Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Evaldo Pašilio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo Š. S. gynėjo advokato Kęstučio Jonaičio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam Š. S. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 9 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje be kitų asmenų Š. S. kaltinamas tuo, kad jis dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių, psichotropinių medžiagų ir organizavo jų kontrabandą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalyje, BK 7 straipsnio 1 dalies 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje (2 nusikalstamos veikos), BK 199 straipsnio 4 dalyje.

II. Skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

6. Skunde nurodoma, kad skundžiamos nutarties motyvuojamoji dalis yra pažodžiui perrašyta iš 2022 m. balandžio 7 d., 2022 m. liepos 7 d., ir 2022 m. spalio 7 d. ir 2023 m. sausio 6 d. nutarčių, kuriomis identiškais pagrindais buvo pratęstas tos pačios kardomosios priemonės (intensyvios priežiūros) terminas 3 (trims) mėnesiams. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į kardomosios priemonės taikymo terminą, baudžiamosios bylos stadiją bei į kaltinamojo elgesį.

7. Š. S. taikoma kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra yra viena griežčiausių asmens teises ir laisves varžančių kardomųjų priemonių, todėl kardomosios priemonės termino pratęsimas neribotą skaičių kartų yra neproporcingas asmens teisių suvaržymas. Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užsitęs, o formalūs pagrindai, kuriuos nustačius yra tęsiamas kardomosios priemonės terminas (Š. S. gali būti paskirtos griežtos laisvės atėmimo bausmės, jis yra teistas užsienio valstybėje už iš esmės analogiško pobūdžio nusikaltimus), egzistuos visą baudžiamosios bylos nagrinėjimo laikotarpį.

8. Š. S. intensyvi priežiūra yra taikoma jau 21 mėnesį. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad ilgainiui nepakanka pagrįsto įtarimo (kaltinimo) bei inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumo, kaip kardomosios priemonės taikymo pagrindų. Skundžiamoje nutartyje suabsoliutintas Š. S. inkriminuojamų nusikaltimų sunkumas ir gresiančios bausmės griežtumas, ignoruojant kitas aplinkybes, patvirtinančias, kad intensyvios priežiūros taikymas nėra būtinas ir neišvengiamas, nes kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti, taikant kaltinamajam kitas kardomąsias priemones. Per visą 21 mėnesio laikotarpį Š. S. dirbo ir rūpinosi savo sūnumi bei onkologine liga sergančia motina, nesislėpė nuo baudžiamojo proceso subjektų, dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, baudžiamajam procesui netrukdė ir naujų nusikalstamų veikų bei administracinių nusižengimų nepadarė. Be to, per intensyvios priežiūros taikymo laikotarpį teismas 8 kartus buvo laikinai grąžinęs Š. S. asmens dokumentus nuvykti į bankus, metrikacijos skyrių, notarą, pasinaudoti rinkimų teise ir pan., ir visus kartus Š. S. asmens dokumentus teismui grąžino. Šios aplinkybės patvirtina, kad nėra rizikos, jog kaltinamasis gali slėptis nuo teismo ir taip trukdyti procesui.

9. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad Š. S. socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublika yra stiprūs – jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra susituokęs ir su sutuoktine augina nepilnametį vaiką, Lietuvoje gyvena jo motina, kuriai reikalinga priežiūra bei moralinė ir materialinė pagalba, o mirus pirmajai Š. S. žmonai, jis tapo vienintelis savo sūnaus atstovas pagal įstatymą ir globėjas. Be to, po Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 9 d. nutarties priėmimo, kuria Š. S. taikytas suėmimas buvo pakeistas į kitas švelnesnes kardomąsias priemones, Š. S. šeima (žmona ir sūnus) grįžo gyventi į Lietuvą ir deklaravo savo gyvenamąją vietą Kaune, Druskininkų g. 6-21, nuo 2021 m. rugsėjo 4 d. Š. S. pradėjo dirbti Lietuvoje, o nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio jis dirba dvejose darbovietėse, nuo 2021 m. gruodžio 31 d. Š. S., kaip minėta, liko vienintelis sūnaus M. B. atstovas pagal įstatymą ir globėjas. Šios aplinkybės, taip pat sumokėtas 50 000 Eur užstatas ir taikomas asmens dokumentų paėmimas yra pakankamos garantijos, kad Š. S. netrukdys procesui bei nedarys naujų nusikaltimų. Be taikomų šių kardomųjų priemonių Š. S. gali būti paskirta ir dar viena už intensyvią priežiūrą švelnesnė kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kuri užtikrintų kaltinamojo dalyvavimą procese, sumažintų riziką kaltinamajam slėptis nuo teismo, o tuo pačiu nepažeistų proporcingumo principo ir leistų Š. S. tinkamai naudotis teise į darbą, rūpintis šeima ir artimaisiais, leisti laisvalaikį.

12. Kaltinamajam Š. S. kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra yra taikoma jau daugiau nei 21 mėnesį, tačiau BPK nenumato terminų, kuriems suėjus, taikoma intensyvi priežiūra turi būti panaikinama. Minėtos kardomosios priemonės terminas gali būti tęsiamas tiek kartų, kiek tai yra būtina BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams užtikrinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo Š. S. gynėjo advokato Kęstučio Jonaičio skundas atmetamas.

14. BPK 131¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad intensyvi priežiūra yra įtariamojo (kaltinamojo) kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Intensyvi priežiūra, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

15. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų taikymo terminas pratęsiamas tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis Š. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti kaltinamųjų L. B., A. D., G. J., liudytojų G. P., E. J. ir kt. parodymuose, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, apžiūrų protokoluose, specialisto išvadoje, taip pat kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas intensyvios priežiūros termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu, o galutines išvadas dėl inkriminuojamų aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais darys pirmosios instancijos teismas, tik išnagrinėjęs bylą.

16. Iš skundžiamos Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutarties turinio matyti, kad sprendimą pratęsti kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės terminą teismas iš esmės grindė egzistuojančia realia galimybe, jog Š. S. gali daryti naujas nusikalstamas veikas bei siekiu užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese.

17. Skiriant intensyvią priežiūrą ar pratęsiant šios kardomosios priemonės terminą, atsižvelgiama į BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes – nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo (kaltinamojo) asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės.

18. Š. S. turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, dirba, yra vedęs, su sutuoktine augina nepilnametį vaiką, mirus pirmajai Š. S. žmonai, jis liko vienintelis kito sūnaus atstovas pagal įstatymą ir jo globėjas, Lietuvoje gyvena ir kaltinamojo motina, kuri serga onkologine liga ir jai reikalinga priežiūra. Visi šie duomenys įvertinti ir skundžiamoje nutartyje, konstatuojant, kad Š. S. socialiniai ryšiai Lietuvos Respublikoje yra pakankamai stiprūs. Tačiau sprendžiant klausimą dėl intensyvios priežiūros taikymo pagrįstumo, būtina atsižvelgti ir į tai, kad Š. S. yra kaltinamas padaręs vieną sunkų (BK 199 straipsnio 4 dalis) ir tris labai sunkius (BK 7 straipsnio 1 dalies 12 punktas ir 260 straipsnio 3 dalis (dvi nusikalstamos veikos) ir BK 249 straipsnio 1 dalis) nusikaltimus; už jam inkriminuojamų labai sunkių nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato itin griežtas laisvės atėmimo bausmes. Be to, Š. S. yra kaltinamas tuo, kad nusikalstamas veikas jis galimai padarė dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, jo nariams pasiskirsčius vaidmenimis ir užduotimis. Iš Š. S. pareikštų kaltinimų matyti ir tai, kad jo vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme nebuvo antraeilis, jis kaltinamas organizavęs labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimą, kas reiškia, kad toks kaltinamojo elgesys nebuvo atsitiktinis. Be to, teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra duomenų, kad Š. S. teistas užsienio valstybėse – Islandijoje, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje, Nyderlandų Karalystėje, taip pat ir už disponavimą narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis. Taip pat iš bylos medžiagos žinoma, kad Š. S. buvo baustas administracine tvarka, paskutinius du kartus 2019 m. kovo 8 d. ir 2019 m. birželio 17 d. už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, o 2019 m. birželio 17 d. baustas ir už tai, kad transporto priemonę jis vairavo neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti jam buvo atimta. Šie byloje esantys duomenys neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį Š. S. ir leidžia daryti išvadą, kad jis yra linkęs pažeidinėti įstatymus bei nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio normų. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina ir Š. S. turimus ryšius užsienyje – iki sulaikymo ir suėmimo paskyrimo Š. S. gyveno Ispanijos Karalystėje, o pagal kaltinime nurodytas aplinkybes jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos galimai buvo daromos ir užsienio valstybėse.

19. Taigi, atsižvelgdamas į Š. S. pareikštų kaltinimų ir jam taikomų suvaržymų pobūdį, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad siekis sutrukdyti galimą Š. S. pasislėpimą bei naujų nusikalstamų veikų galimą padarymą pateisina šiuo metu kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra. Priešinga išvada negali būti padaryta ir įvertinus Š. S. turimus gana tvirtus socialinius ryšius bei skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su laikinu dokumentų Š. S. grąžinimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatytus tikslus šioje proceso stadijoje galima tik kaltinamąjį Š. S. toliau kontroliuojant elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Be to, iš Liteko sistemoje esančių nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų, t. y., 2022 m. spalio 6 d. ir 2022 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio protokolų matyti, kad Š. S. buvo pažeidęs jam taikomos kardomosios priemonės sąlygas. Taigi, visos aptartos aplinkybės rodo, kad Š. S. taikoma kardomoji priemonė yra pagrįsta tol, kol egzistuoja minėtos rizikos, ir kitomis, švelnesnėmis, kardomosiomis priemonėmis jų negalima išvengti.

20. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, skunde įvardijama kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, ją taikant kartu su kitomis paskirtomis kardomosiomis priemonėmis (užstatu ir dokumentų paėmimu), šiuo atveju būtų nepakankama, siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo. Kaip teisingai pažymėta kaltinamojo gynėjo skunde, kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra Š. S. yra taikoma jau 21 mėnesį. Tačiau tokio griežtumo kardomoji priemonė nagrinėjamu atveju, įvertinus ir aplinkybę, kad šios kardomosios priemonės sąlygos buvo švelninamos, ir Š. S. šiuo metu leidžiama nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro laisvai judėti Kauno miesto ribose, taip pat leidžiama jam nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijos ribose, jei tai susiję su jo darbinėmis funkcijomis ar vykimu į gydymo bei sveikatos priežiūros įstaigas, nevaržo kaltinamojo teisių labiau nei to reikia siekiamiems tikslams. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos kardomosios priemonės sąlygos kaltinamajam leidžia Lietuvos Respublikoje gyventi iš esmės pilnavertį gyvenimą, neužkerta kelio jam tinkamai pasirūpinti savo šeimos nariais, pilnai įgyvendinti teisę į darbą, lankytis gydymo bei asmens sveikatos priežiūros įstaigose bei palaikyti socialinius ryšius.

21. BPK 131¹ straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl intensyvios priežiūros paskyrimo ar jos termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad intensyvios priežiūros terminą nustato ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nutartyje skirti intensyvią priežiūrą, tačiau iš karto intensyvi priežiūra negali viršyti šešių mėnesių. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas iki trijų mėnesių. Pratęsimų skaičius neribojamas. Taigi, taikomos intensyvios priežiūros terminas ir šiuo aspektu yra teisėtas ir pagrįstas, o taikomos intensyvios priežiūros laikotarpis, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus aspektus, nelaikytinas neproporcingu. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad ši baudžiamoji byla yra sudėtinga ir didelės apimties, joje yra daug proceso dalyvių, taip pat byloje yra sudarytas bylos nagrinėjimo grafikas iki 2023 m. spalio 25 d., kas rodo, kad bylos nagrinėjimas nėra vilkinamas.

22. Kaltinamojo Š. S. gynėjo skunde nurodomos aplinkybės dėl skundžiamoje nutartyje pasikartojančių argumentų ir motyvų, lyginant šios nutarties turinį su ankstesnėmis Kauno apygardos teismo nutartimis, kuriomis Š. S. buvo pratęstas jam taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas, taip pat nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Suprantama, kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo to paties asmens atžvilgiu, tam tikri keliami klausimai kartojasi ir argumentacija sutampa. Tačiau šios aplinkybės nėra pagrindas daryti išvadą, jog taikomos kardomosios priemonės pratęsimo klausimui teisingai išspręsti aktualūs duomenys teismo iš naujo nebuvo apsvarstyti ir įvertinti.

23. Įvertinus Š. S. pareikšto kaltinimo ir jam taikomų suvaržymų pobūdį, siekis pašalinti galimą trukdymo procesui riziką, naujų nusikalstamų veikų darymą pateisina Š. S. taikomą kardomąją priemonę, o nustatytos intensyvios priežiūros sąlygos yra adekvačios ir pateisinamos tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek ir baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas ir skundžiama nutartis paliekama galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo Š. S. gynėjo advokato Kęstučio Jonaičio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.