Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Nerijaus Meilučio ir Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo kaltinamojo R. S. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 4 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. R. S. kaltinamas tuo, kad vadovavo nusikalstamam susivienijimui, organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, organizavo narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabandą ir neteisėtą laisvės atėmimą, o būtent: laikotarpiu nuo 2017 m. vasaros pabaigos, tiksliau tyrimu nenustatyta, (duomenys neskelbtini), iš trijų ir daugiau asmenų subūrė, organizavo bei vadovavo nusikalstamo susivienijimo nariams: Ž. J., G. P., A. R., kurie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip padėję atskleisti nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 39¹ straipsnio pagrindu), Š. S., (duomenys neskelbtini) piliečiui R. C. J. B. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), D. Ž., E. J., T. M., R. S., L. B., A. D., R. D., G. J., R. J. suvienijęs bendrai nusikalstamai veikai – daryti labai sunkius – neteisėtą disponavimą labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiais (BK 260 straipsnio 3 dalis) bei sunkius – narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabandą (BK 199 straipsnio 4 dalis) nusikaltimus, betarpiškai bei ryšio priemonėmis palaikant glaudžius ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikiant pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, laikantis griežtos konspiracijos, apsirūpinus transporto ir ryšio priemonėmis, nusikaltimų įrankiais, jis, paskirstydamas konkrečias užduotis nusikalstamo susivienijimo nariams: Š. S. – surasti galimus narkotinių, psichotropinių medžiagų gabentojus – kurjerius Nyderlandų Karalystėje ir Lietuvos Respublikoje, D. Ž. – surasti galimus narkotinių, psichotropinių medžiagų gabentojus – kurjerius Nyderlandų Karalystėje, Ž. J. – surasti galimus narkotinių, psichotropinių medžiagų gabentojus – kurjerius iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką, E. J. – surasti galimus narkotinių, psichotropinių medžiagų gabentojus – kurjerius iš Ispanijos Karalystės į Vokietijos Federacinę Respubliką, siekdamas netrukdomai pelnytis iš nusikalstamų veikų A. R., T. M. ir R. S. – pagrobti R. D., neteisėtai atimant jam laisvę, ir atvežti jį į garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), organizavo bei vadovavo nusikalstamam susivienijimui, veikusiam nuo 2017 m. vasaros pabaigos ne trumpiau kaip iki 2019 m. spalio 26 d. Tokiais veiksmais R. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 249 straipsnio 3 dalyje.

2. Be to, R. S. kaltinamas tuo, kad jis, vadovaudamas nusikalstamo susivienijimo nariams: A. R., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip padėjęs atskleisti nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas (BK 39¹ straipsnio pagrindu), T. M., R. S., įvykdė nusikalstamą veiką – organizavo neteisėtą laisvės atėmimą, o būtent: jis, duodamas nurodymus A. R., T. M. ir R. S. pagrobti R. D., neteisėtai atimant jam laisvę, ir atvežti jį į garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), A. R., T. M. ir R. S. 2019 m. gegužės 29 d. apie 10.20 val., prie vilkiko „SCANIA R420 LA4X2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz SCS24/L“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio (duomenys neskelbtini), prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), prievarta – panaudojant fizinį smurtą R. D. atžvilgiu, t. y. tyčia kumščiu sudavus R. D. į galvos sritį, ant galvos uždėjus maišą, prieš šio valią – jėga jį įgrūdant į automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ten ant kaklo užklijuojant R. D. lipnią juostą, pritvirtinant ant galvos uždėtą maišą, tyčia suduodat R. D. smūgius į dešinės šlaunies ir dilbio sritis, nuvežus R. D. į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ten jį uždarius, surišant rankas lipnia juosta, bendrais veiksmais padarant nubrozdinimą dešiniajame dilbyje, kraujosrūvą dešinėje šlaunyje, t. y. padarant R. D. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir perdavus R. D. jam (R. S.), tyčia, iš savanaudiškų paskatų, neteisėtai, panaudojant smurtą, atėmė žmogui – R. D. – laisvę. Tokiais veiksmais R. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje.

3. Be to, R. S. kaltinamas tuo, kad jis, subūręs ir vadovaudamas nusikalstamo susivienijimo nariams: Ž. J., G. P., A. R., kurie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip padėję atskleisti nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas (BK 39¹ straipsnio pagrindu), Š. S., (duomenys neskelbtini) piliečiui R. C. J. B. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), D. Ž., E. J., T. M., R. S., L. B., A. D., R. D., G. J., R. J. įvykdė nusikalstamą veiką: organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu – 5 dėžių su 397 110 vnt. (158,59 kg) psichotropinės medžiagos – MDMA (3,4-metilendioksimetamfetamino) – tablečių, kuriose yra 56,161 kg gryno MDMA ir paketo su 671,23 g narkotinės medžiagos – kokaino – milteliais, kuriuose yra 414,14 g gryno kokaino, nurodydamas D. Ž. organizuoti labai didelio narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio perdavimą Nyderlandų Karalystėje, Š. S. organizuoti labai didelio narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio paėmimą Nyderlandų Karalystėje ir gabenimą į Lietuvos Respubliką, o šiam davus nurodymą Ž. J. organizuoti labai didelio narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio gabenimą iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką, kurias D. Ž. nurodymu 2019 m. spalio 24 d. „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, esančios kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelėje (duomenys neskelbtini) piliečiui R. C. J. B. perdavus G. P., kurias, gavęs nurodymą iš Ž. J., gabeno krovininiu automobiliu MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, esančios kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) iki Lietuvos Respublikos, magistralinio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kilometro, (duomenys neskelbtini), kur 2019 m. spalio 26 d. apie 8 val., G. P. buvo sulaikytas muitinės pareigūnų, tokiu būdu neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu. Tokiais veiksmais R. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 7 straipsnio 1 dalies 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje.

4. Be to, R. S. kaltinamas tuo, kad jis, nurodydamas kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams – Š. S. ir D. Ž. organizuoti labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų perdavimą Nyderlandų Karalystėje ir gabenimą į Lietuvos Respubliką, Š. S. davus nurodymą Ž. J. ir pastarojo nurodymu 2019 m. spalio 24 d. Nyderlandų Karalystėje, prie „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, esančios kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelėje kitam nusikalstamo susivienijimo nariui – G. P. iš kito nusikalstamo susivienijimo nario – (duomenys neskelbtini) piliečio R. C. J. B., veikusio D. Ž. nurodymu, paėmus labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, kurį R. C. J. B. sudėjus į krovininio automobilio MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabę KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šį labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų neturint leidimo, nepateikiant muitinės kontrolei jas krovininiu automobiliu MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), G. P. neteisėtai gabenus nuo „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, esančios kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) per Lenkijos Respublikos – Lietuvos Respublikos valstybių sieną, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardą ir toliau gabenant Lietuvos Respublikos teritorijoje, kol magistralinio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kilometre, (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 26 d., apie 8 val. G. P. buvo sulaikytas muitinės pareigūnų, tokiu būdu organizavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą. Tokiais veiksmais R. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka R. S. 2020 m. rugsėjo 4 d. buvo laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 6 d. nutartimi R. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, kurio terminas šio teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartimi ir Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 26 d., 2021 m. gegužės 31 d., 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartimis buvo tęsiamas.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo R. S. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundas atmetamas.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis teisėta bei pagrįsta. Teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei pratęsti, laikėsi BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

10. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymuose, asmens parodymo atpažinti, apžiūrų protokoluose, specialisto išvadose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šioje proceso stadijoje, surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme, taip pat kaltinamojo kaltės, įrodymų vertinimo bei veikos kvalifikavimo klausimai nesprendžiami, nes tai bus daroma iš esmės išnagrinėjus baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, todėl dėl skundo argumentų, susijusių su R. S. pareikštų kaltinimų turiniu ir jų pagrįstumu, nusikalstamų veikų kvalifikacija, teisėjų kolegija plačiau nepasisako ir jų detaliau neanalizuoja. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

11. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų. R. S. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Kauno apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam R. S. pratęsė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuos suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

12. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

13. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. S. kaltinamas padaręs keturias nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių (BK 146 straipsnio 2 dalis), sunkių (BK 199 straipsnio 4 dalis) ir labai sunkių (BK 7 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 260 straipsnio 3 dalis, 249 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų kategorijoms. Už šių nusikaltimų įvykdymą kaltinamajam didžiausia gresianti bausmė – laisvės atėmimas iki dvidešimties metų ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Sutiktina su skundo teiginiu, kad inkriminuojamų nusikaltimų sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra lemiamos sąlygos pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės terminą. Vis dėlto sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą.

14. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nedetalizuojama, kokio pobūdžio turi būti asmens ryšiai užsienyje, dėl kurių galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad R. S. inkriminuoti nusikaltimai buvo padaryti ne vienoje užsienio šalyje, nusikalstamų veikų pobūdis, psichotropinių medžiagų, kuriomis galimai buvo disponuota, kiekis rodo ir apie kaltinamojo kriminalinio pobūdžio ryšius užsienio šalyse. Pagrindo manyti, jog jo turėti ryšiai šiuo metu yra išnykę, nėra. Be to, iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų galima daryti išvadą, kad R. S. vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo labai svarbus – jis galimai organizavo nusikalstamas veikas, paskirstė užduotis nusikalstamo susivienijimo nariams, kontroliavo ir koordinavo jų veiksmus. Pirmiau aptartų aplinkybių visuma rodo, jog nors R. S. yra saistomas tam tikrais ekonominiais, socialiniais (šeimyniniais) ryšiais su Lietuvos Respublika, tačiau, juos vertinant kartu su nusikaltimų, dėl kurių galimo padarymo jam yra pareikšti kaltinimai, pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu ir gresiančia griežta laisvės atėmimo bausme, šie jo ryšiai nėra tokie tvirti, kad paneigtų prognozuojamo bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Apygardos teismas šias aplinkybes tinkamai įvertino ir atsižvelgiant į R. S. socialinius ryšius, jo asmenybę. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad R. S. dirbo (42 t., b. l. 148), yra vedęs, turi mažametį vaiką (42 t., b. l. 138), kuriam nustatyti specialūs poreikiai (57 t., b. l. 62–66), turi tėvą, kuris serga įvairiomis ligomis (57 t., b. l. 53–61), pastovią gyvenamąją vietą. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šios aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti, kad jo socialiniai ryšiai yra tiek stiprūs, kad galėtų sulaikyti jį nuo ketinimo bėgti ar slėptis nuo teisėsaugos pareigūnų. Papildomai pastebėtina, kad R. S. inkriminuojami nusikaltimai galimai buvo padaryti egzistuojant aplinkybėms, susijusioms su jo šeiminiais ryšiais, darbu, tačiau šie ryšiai iš tiesų teigiamai neįtakojo jo apsisprendimo galimai nusikalsti. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis gali bandyti bėgti (slėptis), t. y. pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą.

15. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinamas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas taip pat pagrįstai sprendė, jog egzistuoja tikimybė, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Nors R. S. ankščiau nebuvo teistas, tačiau jis kaltinamas vienos sunkios ir dviejų labai sunkių nusikalstamų veikų padarymu, kurios patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, padarymu. Kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos susijusios su labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų disponavimu, jų kontrabanda, galimai padarytos veikiant nusikalstamame susivienijime, R. S. vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo aktyvus. Be to, kaltinamajam inkriminuotas ir apysunkis (BK 146 straipsnio 2 dalis) nusikaltimas, kuris galimai padarytas taip pat veikiant nusikalstamame susivienijime, panaudojant smurtinius veiksmus kito asmens atžvilgiu. Kaltinamojo galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, bet iš anksto suplanuoti, galimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų, turint tikslą neteisėtai pasipelnyti. Nors kaltinamasis Lietuvoje turėjo darbą, tačiau inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis rodo, kad lėšos, gautos iš nusikaltimų, taip pat galėjo būti vienas iš R. S. pragyvenimo šaltinių. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad R. S., būdamas laisvėje, gali daryti naujas nusikalstamas veikas, tarp jų ir BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus, t. y. pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas pratęsti kaltinamojo suėmimą ir pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

17. Sprendžiant dėl kaltinamojo suėmimo trukmės pastebėtina, kad kaltinamajam R. S. suėmimas taikomas vienus metus tris mėnesius (nuo 2020 m. rugsėjo 4 d.). Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Taigi, taikomo suėmimo terminas ir šiuo aspektu yra teisėtas ir pagrįstas, o kalinimo laikotarpis, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus aspektus, nelaikytinas neproporcingu. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties – ją sudaro 59 tomai, joje yra daug proceso dalyvių, taip pat byloje yra sudarytas bylos nagrinėjimo grafikas, kas rodo, kad bylos nagrinėjimas nėra vilkinamas.

18. Kaltinamojo R. S. gynėjas skunde taip pat nurodo, kad kitiems kaltinamiesiems šioje byloje taikytos švelnesnės kardomosios priemonės. Pažymėtina, kad kardomųjų priemonių skyrimo ar termino pratęsimo klausimai sprendžiami vertinant konkrečiai su tam tikru asmeniu, kuriam pareikšti kaltinimai, susijusias byloje nustatytas aplinkybes. Todėl aplinkybė, kad teismas palankiai išsprendė baudžiamojoje byloje kai kuriems kitiems kaltinamiesiems jiems taikyto suėmimo klausimą, jį pakeisdamas švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, negali būti absoliučiu pagrindu priimti analogišką sprendimą dėl R. S.. Visi atvejai yra individualūs, ir kiekvieną kartą reikia kruopščiai analizuoti aplinkybių visumą. Tęsiamas suėmimas gali būti pateisinamas tam tikru atveju, jei yra viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria Konvencijos 5 straipsnyje nustatytą pagarbos asmens laisvei taisyklę (EŽTT sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, Nr. 30210/96).

19. Pasisakant dėl galimybės BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus pasiekti taikant švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones, pažymėtina, kad remiantis EŽTT praktika, sprendžiant, ar asmuo turėtų būti paleistas, ar ir toliau laikomas suimtas, privalu apsvarstyti alternatyvias priemones, užtikrinančias jo dalyvavimą teisiamajame posėdyje (pvz., Didžiosios kolegijos 2012 m. gegužės 22 d. sprendimas byloje Idalov prieš Rusiją, peticijos Nr. 5826/03). BPK 121 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, asmeniui vienu metu gali būti skiriamos kelios švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės. Kelios iš kardomųjų priemonių, kurios galėtų užtikrinti BPK 119 straipsnyje keliamus kardomųjų priemonių tikslus yra užstatas (BPK 133 straipsnis), intensyvi priežiūra (BPK 131¹ straipsnis) ar dokumento paėmimas (BPK 134 straipsnis). Vis dėlto įvertinusi kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, gresiančios bausmės dydį, jo turimus ryšius užsienyje bei kitus bylos duomenimis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo R. S. skirti švelnesnes kardomąsias priemones, nes nei viena kita jų, nei jų kompleksas nebus pakankamos priemonės užtikrinti tinkamą kaltinamojo dalyvavimą procese bei sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati R. S. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo.

20. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju aptarti duomenys, sudaro pagrindą manyti, jog šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą R. S. į laisvę ir skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones (tame tarpe ir skunde nurodytą kardomąją priemonę – užstatą), nes nė viena jų, ar jų kompleksas, nebus pakankamos priemonės užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Kaltinamojo gynėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau R. S. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Dėl to kaltinamojo skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

kaltinamojo R. S. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą atmesti.

Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi kaltinamajam R. S. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 4 d., palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.