Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Evaldo Pašilio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota, R. S. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nutarties, kuria 6 mėnesių laikotarpiui nuo 2023 m. vasario 28 d. iki 2023 m. rugpjūčio 28 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į R. S., gimusiam (duomenys neskelbtini) m. (kaltinamojo R. S. tėvui), priklausantį turtą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, R. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 1 dalies 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį.

2. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės (toliau ir – prokurorės) 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas įtariamojo R. S. naudojamam automobiliui ,,Mercedes Benz G 500“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam jo tėvui R. S., gimusiam (duomenys neskelbtini) m., taikant visišką nuosavybės teisės apribojimą. Vėlesnėmis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ir Kauno apygardos teismo nutartimis laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo tęsiamas.

II. Skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Asmens, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota, R. S. skundas netenkinamas.

3. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs R. S., gimusio (duomenys neskelbtini) m., skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nutarties, konstatuoja, kad teismo sprendimas 6 mėnesių laikotarpiui pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į R. S. priklausantį turtą yra teisėtas ir pagrįstas. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo – termino pratęsimo klausimą, įvertino visas šio klausimo teisingam išsprendimui teisiškai reikšmingas aplinkybes, nepažeidė BPK 11 straipsnio, BPK 151 straipsnio reikalavimų, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl asmens nuosavybės neliečiamumo.

4. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, būtina nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog galimai padaryta nusikalstama veika, o byloje gali būti pareikštas ar jau yra pareikštas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas, ar išplėstinis turto konfiskavimas. Šia procesine prievartos priemone, be kita ko, siekiama išsaugoti turtą, kad jis nebūtų perleistas, paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, atlygintų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, neįgytų nepagrįstos turtinės naudos iš nusikalstamos veikos ir pan. Nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje nurodoma, jog dar ikiteisminio tyrimo metu laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo pritaikytas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Tas pats tikslas nurodomas ir tęsiant šią procesinės prievartos priemonę.

5. Šioje baudžiamojoje byloje R. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., kaltinamas pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, BK 146 straipsnio 2 dalį, BK 7 straipsnio 1 dalies 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 4 dalį tuo, kad subūrė, organizavo bei vadovavo nusikalstamo susivienijimo nariams, kad vadovaudamas nusikalstamo susivienijimo nariams organizavo neteisėtą laisvės atėmimą, neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu bei narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje yra pakankamai duomenų, užfiksuotų kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymuose, asmens parodymo atpažinti, apžiūrų protokoluose, specialisto išvadose, taip pat kitoje bylos medžiagoje, suteikiančių pagrindą manyti, jog kaltinamasis R. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Jų turinį nutartyje tinkamai atskleidė pirmosios instancijos teismas, kiek tai reikalinga šiam klausimui spręsti. Pažymėtina, kad tiek skirdamas ar pratęsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymą, tiek nagrinėdamas skundą dėl šios procesinės prievartos priemonės paskyrimo ar jos termino pratęsimo, teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti R. S. jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymu, tačiau tai dar nereiškia, jog jis pripažįstamas kaltu.

6. Skunde yra keliamas klausimas dėl galimo nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo, teigiant, jog skundžiamoje nutartyje iš esmės konstatuota, kad R. S. vadovavo nusikalstamam susivienijimui, organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, organizavo narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabandą ir neteisėtą laisvės atėmimą. Kaip ir ankstesnėje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje aukštesnysis teismas ir šiuo atveju pažymi, kad minėta skundžiamoje nutartyje vartojama formuluotė nesudaro pagrindo išvadai dėl R. S. nekaltumo prezumpcijos pažeidimo ar konstatavimo, kad jis yra kaltas dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Tokie klausimai turi būti išsprendžiami tik galutiniu procesiniu sprendimu, o šioje nutartyje nors ir pirmosios instancijos teismui ydingai suformulavus jos turinį, reikšmės galutiniam sprendimui tai negali turėti.

7. Atsakant į R. S. argumentus, susijusius su turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės apribojimas, savininko nustatymu ar galimybe taikyti turto konfiskavimą iš asmens, kuris byloje nėra kaltinamasis, aukštesnysis teismas pažymi, kad pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį, kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, priešingai nei nurodyta R. S. skunde, gali būti konfiskuojamas ne tik kaltininko vardu registruotas, bet ir kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas – šiuo atveju R. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., vardu registruota transporto priemonė. Tačiau į klausimus, kas buvo faktinis automobilio „Mercedes Benz G 500“, kuriam šiuo metu yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, valdytojas, ar minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto požymius (ar automobilis buvo naudojamas kaip nusikalstamų veikų priemonė), ar egzistuoja įstatyme nustatytos turto konfiskavimo sąlygos, galės būti atsakyta tik bylą išnagrinėjus iš esmės, teismui priimant galutinį sprendimą byloje.

8. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju baudžiamojoje byloje yra duomenų, jog kaltinamasis R. S. galėjo naudotis savo tėvo R. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., vardu registruotu automobiliu, kaip jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo priemone. Tokie duomenys, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, užfiksuoti kaltinamojo L. B. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose, liudytojo A. R. parodymuose, asmens parodymo atpažinti, kratos protokoluose, taip pat kitoje bylos medžiagoje, iš kurios matyti, kad kaltinamasis R. S. jam inkriminuotų nusikalstamų veikų darymo metu vairavo tamsios spalvos automobilį „Mercedes Benz“ G klasės, atvažiuodamas galimai organizavo neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis, automobiliu naudojosi kaip savu, kratos metu automobilis buvo rastas prie kaltinamojo R. S. gyvenamojoje vietoje.

9. Skunde keliamas taikomos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, proporcingumo klausimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į taikomos procesinės prievartos priemonės tikslus ir pagrindus, nėra pagrindo konstatuoti, kad šios priemonės tolesnis taikymas yra neproporcingas. Ši baudžiamoji byla yra sudėtinga ir didelės apimties, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad baudžiamojoje byloje teisiamieji posėdžiai suplanuoti iki 2023 m. birželio 15 d. Skunde nurodoma, kad šiame procese buvo sujungtos dvi baudžiamosios bylos, tačiau priešingai nei nurodyta R. S. skunde, Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi baudžiamosios bylos, kuriose pareikšti kaltinimai visiems asmenims yra tarpusavyje susiję (kaltinami tų pačių nusikalstamų veikų padarymu), dėl faktinių aplinkybių nustatymo abejose bylose apklaustini tie patys asmenys, tirtini analogiški įrodymai, į vieną bylą sujungtos, siekiant nagrinėjimo teisme išsamumo, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo.

10. Procesinė prievartos priemonė R. S. taikoma nuo 2020 m. lapkričio 30 d., tačiau nėra pagrindo pripažinti, kad šioje byloje pratęsiant laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą buvo pažeistas proporcingumo principas. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutartimi pakeistos prokurorės 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimu skirto laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo sąlygos ir R. S., gimusiam (duomenys neskelbtini) m., nustatytas dalinis laikinas nuosavybės teisės apribojimas turtui – jo vardu registruotai transporto priemonei „Mercedes Benz G 500“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), leidžiant šia transporto priemone jam naudotis savo interesais, o tai reiškia – ir vykti į gydymo įstaigą. Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 151 straipsnio 7 dalį, baudžiamosiose bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas, tačiau teismas kiekvieną kartą privalo užtikrinti, kad, taikant šią procesinę prievartos priemonę, nebūtų pažeistas proporcingumo principas. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju – BPK, ir yra galimi. Atsižvelgiant į kaltinamojo R. S. galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, bylos apimtį, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamojo tėvo R. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., vardu registruotą turtą negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į R. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas galimo nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymas.

11. Vis tik aukštesnysis teismas, iš esmės šioje dalyje pritardamas skundo argumentams, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai nekreipė dėmesio į skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytą automobilio, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, saugojimo vietą. Ji nurodyta taip: „pavesti R. S. šį automobilį saugoti savo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini)“. Logiškai galvojant akivaizdu, kad R. S. pavesta automobilį saugoti ne namuose (bute), o prie namų, esančių minėtu adresu. Todėl ši akivaizdi klaida, nekeičiant priimto sprendimo esmės, šia nutartimi yra ištaisoma, nustatant, kad R. S. pavesta šį automobilį saugoti prie savo gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu pažymėtina, kad R. S. skunde nurodant, jog kyla nepatogumų automobilį laikyti prie namų, apie tai jis turėtų informuoti pirmosios instancijos teismą, kad šis pakeistų saugojimo vietą, kurioje automobilis būtų saugus (į pvz. mokamą visą parą saugomą ir filmuojamą stovėjimo aikštelę, į kurią patogu patekti). Nagrinėjant skundą aukštesniajame teisme, tokios galimybės nėra, nes nepateikta duomenų nei apie realų negalėjimą privažiuoti prie namo, nei apie kitą, adekvačią ir saugią vietą, kurioje jis galėtų saugoti automobilį.

12. Nežiūrint į šį ištaisymą, konstatuotina, kad Kauno apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, nepažeidė šios procesinės prievartos priemonės pratęsimo reikalavimų. Skundžiamoje nutartyje nurodytas nuosavybės teisės apribojimo pagrindas šiuo metu nėra išnykęs ar pasikeitęs, jo nepaneigia skunde nurodyti argumentai. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas R. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., turtui skundžiama nutartimi pratęstas pagrįstai. Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti asmens, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota, R. S., gimusio (duomenys neskelbtini) m., skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartį.

Ištaisyti netikslumą skundžiamoje nutartyje, nustatant, kad R. S. pavesta automobilį Mercedes Benz G 500“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugoti prie savo gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini).

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.