Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio ir Justo Namavičiaus, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo kaltinamojo T. M. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. M. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 8 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje T. M. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 2 dalyje, 249 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje.

2. T. M. kaltinamas tuo, kad jis dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai atėmė laisvę, neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, o būtent: ne vėliau kaip nuo 2019 m. gegužės mėnesio įsitraukė į R. S. iš trijų ir daugiau asmenų suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo veiklą, su nusikalstamo susivienijimo nariais – Ž. J., G. P., A. R., kurie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip padėję atskleisti nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas (BK 39¹ straipsnio pagrindu), R. S., Š. S., Nyderlandų Karalystės piliečiu R. C. J. B., D. Ž., E. J., R. S., L. B., A. D., R. D., G. J., R. J., susivieniję bendrai nusikalstamai veikai – daryti labai sunkius – neteisėtą disponavimą labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiais (BK 260 straipsnio 3 dalis) bei sunkius – narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabandą (BK 199 straipsnio 4 dalis) nusikaltimus, betarpiškai bei ryšio priemonėmis palaikant glaudžius ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikiant pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, laikantis griežtos konspiracijos, apsirūpinus transporto ir ryšio priemonėmis, nusikaltimų įrankiais, jis, vykdydamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus ir vadovo – R. S. nurodymus, siekdamas nusikalstamo susivienijimo vadovo ir dalyvių palankumo ir galimybės netrukdomai pelnytis iš nusikalstamų veikų, veikdamas su R. S. bei A. R., dėl savanaudiškų paskatų, (duomenys neskelbtini) prie pastato – (duomenys neskelbtini) – panaudodamas fizinį smurtą padarė neteisėtą R. D. laisvės atėmimą: per prievartą įsodino R. D. į automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvežė į garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ten jį uždarė ir perdavė R. S., dalyvavo R. S. suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, veikusio nuo 2017 m. vasaros pabaigos, ne trumpiau kaip iki 2019 m. spalio 26 d., veikloje. Šiais savo veiksmais T. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 249 straipsnio 1 dalyje.

3. Taip pat, T. M., kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrai su A. R., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip padėjęs atskleisti nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas (BK 39¹ straipsnio pagrindu), R. S. ir R. S., vykdydamas R. S. nurodymą, 2019 m. gegužės 29 d. apie 10.20 val., prie vilkiko „SCANIA R420 LA4X2“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz SCS24/L“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio (duomenys neskelbtini) prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), prievarta – R. S. ir jam – T. M. panaudojant fizinį smurtą R. D. atžvilgiu – tyčia kumščiu suduodant į galvos sritį, ant galvos uždedant maišą, prieš šio valią – jėga jį įgrūdant į automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. R. ir ten ant kaklo užklijuojant R. D. lipnią juostą, taip pritvirtinant ant galvos uždėtą maišą, tyčia suduodant R. D. smūgius į dešinės šlaunies ir dilbio sritis, nuvežė R. D. į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ten jį uždarė, surišo rankas lipnia juosta ir perdavė R. S., bendrais veiksmais su A. R. ir R. S. padarydami R. D. nubrozdinimą dešiniajame dilbyje, kraujosrūvą dešinėje šlaunyje, t. y. padarydami R. D. nežymų sveikatos sutrikdymą, tyčia, iš savanaudiškų paskatų, neteisėtai panaudodami smurtą atėmė žmogui – R. D. – laisvę. Šiais savo veiksmais T. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje.

4. Taip pat, T. M. kaltinamas tuo, kad nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2021 m. sausio 8 d., 16.10 val., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir laikė automobilyje VW Touran, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po variklio gaubtu esančiame langų skysčio bakelyje paketėlį su nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė yra 1,147 g (Δ-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 18,1 %), kol 2021 m. sausio 8 d. (duomenys neskelbtini) automobilio VW Touran, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kratos metu šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais savo veiksmais T. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

5. T. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2021 m. sausio 8 d., o Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 10 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – 2 (dviem) mėnesiams.

6. Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartimi kaltinamajam T. M. kardomoji priemonė – suėmimas – pakeista į švelnesnes kardomąsias priemones: 30 000 Eur užstatą; intensyvią priežiūrą 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant kaltinamąjį nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir nustatant jam šią intensyvios priežiūros dienotvarkę: būti nustatytoje namų zonoje, esančioje (duomenys neskelbtini), išskyrus atvejus, jei tai susiję su būtinumu bet kuriuo metu išvykti į gydymo įstaigą, tai pagrindžiant medicininiais dokumentais, išvykimu į ikiteisminio tyrimo įstaigas, teismą procesinių veiksmų atlikimui ikiteisminiame tyrime (baudžiamojoje byloje), kitus iš anksto suderintus atvejus ir gavus atitinkamą leidimą išvykti; dokumentų paėmimą, iš kaltinamojo T. M. paimant pasą ir asmens tapatybės kortelę. Vėlesnėmis šio teismo nutartimis intensyvios priežiūros terminas buvo tęsiamas, patikslinant jos tam tikras sąlygas.

7. Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 8 d., paliekant galioti šias sąlygas: įpareigojant T. M. nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir nustatant jam šią intensyvios priežiūros dienotvarkę: būti nustatytoje namų zonoje adresu: (duomenys neskelbtini), išskyrus atvejus, jei tai susiję su būtinumu bet kuriuo metu išvykti į gydymo įstaigą, tai pagrindžiant medicininiais dokumentais, išvykimu į ikiteisminio tyrimo įstaigas, teismą procesinių veiksmų atlikimui ikiteisminiame tyrime (baudžiamojoje byloje), kitus iš anksto suderintus atvejus ir gavus atitinkamą leidimą išvykti; leidžiant T. M. įsidarbinus UAB „M.“, adresu: (duomenys neskelbtini), pagalbinio darbininko pareigose kiekvieną darbo UAB „M.“ dieną išvykti iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuo 7 val. iki 19 val., jei tai susiję su jo darbinėmis funkcijomis UAB „M.“; leidžiant T. M. darbo dienomis nuo 7 val. iki 21 val. ir savaitgaliais nuo 12 val. iki 18 val. nebūti nustatytoje namų zonoje – adresu: (duomenys neskelbtini), ir laisvai judėti Kauno miesto geografinėse ribose. Šios kardomosios priemonės terminas T. M. dar kartą buvo pratęstas Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 6 d. nutartimi 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 8 d. Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartimi šios kardomosios priemonės terminas T. M. buvo pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 8 d.

8. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi kaltinamajam T. M. intensyvios priežiūros terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 8 d., paliekant galioti šias sąlygas: įpareigojant T. M. nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir nustatant jam šią intensyvios priežiūros dienotvarkę: būti nustatytoje namų zonoje adresu (duomenys neskelbtini), išskyrus atvejus, jei tai susiję su būtinumu bet kuriuo metu išvykti į gydymo įstaigą, tai pagrindžiant medicininiais dokumentais, išvykimu į ikiteisminio tyrimo įstaigas, teismą procesinių veiksmų atlikimui ikiteisminiame tyrime (baudžiamojoje byloje), kitus iš anksto suderintus atvejus ir gavus atitinkamą leidimą išvykti; leidžiant T. M. kiekvieną darbo UAB „M.“, adresu (duomenys neskelbtini), dieną išvykti iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuo 7.00 val. iki 19.00 val., jei tai susiję su jo darbinėmis funkcijomis UAB „M.“; leidžiant T. M. darbo dienomis nuo 7.00 val. iki 21.00 val. ir savaitgaliais nuo 12.00 val. iki 18.00 val. nebūti nustatytoje namų zonoje – adresu (duomenys neskelbtini), ir laisvai judėti Kauno miesto geografinėse ribose. Teismas konstatavo, kad kardomosios priemonės taikymo pagrindai neišnyko ir nepakito. Šios kardomosios priemonės terminas pratęstas tikslu užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, siekiant maksimaliai kontroliuoti jo elgesį, taip užkertant kelią ir galimų naujų nusikalstamų veikų darymui.

II. Skundo aukštesniajam teismui ir atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

9. Kaltinamojo T. M. gynėjas advokatas Vytautas Sirvydis skunde prašo T. M. paskirtą ir taikomą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą panaikinti arba pakeisti Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartį ir nustatyti kitas intensyvios priežiūros sąlygas, t. y. palikti reikalavimą nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, leidžiant laisvai judėti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, taikant draudimą neišvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos ribų.

9.1. Gynėjo teigimu, žemesnysis teismas skundžiamą nutartį grindė neteisingu ir fakto aplinkybių neatitinkančiu motyvu, jog Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje T. M. taip pat yra kaltinamas dalyvavęs kito nusikalstamo susivienijimo veikloje. Kaltinamojo gynėjas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-4-1121/2024 T. M. buvo išteisintas. Apie išteisinamojo nuosprendžio priėmimą gynėjas pasisakė ir teismo posėdyje, tačiau pirmosios instancijos teismas šią esminę fakto aplinkybę ignoravo, itin skubėdamas priimti skundžiamą nutartį, todėl į skundžiamą nutartį buvo perrašyti ankstesnės nutarties motyvai, kurie nagrinėjimo metu jau neatitiko tikrovės. Ši aplinkybė rodo ne tik teismo nedėmesingumą, ne tik akivaizdžiai netinkamą ir melagingą fakto aplinkybių nurodymą, bet ir esminį nukrypimą nuo tokio teisingumo vykdymo, kurį gina ir saugo Konstitucija.

9.2. Skunde kaltinamojo gynėjas pažymi, kad nesant įsiteisėjusio teismo nuosprendžio kitoje baudžiamojoje byloje (kurioje, be kita ko, kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ir šios kardomosios priemonės jis nėra pažeidęs), tokia aplinkybė jokiu būdu negali neigiamai charakterizuoti asmens, kuris yra kaltinamasis. Juo labiau, tokia aplinkybė niekaip negali būti aiškinama kaip neigiamai charakterizuojanti asmenį, esą, šis linkęs nusikalsti. Gynėjo nuomone, vien ši aplinkybė savaime sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį, grindžiamą neteisėtais motyvais.

9.3. Skunde pažymima, kad kaltinamasis T. M. itin ilgą laiką (nuo 2021 m. sausio 8 d. iki 2022 m. liepos 8 d.) buvo suimtas, o intensyvi priežiūra kaltinamajam T. M. yra taikoma beveik dvejus metus, ši kardomoji priemonė yra itin griežta, savo sunkumu nusileidžianti tik suėmimui. Skirtingai nuo kitų kardomųjų priemonių, intensyvios priežiūros taikymo laikas jokiais koeficientais nėra įskaitomas į bausmę (jeigu ateityje būtų pagrindas ją paskirti apkaltinamuoju nuosprendžiu). Gynėjo manymu, kardomoji priemonė jau įgavo nubaudimo bruožų ir neatitinka BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo.

9.4. Gynėjas skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nėra suteikta didesnė reikšmė ir kitoms šiuo metu T. M. atžvilgiu taikomoms kardomosioms priemonėms – užstatui, taip pat ir dokumentų paėmimui. Šių kardomųjų priemonių kompleksas daugiau nei pakankamas kardomosioms priemonėms keliamiems tikslams pasiekti. Be to, T. M. nėra kaltinamas BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos padarymu.

2. Atsiliepime Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė prašo kaltinamojo T. M. gynėjo skundą atmesti, kadangi kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros pagrindai neišnyko ir nepakito. Pagrindo panaikinti kaltinamajam T. M. taikomą kardomąją priemonę - intensyvią priežiūrą ar pakeisti jos sąlygas, prokurorės nuomone, nėra. Užstatas, taikomas kartu su dokumentų paėmimu, nėra pakankama garantija užtikrinti kardomųjų priemonių paskirtį.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo T. M. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundas atmetamas.

11. Teisėjų kolegija, susipažinusi su T. M. gynėjo skundo argumentais, įvertinusi skundžiamos nutarties argumentus, baudžiamosios bylos duomenis, konstatuoja, jog šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad netikslinga toliau T. M. taikyti kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą. Kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas kaltinamajam T. M. buvo pratęstas pagrįstai, esant neišnykusiems šios kardomosios priemonės taikymo pagrindams bei nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo reikalavimų, nustatyti apribojimai ir sąlygos – proporcingos.

12. Intensyvios priežiūros, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtinoji sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Aukštesniojo teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje pakanka duomenų leidžiančių manyti, kad kaltinamasis T. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tuo pačiu, teisėjų kolegija pažymi, kad svarstant klausimą dėl kardomosios priemonės – šiuo atveju intensyvios priežiūros – skyrimo ar jos termino pratęsimo, asmens kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai išsprendžiami tik baigus nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme.

13. Intensyvi priežiūra, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, intensyvios priežiūros terminas kaltinamajam T. M. buvo pratęstas siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese bei užkertant kelią galimai naujų veikų darymui.

14. Skiriant intensyvią priežiūrą ar pratęsiant šios kardomosios priemonės terminą, atsižvelgiama į BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes – nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo (kaltinamojo) asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Baudžiamosios bylos duomenimis, T. M. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sugyventinę, iki sulaikymo dirbo ir gavo legalias pajamas, o šiuo metu dirba UAB „M.“ pagalbiniu darbininku. Visi šie duomenys įvertinti skundžiamoje nutartyje. Vis tik šių aplinkybių nepakanka teigti, kad švelnesnės kardomosios priemonės bus pakankamos užkertant kelią daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl intensyvios priežiūros termino pratęsimo, visiškai pagrįstai atsižvelgė ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Naujų ir visuomenei išties labai pavojingų nusikalstamų veikų darymo rizika pagrįstai įžvelgta vertinant byloje T. M. pareikštą kaltinimą – galimai dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai panaudojant smurtą atėmė žmogui laisvę, neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) (BK 249 straipsnio 1 dalis, BK 146 straipsnio 2 dalis, BK 259 straipsnio 2 dalis). T. M. yra kaltinamas tuo, kad nusikalstamas veikas jis galimai padarė dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, jo nariams pasiskirsčius vaidmenimis ir užduotimis. Iš T. M. pareikštų kaltinimų matyti ir tai, kad jo vaidmuo inkriminuojamų nusikalstamų veikų padaryme nebuvo pasyvus, siekdamas nusikalstamo susivienijimo vadovo ir dalyvių palankumo ir galimybės nutrukdomai pasipelnyti iš nusikalstamų veikų, savanaudiškais motyvais kartu su kitais bendrininkais panaudodamas fizinį smurtą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą jis neteisėtai atėmė nukentėjusiajam laisvę, o vėliau nukentėjusįjį perdavė šio nusikalstamo susivienijimo lyderiui. Be to, baudžiamosios bylos medžiagoje yra duomenų, kad T. M. teistas užsienio valstybėse – Norvegijos Karalystėje už disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių ir/ ar psichotropinių medžiagų bei Vokietijoje už vagystę. Kaip jau ne kartą buvo aptarta ir ankstesnėse aukštesnės instancijos teismo nutartyse, sprendžiant intensyvios priežiūros tęsimo T. M. klausimą, nors T. M. teistumai išnykę, tačiau ši aplinkybė pati savaime nepagrindžia išvados, kad kaltinamasis padarė išvadas ir pakeitė savo gyvenimo būdą. Be to, aplinkybė, kad T. M. nėra kaltinamas dėl labai didelio kiekio narkotinių ir/ ar psichotropinių medžiagų disponavimo taip pat nėra pagrindas naikinti jam paskirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą. Kaip jau minėta, iš pareikštų kaltinimų matyti, kad T. M. galimai įvykdė nusikalstamas veikas iš savanaudiškų paskatų, t. y. siekdamas gauti lėšų iš nusikalstamų veikų, galimo dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, kitiems kaltinamiesiems vykdant narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą. Todėl, įvertinusi šias aplinkybes, skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas pagrįstai sprendė, jog užtikrinti BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. kaltinamojo dalyvavimą procese ir užkirsti kelią galimų naujų nusikaltimų darymui, galima tik jį kontroliuojant elektroninėmis stebėjimo priemonės. Nors kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra – yra viena griežčiausių asmens teises ir laisves varžančių kardomųjų priemonių, tačiau ją taikant patiriamas asmens laisvių ir teisių suvaržymas yra švelnesnis, negu, pavyzdžiui, taikant kardomąją priemonę – suėmimą.

15. Sutiktina su kaltinamojo gynėjo skundo teiginiais, jog žemesnysis teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamąja byla, kurioje T. M. buvo kaltinamasis, o Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžiu išteisintas. Vis tik ši aplinkybė, kad neįsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu T. M. buvo išteisintas, nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti kardomąją priemonę.

16. Skunde taip pat teigiama, kad ilgą laiką taikoma intensyvi priežiūra yra neproporcinga priemonė. Aukštesniojo teismo vertinimu, T. M. taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros negalima vertinti kaip neproporcingai ribojančios kaltinamojo teises. Pažymėtina, kad kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra yra procesinė prievartos priemonė, kuria suvaržomos asmens teisės ir laisvės siekiant įstatyme numatytų tikslų, todėl akivaizdu, kad dėl jos taikymo asmeniui kyla tam tikrų nepatogumų. Tačiau priešingai nei nurodoma kaltinamojo gynėjo skunde, teismo nustatytos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygos suteikia jam galimybes palaikyti tiek darbinius, tiek ir šeiminius ryšius, o taip pat suteikia galimybes lankytis esant poreikiui pas gydytojus. Pagal teismo nutartyje nustatytas intensyvios priežiūros sąlygas kaltinamasis gali iš esmės beveik visa apimtimi naudotis teise į darbą, pakankamai didelę dienos dalį gali nebūti savo gyvenamojoje vietoje, gali leisti laisvalaikį savo nuožiūra.

17. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 23 d. ir 2023 m. sausio 16 d. nutartimis, atsižvelgdamas į T. M. šeiminę padėtį, darbą, teisę pasirūpinti savo sveikata intensyvios priežiūros sąlygas vis švelnino (teismas leido kaltinamajam laisvai atlikti savo darbines funkcijas, t. y. dirbti ne tik pagrindinėse patalpose, bet ir kitose patalpose, taip pat teismas iš dalies tenkino prašymą laisvai judėti ir nustatytu laiku nebūti namų zonoje ir nustatė grafiką dviem valandom trumpesnį nei kaltinamasis prašė). Taip pat visi T. M. prašymai laikinai nesilaikyti nustatytų kardomosios priemonės sąlygų (laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat vykti į Birštoną, laisvai judėti jame ir 10 km aplink Birštoną) buvo tenkinami, T. M. prašomais laikotarpiais galėjo laisvai judėti, negrįžti nakvoti į savo gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės akivaizdžiai rodo, jog šiuo metu kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės sąlygos neproporcingai neriboja jo teisių, nes jis su nedideliais, tačiau būtinais apribojimais gali iš esmės pilnavertiškai gyventi pakankamai aktyvų socialinį ir asmeninį gyvenimą. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog T. M. būtų pažeidęs jam taikomos kardomosios priemonės sąlygas, kas rodo, jog paskirta kardomoji priemonė tinkamai užtikrina siekiamų tikslų įgyvendinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, sušvelninus T. M. taikomos intensyvios priežiūros sąlygas ir leidžiant jam laisvai judėti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, taikant tik draudimą išvykti į užsienį, kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra iš esmės praras savo prasmę ir neatitiks kardomosios priemonės paskirties.

18. Skunde gynėjo akcentuojamas sumokėtas 30 000 Eur užstatas, atsižvelgus į T. M. inkriminuojamų nusikalstamų veikų kiekį, pobūdį, sunkumą, gresiančios bausmės dydį, nėra pakankamo dydžio, jog užtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Nors baudžiamojo proceso įstatymas nenustato, kokio dydžio užstatas kokiu atveju turėtų būti sumokėtas, kad būtų pasiekti ir užtikrinti kardomųjų priemonių tikslai, vis tik, kuo pavojingesnės nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas yra asmuo ir kuo griežtesnė bausmė jam gresia, tuo užstatas turėtų būti didesnis, jog ši kardomoji priemonė būtų pakankamas garantas BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Be to, aukštesniojo teismo įsitikinimu, kaltinamojo gynėjo skunde įvardijama kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, net ir su jau taikomu užstatu, šiuo metu būtų nepakankami siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo.

19. Dėl nurodytų aplinkybių kaltinamojo T. M. gynėjo advokato skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartis paliekama galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo T. M. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.