Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Justo Namavičiaus ir Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo kaltinamojo Š. S. gynėjo advokato Kęstučio Jonaičio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutarties, kuria kaltinamajam Š. S. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 9 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje be kitų kaltinamųjų Š. S. kaltinamas tuo, kad jis dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių, psichotropinių medžiagų ir organizavo jų kontrabandą, tai yra, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 1 dalyje, BK 7 straipsnio 1 dalies 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje (2 nusikalstamos veikos), BK 199 straipsnio 4 dalyje.

2. Kaltinamajam Š. S. Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2020 m. liepos 17 d. jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka Š. S. buvo laikinai sulaikytas 2020 m. rugsėjo 4 d. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 6 d. nutartimi nustatytas Š. S. Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartimi paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. Vėlesnėmis Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

II. Skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo Š. S. gynėjo advokato K. Jonaičio skundas atmetamas.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo Š. S. gynėjo advokato K. J. skundą ir įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo Š. S. atžvilgiu taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros termino pratęsimas 3 (trims) mėnesiams yra pagrįstas ir teisėtas. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės terminą, tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121 ir 131¹ straipsnių normų, taigi, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti suvaržyta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Atsižvelgęs į pareikštų kaltinimų pobūdį bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, aukštesnysis teismas sutinka su apygardos teismo sprendimu ir daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra įmanomas tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje, pasiekimas, todėl kardomosios priemonės taikymas tęstinas.

9. Vadovaujantis BPK 121 straipsnio 2 dalimi, kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų taikymo terminas pratęsiamas tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Aukštesniajam teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis Š. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti kaltinamųjų bei liudytojų parodymuose, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, apžiūrų protokoluose, specialisto išvadoje taip pat kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Nagrinėjamu aspektu būtina pabrėžti, kad aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo, nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo ir bylos duomenų netiria. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai leidžia nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, netiriant byloje esančių duomenų pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Aptartų nuostatų kontekste, teismas sprendžia, kad apygardos teismas, sprendžiant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, klaidų dėl duomenų pakankamumo vertinimo nepadarė.

10. Pagal BPK 119, 120 ir 131¹ straipsnio nuostatas intensyvi priežiūra, kaip ir kitos kardomosios priemonės, kaltinamajam gali būti skiriama, siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų –užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Iš skundžiamos Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutarties turinio matyti, kad sprendimą pratęsti kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės terminą teismas priėmė tinkamai įvertinęs tiesiogiai baudžiamojo proceso įstatyme numatytas aplinkybes (BPK 121 straipsnio 4 dalis), kurios pagrįstos baudžiamosios bylos duomenimis, nustatęs BPK 119 straipsnyje numatytus kardomosios priemonės taikymo tikslus – siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms bei siekiu užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, kurių pasiekimas nagrinėjamu atveju negali būti užtikrintas švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis (BPK 11 straipsnio 1 dalis).

11. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo atsižvelgia į nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės (BPK 121 straipsnio 4 dalis). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės taikymą, turi kiekvieną kartą iš naujo vertinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytas aplinkybes, kas lemia tai, jog byloje iš esmės nepakitus procesinio sprendimo priėmimui reikšmingoms aplinkybėms, sprendime yra pateikiami analogiški motyvai bei atitinkamai iš jų sekančios išvados, dėl ko skunde kritikuojami, gynėjo teigimu, pasikartojantys teismo motyvai nesudaro savarankiško pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju teismas iš naujo vertino BPK 121 straipsnio 4 dalyje numatytas aplinkybes, siekiant nustatyti ar neišnyko kardomosios priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurių nenustačius, pagrįstai konstatuota, jog kardomosios priemonės taikymas turi būti tęsiamas.

12. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Š. S. yra kaltinamas padaręs vieną sunkų (BK 199 straipsnio 4 dalis) ir tris labai sunkius (BK 7 straipsnio 1 dalies 12 punktas ir 260 straipsnio 3 dalis (dvi nusikalstamos veikos) ir BK 249 straipsnio 1 dalis) nusikaltimus, už kurių padarymą baudžiamasis įstatymas numato itin griežtas laisvės atėmimo bausmes. Šiame kontekste pastebėtina, jog spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo, teismas turi įvertinti ir kaltinamajam inkriminuojamų veikų sunkumą, taigi, ir gresiančią bausmę, kuri nėra absoliuti sąlyga taikyti kardomąją priemonę, tačiau turi būti vertinama visų aplinkybių kontekste. Vertinant kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį taip pat matyti, kad Š. S. nusikalstamas veikas galimai padarė dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, jo nariams pasiskirsčius vaidmenimis ir užduotimis; kaltinamojo vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme buvo aktyvus – jis kaltinamas organizavęs labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą. Vertinant kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį taip pat matyti, kad nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio – padarytos dėl savanaudiškų paskatų. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo pavojingumą didina ir aplinkybė, jog Š. S. teistas užsienio valstybėse – Islandijoje, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje, Nyderlandų Karalystėje, be kita ko, ir už disponavimą narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis. Analizuojant kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis nustatyta ir tai, kad jis nėra linkęs laikytis įstatymų nustatytos tvarkos ir visuomenėje priimtinų elgesio normų, kadangi yra ne kartą baustas administracine tvarka. Taigi, byloje esantys duomenys neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia daryti išvadą, kad jis yra linkęs pažeidinėti įstatymus bei nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio normų. Įvertinus kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei šių medžiagų kontrabandą, pobūdį, jų mastą, nusikalstamų veikų darymo laikotarpį, taip pat įvertinus ankstesnį Š. S. teistumą, neatmestina tikimybė dėl galimo kaltinamojo pragyvenimo lėšų gavimo iš nusikalstamų veikų. Atsižvelgdama į kaltinamojo asmenybę bei jam inkriminuojamų veikų skaičių bei jų pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės rodo didesnį asmenybės pavojingumą bei patvirtina tikimybę, jog Š. S. gali daryti naujus nusikaltimus.

13. Nagrinėjamu atveju taikant intensyvią priežiūrą siekiama ne tik užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, bet ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Taigi, nors bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, dirba, yra vedęs, su sutuoktine augina nepilnametį vaiką, be to, yra vienintelis įstatyminis atstovas bei globėjas savo sūnui, Lietuvoje gyvena ir kaltinamojo motina, kuriai reikalinga priežiūra, t. y. kaltinamojo socialiniai ryšiai Lietuvos Respublikoje yra pakankamai stiprūs, tačiau nagrinėjamu atveju kaltinamojo ryšiai nepaneigia taikomos kardomosios priemonės tikslingumo, kadangi šių ryšių turėjimas neeliminuoja naujų nusikalstamų veikų darymo bei galimo pasislėpimo rizikos. Kaip minėta, kaltinamasis Š. S. anksčiau teistas, be kita ko, ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą – Islandijos Respublikos Reikjaviko apygardos teismo 2006 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu Š. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikaltimo, susijusio su disponavimu labai dideliu kiekiu psichotropinių / narkotinių medžiagų, atlikęs 7 metų laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu yra kaltinamas analogiškos veikos padarymu. Ankstesnis teistumų faktas rodo tai, jog skunde nurodomi kaltinamojo socialiniai ar ekonominiai ryšiai neturi realios įtakos jo apsisprendimui, dėl ko nesuteikia pagrindo spręsti, kad galimas jų praradimas eliminuotų ir pasislėpimo riziką. Pastebėtina ir tai, jog byloje esantys duomenys patvirtina Š. S. turimus ryšius užsienyje – iki sulaikymo ir suėmimo paskyrimo Š. S. gyveno Ispanijos Karalystėje, o pagal kaltinime nurodytas aplinkybes jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos galimai buvo daromos ir užsienio valstybėse. Taigi, šioje proceso stadijoje nustatytų ir aptartų aplinkybių visuma pagrįstai leido apygardos teismui daryti išvadą, kad kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo pagrindai nėra išnykę ar pasikeitę ir šioje bylos proceso stadijoje be šios kardomosios priemonės nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai – siekis sutrukdyti galimą Š. S. pasislėpimą bei naujų nusikalstamų veikų galimą padarymą.

14. Nustačius naujų nusikalstamų veikų darymo riziką, konstatuotina, jog švelnesnės kardomosios priemonės nebus pakankamos užkertant kelią daryti naujas nusikalstamas veikas, be kita ko, užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Priešinga išvada negali būti padaryta ir įvertinus skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su laikinu dokumentų Š. S. grąžinimu, kadangi, kaltinamajam laikinai grąžinus asmens dokumentą, kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra buvo toliau taikoma, kontroliuojant kaltinamąjį elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, tokiu būdu eliminuojant skunde nurodomą pasislėpimo riziką. Nepaisant to, šiuo aspektu pabrėžtina ir tai, jog iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis Š. S. intensyvios priežiūros taikymo laikotarpiu yra penkis kartus pažeidęs šios kardomosios priemonės sąlygas, kas taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl mažiau formalizuotų kardomųjų priemonių taikymo efektyvumu. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog taikoma intensyvi priežiūra yra būtina siekiant užtikrinti BPK 119 straipsnyje įtvirtintus kardomųjų priemonių tikslus, todėl nėra pagrindo tenkinti kaltinamojo skundą ir šią priemonę panaikinti.

15. Atsižvelgus į kaltinamajam pareikšto kaltinimo apimtį, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir taikomų suvaržymų pobūdį, konstatuotina, kad siekis pašalinti galimą trukdymo procesui ir naujo nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu pateisina kaltinamajam taikomą intensyvią priežiūrą kartu su kitomis jam taikomomis kardomosiomis priemonėmis, o nustatytos intensyvios priežiūros sąlygos yra adekvačios ir pateisinamos tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek ir baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Skunde teigiama, jog ilgas kardomosios priemonės taikymo terminas sukėlė ir tebesukelia neproporcingai didelę emocinę bei dvasinę žalą kaltinamajam, tačiau skunde remiamasi bendro pobūdžio moksliniuose tyrimuose nurodomais žalingais veiksniais, nekonkretizuojama kaip realiai pasireiškia emocinė ir dvasinė žala kaltinamojo atžvilgiu. Pastebėtina, jog taikant procesines prievartos priemones visais atvejais yra suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, tačiau tokių priemonių taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais – šiuo atveju siekiama užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pastaruoju aspektu pabrėžtina tai, jog, taikant kardomąją priemonę, kaltinamajam yra sudarytos reikiamos sąlygos dirbti, neužkerta kelio jam pasirūpinti savo šeimos nariais, lankytis gydymo bei asmens sveikatos priežiūros įstaigose bei palaikyti socialinius ryšius, kas rodo tai, jog intensyvi priežiūra kaltinamajam yra taikoma adekvačiai ir proporcingai, nevaržant jo teisių labiau nei to reikia pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams.

16. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti ir tai, kad, pratęsiant kardomosios priemonės taikymo terminą, proporcingumo principas buvo pažeistas taikomo laikotarpio aspektu. BPK 131¹ straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad intensyvios priežiūros terminą nustato ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nutartyje skirti intensyvią priežiūrą, tačiau iš karto intensyvi priežiūra negali viršyti šešių mėnesių. Šis terminas gali būti pratęstas iki trijų mėnesių, o pratęsimų skaičius nėra ribojamas. Įvertinus tai, jog byla yra sudėtinga ir didelės apimties – ją sudaro virš 70 tomų, byloje daug proceso dalyvių, taip pat byloje yra sudarytas bylos nagrinėjimo grafikas, konstatuotina, jog byla nėra vilkinama, o kardomosios priemonės taikymo trukmė yra nulemta objektyvių aplinkybių, todėl savaime nepaneigia taikomos kardomosios priemonės proporcingumo bei teisėtumo.

17. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros tolesnis taikymas kaltinamajam yra proporcingas, neriboja jo teisių labiau nei yra būtina, o švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksas neužtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo. Taigi, teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumą, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo Š. S. gynėjo advokato Kęstučio Jonaičio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.