės atėmimą. Minėta skundžiamoje nutartyje vartojama formuluotė nesudaro pagrindo išvadai dėl R. S. nekaltumo prezumpcijos pažeidimo ar konstatavimo, kad jis yra kaltas dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Tokie klausimai turi būti išsprendžiami tik galutiniu procesiniu sprendimu.
12. Atsakant į R. S. argumentus, susijusius su turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės apribojimas, savininko nustatymu ar galimybe taikyti turto konfiskavimą iš asmens, kuris byloje nėra kaltinamasis, aukštesnysis teismas pažymi, kad pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį, kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, priešingai nei nurodyta pareiškėjo R. S. skunde, gali būti konfiskuojamas ne tik kaltininko vardu registruotas, bet ir kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas – šiuo atveju R. S., (duomenys neskelbtini), vardu registruota transporto priemonė. Tačiau į klausimus, kas buvo faktinis automobilio „Mercedes Benz G 500“, kuriam šiuo metu yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, valdytojas, ar minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto požymius (ar automobilis buvo naudojamas kaip nusikalstamų veikų priemonė), ar egzistuoja įstatyme nustatytos turto konfiskavimo sąlygos, galės būti atsakyta tik bylą išnagrinėjus iš esmės, teismui priimant galutinį sprendimą byloje.
13. Baudžiamojoje byloje yra duomenų, jog kaltinamasis R. S. galėjo naudotis savo tėvo R. S., gim. (duomenys neskelbtini), vardu registruotu automobiliu, kaip jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo priemone. Tokie duomenys, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, užfiksuoti kaltinamojo L. B. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose, liudytojo A. R. parodymuose, asmens parodymo atpažinti, kratos protokoluose, taip pat kitoje bylos medžiagoje, iš kurios matyti, kad kaltinamasis R. S. jam inkriminuotų nusikalstamų veikų darymo metu vairavo tamsios spalvos automobilį „Mercedes Benz“ G klasės, atvažiuodamas galimai organizavo neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis, automobiliu naudojosi kaip savu, kratos metu automobilis buvo rastas prie kaltinamojo R. S. gyvenamojoje vietoje.
14. Skunde keliamas taikomos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, proporcingumo klausimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į taikomos procesinės prievartos priemonės tikslus ir pagrindus, nėra pagrindo konstatuoti, kad šios priemonės tolesnis taikymas yra neproporcingas. Ši baudžiamoji byla yra sudėtinga ir didelės apimties, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad baudžiamojoje byloje teisiamieji posėdžiai suplanuoti iki 2024 m. sausio 15 d. Skunde nurodoma, kad šiame procese buvo sujungtos dvi baudžiamosios bylos, tačiau priešingai nei nurodyta R. S. skunde, Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi baudžiamosios bylos, kuriose pareikšti kaltinimai visiems asmenims yra tarpusavyje susiję (kaltinami tų pačių nusikalstamų veikų padarymu), dėl faktinių aplinkybių nustatymo abejose bylose apklaustini tie patys asmenys, tirtini analogiški įrodymai, į vieną bylą sujungtos, siekiant nagrinėjimo teisme išsamumo, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo.
15. Procesinė prievartos priemonė R. S. taikoma nuo 2020 m. lapkričio 30 d., tačiau nėra pagrindo pripažinti, kad šioje byloje pratęsiant laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą buvo pažeistas proporcingumo principas. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutartimi pakeistos prokurorės 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimu skirto laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo sąlygos ir R. S., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytas dalinis laikinas nuosavybės teisės apribojimas turtui – jo vardu registruotai transporto priemonei „Mercedes Benz G 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant šia transporto priemone jam naudotis savo interesais, o tai reiškia – ir vykti į gydymo įstaigą. Pagal BPK 151 straipsnio 7 dalį, baudžiamosiose bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas, tačiau teismas kiekvieną kartą privalo užtikrinti, kad, taikant šią procesinę prievartos priemonę, nebūtų pažeistas proporcingumo principas. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju – BPK, ir yra galimi. Atsižvelgiant į kaltinamojo R. S. galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, bylos apimtį, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamojo tėvo R. S., gim. (duomenys neskelbtini), vardu registruotą turtą negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į R. S., gim. (duomenys neskelbtini), turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas galimo nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymas. BPK 151 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis.
16. Taikant procesines prievartos priemones, visais atvejais yra suvaržomos asmens teisės, tačiau jų taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais. Kaip minėta, šiuo atveju siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių suvaržymai į šį turtą yra laikino pobūdžio. Aukštesniojo teismo vertinimu byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas – į minėtą R. S., gim. (duomenys neskelbtini)., turtą varžo jo teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti. Tokių duomenų nepateikiama ir skunde. Aukštesnysis teismas pažymi, kad aptariamam turtui yra nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, leidžiant R. S., gim. (duomenys neskelbtini), šia transporto priemone naudotis savo interesais, tačiau draudžiant atlikti veiksmus, kurie sumažintų turto vertę, šį turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti, kitaip perleisti kitam asmeniui arba kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį. R. S. skunde nurodomos aplinkybės, jog teisinis neužtikrintumas dėl automobilio likimo kelia jam emocinį nestabilumą, kuris blogina ir taip sunkią sveikatos būklę, nesudaro pagrindo panaikinti taikomą procesinę prievartos priemonę.
17. Pareiškėjas R. S. skunde nurodo, kad jam kyla nepatogumų automobilį laikyti prie savo namų. Tačiau apie tai jis turėtų informuoti pirmosios instancijos teismą, kad šis pakeistų saugojimo vietą, kurioje automobilis būtų saugus (pvz., į mokamą visą parą saugomą ir filmuojamą automobilių stovėjimo aikštelę ir pan.). Nagrinėjant skundą aukštesniajame teisme, tokios galimybės nėra, nes nepateikta duomenų nei apie realų negalėjimą privažiuoti prie namo, nei apie kitą, adekvačią ir saugią vietą, kurioje jis galėtų saugoti automobilį.
18. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, jog Kauno apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl R. S., gim. (duomenys neskelbtini), laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, nepažeidė šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų. Skundžiamoje nutartyje nurodytas nuosavybės teisės apribojimo pagrindas šiuo metu nėra išnykęs ar pasikeitęs, jo nepaneigia skunde nurodyti argumentai. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas R. S., gim. (duomenys neskelbtini), turtui skundžiama nutartimi pratęstas pagrįstai. Taigi, Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti asmens, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota, R. S., gim. (duomenys neskelbtini), skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.