Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Evaldo Pašilio, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjusi kaltinamojo R. S. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. S. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 26 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, R. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 249 straipsnio 1 dalį tuo, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, o būtent: jis, ne vėliau kaip nuo 2019 m. gegužės mėn. įsitraukė į R. S. (duomenys neskelbtini) iš trijų ir daugiau asmenų suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo veiklą, su nusikalstamo susivienijimo nariais – Ž. J., G. P., A. R., kurie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip padėję atskleisti nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas (BK 39¹ straipsnio pagrindu), R. S., Š. S., L. B., R. J., D. Ž., Nyderlandų Karalystės pil. R. C. J. B., R. D., E. J., A. D., T. M., G. J., susivieniję bendrai nusikalstamai veikai – daryti labai sunkius – neteisėtą disponavimą labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiais (BK 260 straipsnio 3 dalis) bei sunkius – narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabandą (BK 199 straipsnio 4 dalis) nusikaltimus, betarpiškai bei ryšio priemonėmis palaikant glaudžius ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikiant pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, laikantis griežtos konspiracijos, apsirūpinus transporto ir ryšio priemonėmis, nusikaltimų įrankiais, jis, vykdydamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus ir vadovo – R. S. nurodymus, siekdamas nusikalstamo susivienijimo vadovo ir dalyvių palankumo ir galimybės netrukdomai pelnytis iš nusikalstamų veikų, veikdamas su T. M. bei A. R., dėl savanaudiškų paskatų, (duomenys neskelbtini) prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą, padarė neteisėtą R. D. laisvės atėmimą – per prievartą įsodino R. D. į automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuvežė į garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ten jį uždarė ir perdavė R. S., dalyvavo R. S. suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, veikusio nuo 2017 m. vasaros pabaigos, ne trumpiau kaip iki 2019 m. spalio 26 d., veikloje.

2. R. S. taip pat kaltinamas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį tuo, kad neteisėtai atėmė? laisve?, o būtent: jis, veikdamas bendrai su A. R., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip padėjęs atskleisti nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas (BK 39¹ straipsnio pagrindu), R. S., T. M., vykdydamas R. S. nurodymą, 2019 m. gegužės 29 d., apie 10:20 val., prie vilkiko „SCANIA R420 LA4X2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz SCS24/L“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio (duomenys neskelbtini), prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), prievarta – T. M. ir jam – R. S. panaudojant fizinį smurtą R. D. atžvilgiu – tyčia kumščiu suduodant į galvos sritį, ant galvos uždedant maišą, prieš šio valią – jėga jį įgrūdant į automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. R., ir ten ant kaklo užklijuojant R. D. lipnią juostą, taip pritvirtinant ant galvos uždėtą maišą, tyčia suduodant R. D. smūgius į dešinės šlaunies ir dilbio sritis, nuvežė R. D. į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ten jį uždarė, surišo rankas lipnia juosta ir perdavė R. S., bendrais veiksmais su T. M. ir A. R. padarydami R. D. nubrozdinimą dešiniajame dilbyje, kraujosrūvą dešinėje šlaunyje, t. y. padarydami R. D. nežymų sveikatos sutrikdymą, tyčia, iš savanaudiškų paskatų, neteisėtai, panaudodami smurtą, atėmė žmogui – R. D. – laisvę.

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka R. S. buvo laikinai sulaikytas 2021 m. sausio 8 d. Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 10 d. nutartimi R. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartimi, tenkinant kaltinamojo R. S. gynėjo skundą, Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartimi 3 mėnesiams pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas buvo panaikinta ir kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – 20 000 eurų užstatas; intensyvi priežiūra 6 mėn., įpareigojant jį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei būti namuose (duomenys neskelbtini), išskyrus dalyvavimą teismo posėdžiuose ar lankymąsi sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigose, iš anksto suderinus su šią kardomąją priemonę prižiūrinčiu pareigūnu; dokumentų paėmimas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

6. Kaltinamojo R. S. gynėjas advokatas Linas Belevičius skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartį arba ją pakeisti, nustatant, jog kaltinamasis R. S. įpareigojamas dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir jam draudžiama išvykti už Lietuvos Respublikos ribų. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota, nepagrįsta, neteisėta, todėl turi būti panaikinta. Advokatas mano, kad nagrinėjamu atveju kardomosios priemonės - intensyvios priežiūros - taikymas nebėra būtinas ir neišvengiamas, nes kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam taikant kitas kardomąsias priemones.

7. Gynėjas pažymi, kad ilgą laika besitęsianti asmens intensyvi priežiūra įpareigoja šios kardomosios priemonės pratęsimo klausimą svarstantį teismą kiekvieną kartą itin kruopščiai patikrinti, ar tolesnis pagrindinės asmens teisės - teisės į laisvę - suvaržymas yra šiuo konkrečiu atveju pateisinamas, ar nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija) įtvirtintų pagrindinių žmogaus teisių. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą yra pabrėžęs, jog ilgainiui net ir pagrįsto įtarimo ar kaltinimo, kaip kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) pagrindo, paties savaime nebeužtenka tęsti kardomosios priemonės terminą (pvz. EŽTT sprendimas byloje llijkov prieš Bulgariją), o inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu kardomosios priemonės (termino pratęsimo) pagrindu (EŽTT sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą; llijkov prieš Bulgariją; Bykov prieš Rusiją bei kt.).

8. Advokatas atkreipia dėmesį, kad skundžiama nutartimi pratęsiant kaltinamajam R. S. intensyvios priežiūros terminą nebuvo laikomasi aukščiau nurodytų imperatyvių reikalavimų, išplėtotų tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teismų praktikoje, buvo pažeistas proporcingumo principas. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nepateikė išsamių ir įtikinamų motyvų, kodėl kaltinamajam ir toliau turi būti taikoma aptariama kardomoji priemonė. Gynėjo nuomone, skundžiamoje nutartyje suabsoliutinamas R. S. inkriminuotų nusikaltimų sunkumas ir gresiančios bausmės griežtumas, ignoruojant likusias aplinkybes, rodančias, jog dabartinėje proceso stadijoje kardomosios priemonės - intensyvios priežiūros - taikymas nebėra būtinas ir neišvengiamas, nes kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti taikant kitas kardomąsias priemones. Advokatas nurodo, kad apygardos teismas nevertino aplinkybės, jog R. S. buvo suimtas beveik 10 mėnesių, o intensyvi priežiūra jam taikoma nuo 2021 m. spalio 26 d., t. y. jau ilgiau nei 9 mėnesius. Per visą šį laikotarpį kaltinamasis nepadarė nė vieno intensyvios priežiūros dienotvarkės sąlygų pažeidimo, dirbo ir rūpinosi mažamečiu vaiku, nuo baudžiamojo proceso subjektų nesislapstė, dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, baudžiamajam procesui netrukdė ir naujų nusikalstamų veikų nepadarė.

9. Anot gynėjo, nepaisant R. S. pareikštų kaltinimų pobūdžio, inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumo, gresiančios bausmės griežtumo, inkriminuojamo veikimo bendrininkų grupėje su kitais asmenimis, kardomųjų priemonių taikymo terminui pasiekus tokią ribą - bendrai ilgiau nei 19 mėnesių - minėtos aplinkybės nebegali pateisinti tokio griežtumo asmens laisvės suvaržymo. Advokatas mano, kad vertinant visą šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo eigą, yra akivaizdu, jog teisminis nagrinėjimas pirmosios instancijoje užsitęs dar labai ilgą laiką. Gynėjas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje nenurodyta konkrečių argumentų, kodėl intensyvios priežiūros panaikinimas kaltinamajam R. S., atsižvelgiant į nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybes, gali pakenkti bylos nagrinėjimui ir sąlygoti naujų nusikalstamų veikų padarymą. Advokatas atkreipia dėmesį, kad R. S. socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublika yra ypatingai tvirti, jis gyvena santuokoje, augina mažametį vaiką, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba ir gauna teisėtas pajamas.

10. Gynėjas nurodo, kad kaltinamojo sutuoktinė dirba dviejose darbovietėse, tačiau jos pajamos nėra didelės. Nors Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi buvo patikslintos kardomosios priemonės - intensyvios priežiūros - taikymo sąlygos, kas sudarė galimybę R. S. dirbti, tačiau jis neturi galimybės užimti svarbesnių pareigų bei pretenduoti į didesnį atlyginimą. Advokatas pažymi, kad kaltinamojo darbdavys UAB „S“ išreiškė norą R. S. paskirti (duomenys neskelbtini). Dėl dabartinių apribojimų bendrovė negali paskirti R. S. į kitas pareigas, kadangi (duomenys neskelbtini) darbo valandos yra ilgesnės, darbas vyksta ir naktimis, didesnis darbo krūvis tenka savaitgaliais. Anot gynėjo, panaikinus kardomosios priemonės - intensyvios priežiūros - taikymą, kaltinamajam būtų sudaryta galimybė užimti svarbesnes pareigas. Advokatas atkreipia dėmesį, kad papildomos pajamos R. S. šeimai yra itin svarbios, kadangi šeima turi daug finansinių įsipareigojimų. Gynėjas pažymi, kad dėl taikomų kardomosios priemonės sąlygų R. S. negali tinkamai vykdyti ir tėvo pareigų, kadangi šeima su mažamečiu sūnumi negali niekur išvykti, jau beveik du metus šeima neturėjo atostogų. Advokato nuomone, minėtos aplinkybės leidžia daryti išvada, jog kardomosios priemonės - intensyvios priežiūros - taikymas daro esminę neigiamą ir neproporcingą žalą kaltinamojo bei jo šeimos interesams.

11. Gynėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad už R. S. yra sumokėtas 20 000 eurų užstatas. Įmokėtos užstato sumos netekimo galimybė įvykdžius naują nusikalstamą veiką ar atlikus kokius nors vykstančiam procesui kliudančius veiksmus paprastai įtariamąjį ar kaltinamąjį motyvuoja kur kas stipriau nei kitos kardomosios priemonės, kurių sąlygų pažeidimo pasekmės nėra tokios akivaizdžios ir konkretizuotos. Advokato nuomone, už R. S. sumokėta užstato suma, atsižvelgiant į jo ir jo šeimos narių turtinę padėtį, yra itin didelė ir laikytina pakankama garantija, jog R. S. neatliks jokių procesui trukdančių veiksmų, taip pat nedarys jokių naujų nusikalstamų veikų. Gynėjas pažymi, kad kartu su užstatu galėtų būti taikoma ir kitos kardomosios priemonės, pavyzdžiui įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje kartą per savaitę ir (ar) dokumentų paėmimas ir kt., kurios nesąlygotų proporcingumo principo pažeidimo ir leistų R. S. tinkamai naudotis teise į darbą, rūpintis šeima ir artimaisiais bei leisti laisvalaikį.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo R. S. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundas tenkinamas.

12. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo R. S. gynėjo skundą, įvertinusi skundžiamos nutarties argumentus, skundo nagrinėjimui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartimi R. S. pratęsta intensyvi priežiūra, atsižvelgiant į teismo nurodytus tikslus, yra perteklinė ir neefektyvi, todėl naikintina.

13. Kardomųjų priemonių taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje proceso stadijoje skundą nagrinėjantis teismas aplinkybių, paneigiančių ar patvirtinančių kaltinamojo kaltę, nevertina. Kaltinamojo kaltės klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą iš esmės. Apygardos teismas teisingai konstatavo, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis R. S. galimai padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti apžiūrų protokoluose, specialisto išvadoje, kaltinamojo R. S. parodymuose, asmens parodymo atpažinti protokoluose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Taigi, žemesnės instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje esančių duomenų pakankamumą, BPK 121 straipsnio 2 dalies taikymo klaidos nepadarė.

14. BPK 131¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad intensyvi priežiūra yra įtariamojo (kaltinamojo) kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Intensyvi priežiūra, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. BPK 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad procesinės prievartos priemonės (tarp jų ir kardomosios) turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga, taigi, kiekvienas asmens laisvės suvaržymas turi būti tinkamai pasvertas ir neperžengti siekiamų tikslų.

15. Pratęsdamas intensyvios priežiūros taikymą apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ja siekiama užtikrinti BPK 119 straipsnyje keliamus tikslus, t. y. kaltinamojo dalyvavimą procese, taip pat siekiant maksimaliai kontroliuoti jo elgesį, taip užkertant kelią ir galimų naujų nusikalstamų veikų darymui. Apygardos teismas, pratęsdamas R. S. intensyvios priežiūros taikymą, tik formaliai nurodė, kodėl byloje tebėra būtina kaltinamojo elgesį kontroliuoti viena griežčiausių kardomųjų priemonių. Teismas įvertino kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis (praeityje teistas Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir Kauno apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, tačiau teistumai išnykę, todėl laikomas neteistu; R. S. atžvilgiu atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas), glaudžius socialinius ryšius su gyvenamąja aplinka (vedęs, su žmona augina (duomenys neskelbtini) gimusį mažametį vaiką, turi gyvenamąją vietą, dirba UAB „S“ (duomenys neskelbtini) pareigose), atsižvelgė į inkriminuotų nusikaltimų pobūdį, sunkumą, gresiančią griežtą laisvės atėmimo bausmę (už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 249 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki penkiolikos metų) ir kaltinamojo aktyvų vaidmenį galimai padarant inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

16. Teismas, net ir įvertinęs pakankamai glaudžius kaltinamojo socialinius ryšius ir aplinkybę, kad R. S. laikomas neteistu, vis tiek konstatavo, jog tik toliau taikant intensyvią priežiūrą galima užtikrinti BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų įgyvendinimą. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis dalyvauja procese, netrukdo bylos nagrinėjimui, nepadarė nė vieno intensyvios priežiūros dienotvarkės sąlygų pažeidimo, teismo turimais duomenimis nėra įvykdęs naujų nusikaltimų. Atsižvelgtina ir į tai, kad nuo 2021 m. sausio 8 d. iki 2021 m. spalio 26 d. R. S. buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, o nuo 2021 m. spalio 26 d. taikoma antra pagal griežtumą kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra. Be to, kaip pagrįstai pažymėta kaltinamojo gynėjo skunde, turi būti atsižvelgiama į didelę bylos apimtį ir su tuo susijusią bylos nagrinėjimo trukmę. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tolesnis R. S. teisių ir laisvių varžymas šioje proceso stadijoje taikant vieną griežčiausių kardomųjų priemonių, kurios taikymas iš esmės paremtas tik formaliais argumentais, nėra pagrįstas.

17. Aukštesnysis teismas taip pat mano, kad R. S. taikoma intensyvi priežiūra dėl nustatytų sąlygų ir parinktos dienotvarkės nebėra pakankamai efektyvi, todėl turėtų būti panaikinta. Taikant intensyvią priežiūrą R. S. kardomosios priemonės sąlygos buvo ne kartą švelninamos ir šiuo metu jis įpareigojamas dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišeiti iš namų, adresu - (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, jei tai susiję su jo darbinėmis funkcijomis UAB „S“. Taigi, kaltinamasis nakties metu privalo būti namuose, išskyrus atvejus, jei tai susiję su jo darbinėmis funkcijomis, o dienos metu gali laisvai judėti Lietuvos Respublikos ribose. Tokios kardomosios priemonės sąlygos neužtikrina reikšmingos kaltinamojo kontrolės ir papildomai nepadeda įgyvendinti kardomąja priemone siekiamų tikslų, todėl ši kardomoji priemonė iš esmės tapo tik formali, ir nėra pagrįstų duomenų, jog dar yra reikalinga tęsti.

18. Kaip minėta, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartimi, tenkinant kaltinamojo R. S. gynėjo skundą, Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartimi 3 mėnesiams pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas buvo panaikinta ir kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – 20 000 eurų užstatas, intensyvi priežiūra ir dokumentų paėmimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju antra pagal griežtumą kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra šioje proceso stadijoje yra jau nebeadekvati ir pernelyg suvaržo kaltinamojo R. S. teises, taip pažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą. Todėl kaltinamajam paskirta ir pratęsta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra yra keičiama kita švelnesne kardomąja priemone – įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad pastarosios kardomosios priemonės ir tebetaikomų kardomųjų priemonių (20 000 eurų dydžio užstato bei dokumentų paėmimo) kompleksas šioje proceso stadijoje, panaikinus intensyvios priežiūros taikymą, turėtų efektyviai užtikrinti BPK 119 straipsnyje keliamus tikslus, t. y. užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą.

19. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta pažeidžiant BPK reikalavimus, todėl turi būti panaikinta.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo R. S. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartį, kuria kaltinamajam R. S. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 26 d.

Paskirti kaltinamajam R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nurodant du kartus per savaitę, t. y. pirmadieniais ir ketvirtadieniais, 7.30 val., registruotis (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariate, adresu (duomenys neskelbtini).

Nutartį pavesti vykdyti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato atsakingiems pareigūnams, juos įpareigojant užtikrinti kardomosios priemonės vykdymą, t. y. kad kaltinamasis nustatytu laiku atvyktų registruotis. Kaltinamajam neatvykus registruotis, policijos įstaigos pareigūnas privalo nedelsdamas pranešti Kauno apygardos teismui apie kardomosios priemonės pažeidimą.

Informuoti kaltinamąjį R. S., kad pažeidus įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, jam gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.