Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės ir Reginos Pocienės, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo kaltinamojo T. M. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. M. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 8 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų kaltinamųjų, T. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį tuo, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje: jis ne vėliau kaip nuo 2019 m. gegužės mėn. įsitraukė i? R. S. iš trijų ir daugiau asmenų suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo veikla?, su nusikalstamo susivienijimo nariais – Z?. J., G. P., A. R., kurie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip padėję atskleisti nusikalstamo susivienijimo nariu? padarytas nusikalstamas veikas (BK 39¹ straipsnio pagrindu), R. S., S?. S., Nyderlandu? Karalyste?s piliečiu R. C. J. B., D. Ž., E. J., R. S., L. B., A. D., R. D., G. J., R. J., susivienije? bendrai nusikalstamai veikai – daryti labai sunkius – neteisėtą disponavimą labai dideliais narkotiniu?, psichotropiniu? medžiagų kiekiais (BK 260 straipsnio 3 dalis) bei sunkius – narkotiniu?, psichotropiniu? medžiagų kontrabanda? (BK 199 straipsnio 4 dalis) nusikaltimus, betarpiškai bei ryšio priemonėmis palaikant glaudžius ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikiant pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, laikantis griežtos konspiracijos, apsirūpinus transporto ir ryšio priemonėmis, nusikaltimu? įrankiais, jis, vykdydamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus ir vadovo – R. S. nurodymus, siekdamas nusikalstamo susivienijimo vadovo ir dalyviu? palankumo ir galimybės netrukdomai pelnytis iš nusikalstamu? veiku?, veikdamas su R. S. bei A. R., dėl savanaudiškų paskatų, (duomenys neskelbtini) kaime prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizini? smurtą padare? neteisėta? R. D. laisvės atėmimą: per prievarta? įsodino R. D. i? automobili? „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuvežė i? garažą, esanti? (duomenys neskelbtini), ten ji? uždare? ir perdavė R. S., dalyvavo R. S. suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, veikusio nuo 2017 metų vasaros pabaigos, ne trumpiau kaip iki 2019 m. spalio 26 d., veikloje.

2. T. M. kaltinamas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį tuo, kad neteisėtai atėmė laisvę: T. M., veikdamas bendrai su A. R., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip padėjęs atskleisti nusikalstamo susivienijimo nariu? padarytas nusikalstamas veikas (BK 39¹ straipsnio pagrindu), R. S. ir R. S., vykdydamas R. S. nurodymą, 2019 m. gegužės 29 d. apie 10.20 val. prie vilkiko „Scania R420 LA4X2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz SCS24/L“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio (duomenys neskelbtini), prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), prievarta – R. S. ir jam – T. M. panaudojant fizini? smurtą R. D. atžvilgiu – tyčia kumščiu suduodant i? galvos sritį, ant galvos uždedant maišą, prieš šio valia? – jėga ji? įgrūdant i? automobili? „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri? vairavo A. R., ir ten ant kaklo užklijuojant R. D. lipnia? juosta?, taip pritvirtinant ant galvos uždėtą maišą, tyčia suduodant R. D. smūgius i? dešinės šlaunies ir dilbio sritis, nuvežė R. D. i? garažą, esanti? (duomenys neskelbtini), ten ji? uždare?, surišo rankas lipnia juosta ir perdavė R. S., bendrais veiksmais su A. R. ir R. S. padarydami R. D. nubrozdinimą dešiniajame dilbyje, kraujosruvą dešine?je šlaunyje, t. y. padarydami R. D. nežymu? sveikatos sutrikdymą, tyčia, iš savanaudišku? paskatų, neteisėtai panaudodami smurtą atėmė žmogui – R. D. laisve?.

3. T. M. kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį tuo, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis: T. M. nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2021 m. sausio 8 d. 16.10 val., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir laike? automobilyje „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po variklio gaubtu esančiame langu? skysčio bakelyje paketėli? su nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminiu? daliu?), kuriu? mase? yra 1,147 g (?- 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 18,1 %), kol 2021 m. sausio 8 d. (duomenys neskelbtini), automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kratos metu šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka T. M. buvo laikinai sulaikytas 2021 m. sausio 8 d. Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 10 d. nutartimi T. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, kurios terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis. Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartimi kaltinamajam T. M. kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į švelnesnes kardomąsias priemones: 1) 30 000 Eur užstatą; 2) intensyvią priežiūrą 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant T. M. nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis šios nustatytos dienotvarkės: būti nustatytoje namų zonoje, esančioje (duomenys neskelbtini), išskyrus atvejus, jei tai susiję su būtinumu bet kuriuo metu išvykti į gydymo įstaigą, tai pagrindžiant medicininiais dokumentais, išvykimu į ikiteisminio tyrimo įstaigas, teismą procesinių veiksmų atlikimui ikiteisminiame tyrime (baudžiamojoje byloje), kitus iš anksto suderintus atvejus ir gavus atitinkamą leidimą išvykti; 3) dokumentų paėmimą – iš kaltinamojo T. M. paimtas pasas ir asmens tapatybės kortelė.

II. Skundo aukštesniajam teismui ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo T. M. gynėjo advokato V. Sirvydžio skundas atmetamas

11. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo T. M. gynėjo skundo argumentus ir apygardos teismo nutarties motyvus bei įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, jog Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta – apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam T. M. intensyvios priežiūros terminą trims mėnesiams, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei laikėsi BPK 119, 121, 131¹ straipsnių reikalavimų, todėl skundžiamos nutarties naikinti ar keisti gynėjo skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

12. Intensyvi priežiūra, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Skiriant procesinę prievartos priemonę vadovaujamasi proporcingumo principu, kuris reiškia, kad asmens teisės ir laisvės gali būti suvaržomos ne daugiau nei reikia įstatyme numatytiems tikslams pasiekti.

13. Intensyvios priežiūros, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju šie duomenys yra užfiksuoti liudytojų apklausos, įvykio vietos, daiktų apžiūros, asmens atpažinimo, kratos protokoluose, specialisto išvadose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo, aukštesnysis teismas nevertina visų bylos duomenų dinamikos proceso metu, duomenų surinkimo aplinkybių, nesprendžia ir T. M. kaltės klausimo, tai yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija, tačiau tiek, kiek faktiniai duomenys yra patikrinti nagrinėjant intensyvios priežiūros pratęsimo pagrįstumo klausimą, minėtuose procesiniuose dokumentuose esantys duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti T. M. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu ir leidžia taikyti kardomąsias priemones, tarp jų ir intensyvią priežiūrą. Faktinių duomenų pakankamumo aspektas nėra ginčijamas ir gynėjo skunde.

14. Spręsdamas klausimą dėl bet kokios kardomosios priemonės taikymo, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes (BPK 121 straipsnio 4 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad T. M. kaltinamas ne tik baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu, bet ir apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 146 straipsnio 2 dalyje, bei labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 249 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Pažymėtina, kad už nusikaltimo, numatyto BK 249 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiamajame įstatyme nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo trejų iki penkiolikos metų. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, nors nėra absoliuti sąlyga taikyti kardomąją priemonę, tačiau, priešingai nei teigiama gynėjo skunde, yra reikšminga ir turi būti vertinama ne atsietai, o visų aplinkybių kontekste. Vertinant šioje byloje T. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį matyti, kad T. M. ne tik galimai dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2019 m. spalio 26 d., bet vykdydamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus ir vadovo – R. S. nurodymus, siekdamas jo ir kitų dalyvių palankumo bei galimybės netrukdomai pelnytis iš nusikalstamų veikų, veikdamas kartu su kitais bendrininkais, panaudodamas fizinį smurtą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, galimai neteisėtai atėmė nukentėjusiajam laisvę ir jį perdavė R. S. Taigi, iš pareikštų kaltinimų turinio matyti, kad nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, priešingai, iš anksto suplanuotos bei gerai organizuotos, padarytos dėl savanaudiškų paskatų, o T. M. vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo aktyvus. Šios aplinkybės parodo ne tik itin aukštą nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, bet didina ir paties kaltinamojo pavojingumą. Praeityje T. M., be kita ko, teistas užsienio valstybėse, yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę, baustas ir administracine tvarka. Nors, kaip pagrįstai nurodoma skunde, T. M. teistumai yra išnykę, tačiau pats ankstesnių baudžiamojo įstatymo pažeidimų ir nuteisimo už juos faktas, o taip pat nusikalstamų veikų pobūdis, kurių padarymu šiuo metu yra kaltinamas T. M., leidžia ne tik neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę, bet ir daryti išvadą, kad T. M. linkęs pažeidinėti įstatymus ir nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio normų. Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, kad Vilniaus apygardos teisme šiuo metu yra nagrinėjama kita baudžiamoji byla, kurioje T. M. taip pat yra kaltinamas dalyvavęs kito nusikalstamo susivienijimo veikloje. Nors šioje byloje nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, šis faktas, vertinant aptartų aplinkybių kontekste, taip pat didina kaltinamojo slėpimosi nuo proceso ir naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką ir yra taip pat reikšmingas sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės taikymo tikslingumo. Nors gynėjo skunde teigiama, kad T. M. nėra kaltinamas neteisėtu labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimu, tai nepaneigia jo galimai padarytų nusikalstamų veikų savanaudiško pobūdžio ir siekio gauti lėšų iš dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, kitiems kaltinamiesiems vykdant narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą. Tai, kad kaltinamasis turi gyvenamąją vietą, dirba UAB „G.“ (duomenys neskelbtini) bei turi sugyventinę, nagrinėjamu atveju esminės reikšmės neturi, kadangi socialinių ryšių turėjimas niekaip nepatvirtina šios kardomosios priemonės taikymo pagrindų išnykimo. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje proceso stadijoje nustatytų ir aptartų aplinkybių visuma pagrįstai leido apygardos teismui daryti išvadą, kad kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo kaltinamajam T. M. pagrindai nėra išnykę ir šioje bylos proceso stadijoje be šios kardomosios priemonės nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Pažymėtina, kad taikant intensyvią priežiūrą siekiama ne tik užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, bet ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

15. Galima sutikti su skundo argumentu, jog pačios griežčiausios kardomosios priemonės (suėmimas ir intensyvi priežiūra) kaltinamajam taikomos gana ilgą laiką – T. M. suėmimas buvo taikytas šiek tiek ilgiau nei vienerius metus šešis mėnesius, o antra pagal griežtumą kardomoji priemonė intensyvi priežiūra – šiek tiek ilgiau nei devynis mėnesius. Tačiau ši kardomoji priemonė, įvertinus bendrą suvaržymų trukmę bei vertinant bylos eigą, aukštesniojo teismo vertinimu, nevaržo kaltinamojo teisių labiau, nei to reikia siekiamiems tikslams. Pažymėtina, kad kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra yra procesinė prievartos priemonė, kuria suvaržomos asmens teisės ir laisvės, siekiant įstatyme nustatytų tikslų, todėl natūralu, kad dėl šios priemonės taikymo kyla tam tikrų nepatogumų asmeniui, kuriam ji taikoma. Visgi, lyginant ją su suėmimu, asmeniui taikomų apribojimų apimtis yra kur kas mažesnė – atsižvelgdamas į nustatytas kardomosios priemonės sąlygas, kaltinamasis tam tikra apimtimi gali įgyvendinti teisę į darbą, socialinį gyvenimą, rūpintis šeimos nariais. Taigi, nors intensyvi priežiūra yra viena griežčiausių kardomųjų priemonių, tačiau neabejotinai žymiai mažiau suvaržo asmens teises, nei suėmimas. Todėl aukštesnysis teismas negali sutikti su gynėjo skundo argumentu, jog intensyvi priežiūra savo griežtumu prilygsta suėmimui. Vertinant intensyvios priežiūros sąlygas, taikomas T. M., matyti, kad kaltinamasis darbo dienomis nuo 7.00 val. iki 21.00 val., savaitgaliais nuo 12.00 val. iki 18.00 val. gali laisvai judėti (duomenys neskelbtini) miesto geografinėse ribose, kitu metu – jei tai susiję su būtinumu išvykti į gydymo ar ikiteisminio tyrimo įstaigas, teismą procesinių veiksmų atlikimui ikiteisminiame tyrime ir (ar) baudžiamojoje byloje, taip pat kaltinamajam leidžiama išvykti iš namų nuo 7.00 val. iki 19.00 val., jei tai susiję su darbinėmis funkcijomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos kardomosios priemonės sąlygos, nors ir su nedideliais, bet būtinais apribojimais, T. M. leidžia Lietuvos Respublikoje gyventi iš esmės pilnavertį gyvenimą, neužkerta kelio T. M. tinkamai pasirūpinti savo šeimos nariais, pilnai įgyvendinti teisę į darbą, lankytis gydymo bei asmens sveikatos priežiūros įstaigose, leidžia palaikyti ir socialinius ryšius, o patiriami nepatogumai nelaikytini neproporcingai varžančiais kaltinamojo teises, jog būtų galima konstatuoti taikomos priemonės perteklinį pobūdį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad T. M. taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygos, atsižvelgiant į kaltinamojo prašymus, buvo nuosekliai švelninamos – iš pradžių kaltinamasis savo gyvenamojoje vietoje privalėjo būti visą paros laiką, tačiau ilgėjant intensyvios priežiūros taikymo trukmei, T. M. leista vykti į darbą ir, nepažeidžiant nustatytos dienotvarkės, vis ilgiau nebūti namuose. Taigi, aukštesnysis teismas, įvertinęs kaltinamąjį T. M. charakterizuojančius duomenis, atsižvelgdamas į kaltinamojo galimai padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, daro išvadą, jog skundžiama nutartimi pratęsta kardomoji priemonė (intensyvi priežiūra) šiuo metu yra adekvati ir proporcinga, o nustatytos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygos suteikia kaltinamajam galimybes palaikyti tiek darbinius, tiek ir šeiminius ryšius, todėl gynėjo skundo argumentai, jog intensyvi priežiūra, taikoma T. M., įgavo nubaudimo požymių, yra visiškai nepagrįsti.

16. Įvertinusi baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros tolimesnis taikymas kaltinamajam T. M. yra pagrįstas, proporcingas ir neriboja jo teisių labiau nei tai yra būtina. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių aplinkybių, rodančių, kad kaltinamajam kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra buvo paskirta nepagrįstai ar kad jos taikymo pagrindai yra išnykę. Taigi, pratęsus kardomosios priemonės terminą, nebuvo pažeistos ir BPK 139 straipsnio nuostatos. Pažymėtina, kad byla yra didelės apimties ir šioje proceso stadijoje nei kaltinamasis T. M., nei kiti kaltinamieji parodymų teisiamajame posėdyje dar nėra davę, todėl, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas T. M., pobūdį, sunkumą, į gresiančios bausmės griežtumą, darytina išvada, kad taikant kaltinamajam T. M. vien tik užstatą bei kitas švelnesnes kardomąsias priemones, šioje proceso stadijoje nebus užtikrinta pakankama kaltinamojo elgesio kontrolė bei netrukdomas bylos nagrinėjimas teisme.

17. Atsižvelgus į inkriminuotų nusikalstamų veikų ir kaltinamajam T. M. taikomų suvaržymų pobūdį, siekis pašalinti galimą trukdymo procesui riziką pateisina T. M. taikomą kardomąją priemonę, o nustatytos intensyvios priežiūros sąlygos yra adekvačios ir pateisinamos tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek ir baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

kaltinamojo T. M. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.