Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Virginijos Liudvinavičienės ir Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo R. S. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. S. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 4 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje, t. y. tuo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. vasaros pabaigos, tiksliau tyrimu nenustatyta, iki 2019 m. spalio mėn. 26 d., Kauno mieste, iš trijų ir daugiau asmenų subūrė, organizavo bei vadovavo nusikalstamo susivienijimo nariams: Ž. J., G. P., A. R., kurie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip padėję atskleisti nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas (BK 39¹ straipsnio pagrindu), Š. S., Nyderlandų Karalystės pil. R. C. J. B. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), D. Ž., E. J., T. M., R. S., L. B., A. D., R. D., G. J., R. J. suvienijęs bendrai nusikalstamai veikai ‑ daryti labai sunkius ‑ neteisėtą disponavimą labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiais (BK 260 straipsnio 3 dalis) bei sunkius ‑ narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabandą (BK 199 straipsnio 4 dalis) nusikaltimus, betarpiškai bei ryšio priemonėmis palaikant glaudžius ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikiant pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, laikantis griežtos konspiracijos, apsirūpinus transporto ir ryšio priemonėmis, nusikaltimų įrankiais, jis, paskirstydamas konkrečias užduotis nusikalstamo susivienijimo nariams: Š. S. ‑ surasti galimus narkotinių, psichotropinių medžiagų gabentojus ‑ kurjerius Nyderlandų Karalystėje ir Lietuvos Respublikoje, D. Ž. ‑ surasti galimus narkotinių, psichotropinių medžiagų gabentojus – kurjerius Nyderlandų Karalystėje, Ž. J. ‑ surasti galimus narkotinių, psichotropinių medžiagų gabentojus ‑ kurjerius iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką, E. J. ‑ surasti galimus narkotinių, psichotropinių medžiagų gabentojus ‑ kurjerius iš Ispanijos Karalystės į Vokietijos Federacinę Respubliką, siekdamas netrukdomai pelnytis iš nusikalstamų veikų A. R., T. M. ir R. S. ‑ pagrobti R. D., neteisėtai atimant jam laisvę, ir atvežti jį į garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), organizavo bei vadovavo nusikalstamam susivienijimui, veikusiam nuo 2017 m. vasaros pabaigos ne trumpiau kaip iki 2019 m. spalio 26 d.

2. R. S. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje, t. y. tuo, kad jis, vadovaudamas nusikalstamo susivienijimo nariams: A. R., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip padėjęs atskleisti nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas (BK 39¹ straipsnio pagrindu), T. M., R. S., įvykdė nusikalstamą veiką ‑ organizavo neteisėtą laisvės atėmimą, o būtent: jis, duodamas nurodymus A. R., T. M. ir R. S. pagrobti R. D., neteisėtai atimant jam laisvę, ir atvežti jį į garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), A. R., T. M. ir R. S. 2019 m. gegužės 29 d., apie 10.20 val., prie vilkiko „SCANIA R420 LA4X2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz SCS24/L“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio (duomenys neskelbtini), prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), prievarta ‑ panaudojant fizinį smurtą R. D. atžvilgiu, t. y. tyčia kumščiu sudavus R. D. į galvos sritį, ant galvos uždėjus maišą, prieš šio valią ‑ jėga jį įgrūdant į automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ten ant kaklo užklijuojant R. D. lipnią juostą, pritvirtinant ant galvos uždėtą maišą, tyčia suduodat R. D. smūgius į dešinės šlaunies ir dilbio sritis, nuvežus R. D. į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ten jį uždarius, surišant rankas lipnia juosta, bendrais veiksmais padarant nubrozdinimą dešiniajame dilbyje, kraujosruvą dešinėje šlaunyje, t. y. padarant R. D. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir perdavus R. D. jam (R. S.), tyčia, iš savanaudiškų paskatų, neteisėtai, panaudojant smurtą, atėmė žmogui ‑ R. D. ‑ laisvę.

3. R. S. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, t. y. tuo, kad jis, subūręs ir vadovaudamas nusikalstamo susivienijimo nariams: Ž. J., G. P., A. R., kurie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip padėję atskleisti nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas (BK 39¹ straipsnio pagrindu), Š. S., Nyderlandų Karalystės pil. R. C. J. B. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), D. Ž., E. J., T. M., R. S., L. B., A. D., R. D., G. J., R. J., įvykdė nusikalstamą veiką: organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu – 5 dėžių su 397 110 vnt. (158,59 kg) psichotropinės medžiagos ‑ MDMA (3,4-metilendioksimetamfetamino) ‑ tablečių, kuriose yra 56,161 kg gryno MDMA, ir paketo su 671,23 g narkotinės medžiagos ‑ kokaino ‑ milteliais, kuriuose yra 414,14 g gryno kokaino (toliau ‑ narkotinės ir psichotropinės medžiagos), nurodydamas D. Ž. organizuoti labai didelio narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio perdavimą Nyderlandų Karalystėje, Š. S. organizuoti labai didelio narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio paėmimą Nyderlandų Karalystėje ir gabenimą į Lietuvos Respubliką, o šiam davus nurodymą Ž. J. organizuoti labai didelio narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio gabenimą iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką, kurias D. Ž. nurodymu 2019 m. spalio 24 d. „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, esančios kelyje (duomenys neskelbtini), Nyderlandų Karalystėje, aikštelėje Nyderlandų Karalystės pil. R. C. J. B. perdavus G. P., kurias, gavęs nurodymą iš Ž. J., gabeno krovininiu automobiliu MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe KRONE, valst. (duomenys neskelbtini), nuo „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, esančios kelyje (duomenys neskelbtini), Nyderlandų Karalystėje, iki Lietuvos Respublikos, magistralinio kelio (duomenys neskelbtini), kur 2019 m. spalio 26 d., apie 8.00 val., G. P. buvo sulaikytas muitinės pareigūnų, tokiu būdu neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu.

4. R. S. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje, t. y. tuo, kad jis, nurodydamas kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams ‑ Š. S. ir D. Ž. organizuoti labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų perdavimą Nyderlandų Karalystėje bei gabenimą į Lietuvos Respubliką, Š. S. davus nurodymą Ž. J. ir pastarojo nurodymu 2019 m. spalio 24 d. Nyderlandų Karalystėje, prie „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, esančios kelyje (duomenys neskelbtini), aikštelėje kitam nusikalstamo susivienijimo nariui – G. P. iš kito nusikalstamo susivienijimo nario ‑ Nyderlandų Karalystės pil. R. C. J. B., veikusio D. Ž. nurodymu, paėmus labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, kurį R. C. J. B. sudėjus į krovininio automobilio MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabę KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šį labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų neturint leidimo, nepateikiant muitinės kontrolei jas krovininiu automobiliu MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), G. P. neteisėtai gabenus nuo „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, esančios kelyje (duomenys neskelbtini), Nyderlandų Karalystėje, per Lenkijos Respublikos – Lietuvos Respublikos valstybių sieną, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės Kalvarijos užkardą ir toliau gabenant Lietuvos Respublikos teritorijoje, kol magistralinio kelio (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 26 d., apie 8.00 val., G. P. buvo sulaikytas muitinės pareigūnų, tokiu būdu organizavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka R. S. buvo laikinai sulaikytas 2020 m. rugsėjo 4 d. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020 m. rugsėjo 6 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė ‑ suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. Vėlesnėmis to paties teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės ‑ suėmimo terminas R. S. buvo tęsiamas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

7.6. Nors kaltinamojo tėvas ir giminaitis įnešė į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą už kaltinamąjį R. S. didelę piniginio užstato sumą (30 000 Eurų), tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai į tai neatsižvelgė. Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kad „šioje proceso stadijoje nėra pagrindo skirti R. S. vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nes nė viena jų, ar net jų kompleksas, nebus pakankamas užtikrinti, kad bus užkirstas kelias naujoms nusikalstamoms veikoms“. Pasak gynėjo, šis motyvas irgi yra perrašytas iš ankstesnių nutarčių, kuriomis buvo pratęstas suėmimo terminas, tik jau eliminuojant pagrindą apie galimą vengimą dalyvauti procese, taigi, net ir toks eliminavimas, gynėjo manymu, turėjo sulaukti tinkamos teisinės interpretacijos, kadangi pratęsiant suėmimo terminą, turi būti surandama naujų, itin reikšmingų argumentų, kodėl pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminas turėtų būti tęsiamas. Kaip jau pasisakyta aukščiau, tiek dėl vieno, tiek ir dėl kito suėmimo termino pratęsimo pagrindo gali būti taikomos tokios kardomosios priemonės, kaip intensyvi priežiūra, dokumentų paėmimas, registravimasis policijos ar kitoje ikiteisminio tyrimo įstaigoje, ir šios kardomosios priemonės kartu su didelės piniginės sumos užstatu visiškai užtikrintų visus kardomosioms priemonėms (BPK 119 straipsnis) keliamus tikslus. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartyje, kuria panaikinta Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartis ir kardomoji priemonė (suėmimas) kaltinamojo Š. S. atžvilgiu (šis asmuo yra kaltinamas toje pačioje baudžiamojoje byloje) pakeista keletu švelnesnių už suėmimą kardomųjų priemonių, pasisakoma: „kuo ilgiau tęsiasi suėmimo terminas, tuo kruopščiau teismas turėtų svarstyti galimybę, net ir esant visiems formaliems suėmimo taikymo pagrindams, taikyti vietoj suėmimo kitą kardomąją priemonę ar jų kompleksą“.

7.7. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika reikalauja ne bet kaip, o neformaliai pasisakyti dėl galimybės skirti švelnesnę (o esant pagrindui ‑ ir kelias švelnesnes už suėmimą) kardomąją priemonę ‑ intensyvią priežiūrą ar užstatą. Kaip ir aukščiau nurodytame EŽTT sprendime Smirnova prieš Rusiją (peticijų Nr. 46133/99 ir 48183/99, EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimas), šio teismo praktika netoleruoja formalių ir iš ankstesnių nutarčių perrašytų motyvų (žr., pvz., sprendimą Lisovskij prieš Lietuvą, § 77 ir jame nurodytą EŽTT praktiką, palyginimui ‑ Trijkovic prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 36653/09, § 125, 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimas, Baksza prieš Vengriją, pareiškimo Nr. 59196/08, § 38, 2013 m. balandžio 23 d. sprendimas). Galimybės skirti švelnesnes už suėmimą tinkamas (o ne formalus) neapsvarstymas yra dar viena esminė skundžiamos nutarties priėmimo yda. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) savo praktikoje aiškiai pabrėžia, kad suėmimas turėtų būti taikomas tik kaip išimtinė priemonė. 2006 m. gegužės 4 d. sprendime byloje Ambruszkiewicz prieš Lenkiją (peticijos Nr. 38797/03) EŽTT konstatavo, kad „asmens suėmimas yra tokia rimta priemonė, kad ji gali būti pateisinama tik tais atvejais, kai apsvarsčius kitas, švelnesnes priemones yra nusprendžiama, jog jų nepakaktų asmenų ar viešojo interesų ‑ dėl kurių suėmimas tapo būtinas ‑ apsaugai. Tai reiškia, kad nepakanka vien to, jog laisvės atėmimas atitinka nacionalinės teisės keliamus reikalavimus ‑ tai taip pat turi būti būtina ir atsižvelgiant į aplinkybes“. Pirmosios instancijos teismas kaltinamajam R. S. be jokio pagrindo netaikė švelnesnių kardomųjų priemonių, skundžiamoje nutartyje nepasisakė, kodėl konkrečiai tokios kardomosios priemonės ar jų kompleksas būtų nepakankamos ar neefektyvios. Nesant įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio suimto asmens atžvilgiu, teismai privalo ieškoti galimybės taikyti kitas, švelnesnes kardomąsias priemones, kuriomis būtų užtikrinami BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai. Gynėjo nuomone, suėmimo termino pratęsimo pagrįstumas turi būti vertinamas vadovaujantis EŽTT sprendimuose (pvz., 2011 m. lapkričio 28 d. sprendime byloje Chodorkovskis prieš Rusiją) įtvirtinta pamatine taisykle, jog Konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta asmens paleidimo į laisvę prezumpcija, kuri gali būti paneigta tik išimtinėmis bylos aplinkybėmis. Be to, kada kardomosios priemonės ‑ suėmimo terminas yra pratęsiamas, pažymėtina ir tai, kad vien pagrįsto įtarimo, jog suimtas asmuo padarė nusikaltimą, buvimas yra būtina suėmimo teisėtumo sąlyga, tačiau praėjus tam tikram laikotarpiui, ji jau nėra pakankama (EŽTT byla Barfuss prieš Čekiją; peticijos Nr. 35848/97). Be to, kaip pažymėta byloje Mierzejewski prieš Lenkiją (peticijos Nr. 15312/13, EŽTT 2015 m. vasario 24 d. sprendimas), pagrindai, pateisinantys pirminį asmens suėmimą, laikui bėgant tampa vis mažiau svarbūs, todėl pratęsiant suėmimą kiekvienu atveju būtina nurodyti naujų laisvės suvaržymą pagrindžiančių aplinkybių. Pasak gynėjo, šiuo atveju pakankamų pagrindų pratęsti suėmimą nėra.

8. Teismo posėdyje dalyvavęs kaltinamasis R. S. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo R. S. gynėjo advokato V. Sirvydžio skundas atmetamas.

9. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymuose, specialisto išvadose, apžiūros, asmens parodymo atpažinti protokoluose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Apygardos teismas, vertindamas šiuos duomenis ir spręsdamas klausimą dėl suėmimo R. S. termino pratęsimo, BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų ir nekaltumo prezumpcijos principo nepažeidė. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės ‑ suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Vertinant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas, baudžiamosios bylos medžiagoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Šie klausimai sprendžiami bylą nagrinėjant teisme iš esmės, kur byloje surinkti įrodymai ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos kvalifikavimo klausimai. Taigi, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį, be to, baudžiamojo proceso įstatymas neįpareigoja teismo pateikti ir išsamaus byloje surinktų duomenų vertinimo priešingai nei priimant galutinį procesinį sprendimą išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės. Šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti (kaltinti) jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti R. S. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam kardomąsias priemones, tarp jų ir griežčiausią ‑ suėmimą.

10. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

11. Kauno apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam R. S. pratęsė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus.

12. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

13. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

14. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų pagrindų buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. R. S. kaltinamas padaręs 4 tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. R. S. inkriminuotas vienas sunkus (BK 199 straipsnio 4 dalis) ir du labai sunkūs (BK 249 straipsnio 3 dalis, 260 straipsnio 3 dalis) nusikaltimai patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Už visų R. S. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti laisvės atėmimo bausmę, o už kai kurias iš jų skiriamos išimtinai tik itin griežtos laisvės atėmimo bausmės. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti ar lemiama sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

15. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamojo R. S. galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, bet iš anksto suplanuoti, gerai organizuoti, galimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų, smurtinio pobūdžio bei susiję su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, bei jų kontrabanda, nusikalstamos veikos galimai padarytos veikiant pavojingiausia bendrininkavimo forma – nusikalstamame susivienijime. Nusikalstami veiksmai truko ilgą laiko tarpą. Pagal pareikštus kaltinimus R. S. vaidmuo nusikalstamų veikų daryme nebuvo antraeilis, priešingai, buvo svarbus ar net lemiamas, jis galimai buvo nusikalstamo susivienijimo įkūrėjas ir vadovas. Be to, iš pareikštų kaltinimų matyti, kad galimai darydamas nusikalstamas veikas, kaltinamasis galėjo gauti neteisėtų pajamų.

16. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad R. S. iki sulaikymo dirbo (t. 42, b. l. 148), yra vedęs, turi mažametį vaiką (t. 42, b. l. 138), kuriam nustatyti specialūs poreikiai (t. 57, b. l. 62–66), turi tėvą, kuris serga įvairiomis ligomis (t. 57, b. l. 53–61), pastovią gyvenamąją vietą. Tai rodo, kad R. S. nors yra saistomas tam tikrais ekonominiais, socialiniais (šeimyniniais) ryšiais su Lietuvos Respublika, nurodyti ryšiai konkrečiu atveju neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jie buvo ir yra ypatingai tvirti. Šiuo atveju kaltinamąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės nesudaro pagrindo besąlygiškai teigti, kad jis turi tokius socialinius ryšius, kurie paneigtų prognozuojamo bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Nors kaltinamasis iki sulaikymo turėjo darbą, tačiau įvertinus galimai padarytų nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei šių medžiagų kontrabanda, pobūdį, mastą, darymo laikotarpį, yra pagrindo manyti, jog lėšos, gautos iš nusikaltimų, galėjo būti vienas iš pagrindinių R. S. pragyvenimo šaltinių. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nedetalizuojama, kokio pobūdžio turi būti asmens ryšiai užsienyje, dėl kurių galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Pagal kaltinime nurodytas aplinkybes, dalis R. S. inkriminuotų nusikaltimų yra tarptautinio pobūdžio, R. S. kaltinamas tuo, jog subūręs ir vadovaudamas nusikalstamo susivienijimo nariams, jis organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu bei šių medžiagų kontrabandą iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką. Be to, vienas iš nusikalstamo susivienijimo narių yra užsienio šalies pilietis. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina kaltinamojo R. S. galimus ryšius užsienio valstybėse, kuriais remdamasis pastarasis galėtų bandyti bėgti ir slėptis užsienyje, kadangi neteisėtas narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimas bei pergabenimas iš vienos valstybės į kitą be užsienio valstybėse turimų ryšių būtų neįmanomas. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog R. S. turi ryšių ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir kitose užsienio valstybėse. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis R. S. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

17. Kaltinamajam R. S. suėmimas taikomas vienerius metus devynis mėnesius (nuo 2020 m. rugsėjo 4 d.). Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Taigi, taikomo suėmimo terminas ir šiuo aspektu yra teisėtas ir pagrįstas, o kalinimo laikotarpis, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus aspektus, nelaikytinas neproporcingu. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties – ją sudaro 69 tomai, joje yra daug proceso dalyvių, taip pat byloje yra sudarytas bylos nagrinėjimo grafikas, kas rodo, kad bylos nagrinėjimas nėra vilkinamas.

18. Kaltinamojo R. S. gynėjas skunde taip pat nurodo, kad kitiems kaltinamiesiems šioje byloje taikytos švelnesnės kardomosios priemonės. Pažymėtina, kad kardomųjų priemonių skyrimo ar termino pratęsimo klausimai sprendžiami vertinant konkrečiai su tam tikru asmeniu, kuriam pareikšti kaltinimai, susijusias byloje nustatytas aplinkybes. Todėl aplinkybė, kad teismas palankiai išsprendė baudžiamojoje byloje kai kuriems kitiems kaltinamiesiems jiems taikyto suėmimo klausimą, jį pakeisdamas švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, negali būti absoliučiu pagrindu priimti analogišką sprendimą dėl R. S. Visi atvejai yra individualūs, ir kiekvieną kartą reikia kruopščiai analizuoti aplinkybių visumą. Tęsiamas suėmimas gali būti pateisinamas tam tikru atveju, jei yra viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria Konvencijos 5 straipsnyje nustatytą pagarbos asmens laisvei taisyklę (EŽTT sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, Nr. 30210/96).

19. Kuo ilgiau tęsiasi suėmimo terminas, tuo kruopščiau teismas turėtų svarstyti galimybę, net ir esant visiems formaliems suėmimo taikymo pagrindams, taikyti vietoj suėmimo kitą kardomąją priemonę. Suėmimo, kaip griežčiausios kardomosios priemonės taikymas ir termino tęsimas, net ir esant pagrindui suėmimą taikyti ar tęsti jo terminą, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Viena efektyviausių kardomųjų priemonių, kuri galėtų užtikrinti BPK 119 straipsnyje keliamus kardomųjų priemonių tikslus yra užstatas (BPK 133 straipsnis). Teismas galėtų svarstyti pakankamo dydžio užstato komplekse su kitomis kardomosiomis priemonėmis skyrimą vietoj suėmimo, jei suėmimo terminas būtų tęsiamas nepagrįstai ilgai. Tačiau nagrinėjamu atveju tai nenustatyta. R. S. suimtas jau pakankamai ilgą laiko tarpą (apie vienerius metus devynis mėnesius), tačiau bylos procesas nėra vilkinamas. Šiuo atveju, siūlomas 30 000 eurų užstatas, atsižvelgus į R. S. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, mastą, nėra pakankamo dydžio, jog užtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad R. S. galimai ilgą laiko tarpą darė nusikalstamas veikas tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje, be to, nusikaltimus galimai padarė suorganizavęs nusikalstamą susivienijimą bei veikdamas jo sudėtyje. Įvertinus anksčiau ištirtų duomenų visumą, nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas R. S., kiekį, pobūdį ir sunkumą, šiuo metu kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno apygardos teismo išvada, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali būti pasiekti, yra teisiškai motyvuota ir pagrįsta.

20. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Todėl natūralu, kad dėl šios kardomosios priemonės taikymo suimtajam kyla nepatogumų. Tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. EŽTT savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, jog viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

21. EŽTT 2017 m. gegužės 2 d. sprendime byloje Lisovskij prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 36249/14), pakartojo, kad Konvencijos 5 straipsnio 3 dalis reikalauja, jog kompetentingos nacionalinės institucijos rodytų „ypatingą rūpestingumą“ dėl kaltinamojo sulaikymo baudžiamojo proceso metu (EŽTT sprendimas byloje Labita prieš Italiją pareiškimo Nr. 2677/95). Vertinant, ar „ypatingo rūpestingumo“ reikalavimo buvo laikytasi, Teismas vertina bendrą proceso sudėtingumą, visus nepagrįsto atidėjimo periodus ir institucijų priimtus sprendimus pagreitinti procesą bei užtikrinti, kad bendras suėmimo terminas būtų racionalus (EŽTT sprendimas byloje Suslov prieš Rusiją pareiškimo Nr. 2366/07). Nors labai ilgi suėmimo terminai automatiškai nereiškia Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimo, Teismas pažymėjo, kad išimtinės aplinkybės, pateisinančios tokį terminą, turi būti nustatytos (EŽTT sprendimas byloje Bulatovič prieš Juodkalniją pareiškimo Nr. 67320/10). Šioje baudžiamojoje byloje išskirtinės priežastys, pateisinančios ilgalaikį kaltinamojo kalinimą, yra R. S. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, sunkumas, skaičius, jo svarbiausias organizatoriaus vaidmuo galimai padarant nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame baudžiamajame procese viešąjį interesą sudaro netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti visuomenei itin pavojingas nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas. Įvertinus anksčiau ištirtų duomenų visumą, nusikalstamų veikų, kurių padarymu yra kaltinamas R. S., pobūdį ir sunkumą, kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

22. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo R. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis, taip pat į kaltinamojo galimai turimus ryšius užsienyje, galimai padarytų nusikaltimų kiekį, pavojingumą, pobūdį, sunkumą, jo pagrindinį organizatoriaus vaidmenį galimai padarant inkriminuojamas nusikalstamas veikas (kaltinamasis galimai organizavo bei vadovavo nusikalstamam susivienijimui), galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti, pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones (tarp jų ir kaltinamojo gynėjo skunde nurodomo dydžio užstatą ir kitas kardomąsias priemones).

23. Kaltinamojo gynėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau kaltinamajam R. S. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, todėl skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo R. S. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą atmesti.

Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartimi kaltinamajam R. S. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 4 d., palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.