Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Nerijaus Meilučio ir Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo R. S. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. S. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 4 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu ir pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-94-397/2022 medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje, t. y. tuo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. vasaros pabaigos, tiksliau tyrimu nenustatyta, iki 2019 m. spalio mėn. 26 d., (duomenys neskelbtini) mieste, iš trijų ir daugiau asmenų subūrė, organizavo bei vadovavo nusikalstamo susivienijimo nariams: Ž. J., G. P., A. R., kurie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip padėję atskleisti nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas (BK 39¹ straipsnio pagrindu), Š. S., Nyderlandų Karalystės pil. R. C. J. B. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), D. Ž., E. J., T. M., R. S., L. B., A. D., R. D., G. J., R. J. suvienijęs bendrai nusikalstamai veikai - daryti labai sunkius - neteisėtą disponavimą labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiais (BK 260 straipsnio 3 dalis) bei sunkius - narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabandą (BK 199 straipsnio 4 dalis) nusikaltimus, betarpiškai bei ryšio priemonėmis palaikant glaudžius ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikiant pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, laikantis griežtos konspiracijos, apsirūpinus transporto ir ryšio priemonėmis, nusikaltimų įrankiais, jis, paskirstydamas konkrečias užduotis nusikalstamo susivienijimo nariams: Š. S. - surasti galimus narkotinių, psichotropinių medžiagų gabentojus - kurjerius Nyderlandų Karalystėje ir Lietuvos Respublikoje, D. Ž. - surasti galimus narkotinių, psichotropinių medžiagų gabentojus – kurjerius Nyderlandų Karalystėje, Ž. J. - surasti galimus narkotinių, psichotropinių medžiagų gabentojus - kurjerius iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką, E. J. - surasti galimus narkotinių, psichotropinių medžiagų gabentojus - kurjerius iš Ispanijos Karalystės į Vokietijos Federacinę Respubliką, siekdamas netrukdomai pelnytis iš nusikalstamų veikų A. R., T. M. ir R. S. - pagrobti R. D., neteisėtai atimant jam laisvę, ir atvežti jį į garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), organizavo bei vadovavo nusikalstamam susivienijimui, veikusiam nuo 2017 m. vasaros pabaigos ne trumpiau kaip iki 2019 m. spalio 26 d.

2. R. S. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje, t. y. tuo, kad jis, vadovaudamas nusikalstamo susivienijimo nariams: A. R., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip padėjęs atskleisti nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas (BK 39¹ straipsnio pagrindu), T. M., R. S., įvykdė nusikalstamą veiką - organizavo neteisėtą laisvės atėmimą, o būtent: jis, duodamas nurodymus A. R., T. M. ir R. S. pagrobti R. D., neteisėtai atimant jam laisvę, ir atvežti jį į garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), A. R., T. M. ir R. S. 2019 m. gegužės 29 d., apie 10.20 val., prie vilkiko „SCANIA R420 LA4X2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz SCS24/L“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio (duomenys neskelbtini), prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), prievarta - panaudojant fizinį smurtą R. D. atžvilgiu, t. y. tyčia kumščiu sudavus R. D. į galvos sritį, ant galvos uždėjus maišą, prieš šio valią - jėga jį įgrūdant į automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ten ant kaklo užklijuojant R. D. lipnią juostą, pritvirtinant ant galvos uždėtą maišą, tyčia suduodat R. D. smūgius į dešinės šlaunies ir dilbio sritis, nuvežus R. D. į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ten jį uždarius, surišant rankas lipnia juosta, bendrais veiksmais padarant nubrozdinimą dešiniajame dilbyje, kraujosruvą dešinėje šlaunyje, t. y. padarant R. D. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir perdavus R. D. jam (R. S.), tyčia, iš savanaudiškų paskatų, neteisėtai, panaudojant smurtą, atėmė žmogui - R. D. - laisvę.

3. R. S. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, t. y. tuo, kad jis, subūręs ir vadovaudamas nusikalstamo susivienijimo nariams: Ž. J., G. P., A. R., kurie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip padėję atskleisti nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas (BK 39¹ straipsnio pagrindu), Š. S., Nyderlandų Karalystės pil. R. C. J. B. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), D. Ž., E. J., T. M., R. S., L. B., A. D., R. D., G. J., R. J., įvykdė nusikalstamą veiką: organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu - 5 dėžių su 397 110 vnt. (158,59 kg) psichotropinės medžiagos - MDMA (3,4-metilendioksimetamfetamino) - tablečių, kuriose yra 56,161 kg gryno MDMA, ir paketo su 671,23 g narkotinės medžiagos - kokaino - milteliais, kuriuose yra 414,14 g gryno kokaino (toliau - narkotinės ir psichotropinės medžiagos), nurodydamas D. Ž. organizuoti labai didelio narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio perdavimą Nyderlandų Karalystėje, Š. S. organizuoti labai didelio narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio paėmimą Nyderlandų Karalystėje ir gabenimą į Lietuvos Respubliką, o šiam davus nurodymą Ž. J. organizuoti labai didelio narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio gabenimą iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką, kurias D. Ž. nurodymu 2019 m. spalio 24 d. „BP De Keizer Hank“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), Nyderlandų Karalystėje, aikštelėje Nyderlandų Karalystės pil. R. C. J. B. perdavus G. P., kurias, gavęs nurodymą iš Ž. J., gabeno krovininiu automobiliu MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo „BP De Keizer Hank“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), Nyderlandų Karalystėje, iki Lietuvos Respublikos, magistralinio kelio Nr. A5 „Kaunas-Marijampolė-Suvalkai“ 97-ojo kilometro, Kalvarijos r. sav., kur 2019 m. spalio 26 d., apie 8.00 val., G. P. buvo sulaikytas muitinės pareigūnų, tokiu būdu neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu.

4. R. S. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje, t. y. tuo, kad jis, nurodydamas kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams - Š. S. ir D. Ž. organizuoti labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų perdavimą Nyderlandų Karalystėje bei gabenimą į Lietuvos Respubliką, Š. S. davus nurodymą Ž. J. ir pastarojo nurodymu 2019 m. spalio 24 d. Nyderlandų Karalystėje, prie „BP De Keizer Hank“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), aikštelėje kitam nusikalstamo susivienijimo nariui – G. P. iš kito nusikalstamo susivienijimo nario - Nyderlandų Karalystės pil. R. C. J. B., veikusio D. Ž. nurodymu, paėmus labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, kurį R. C. J. B. sudėjus į krovininio automobilio MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabę KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šį labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų neturint leidimo, nepateikiant muitinės kontrolei jas krovininiu automobiliu MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), G. P. neteisėtai gabenus nuo „BP De Keizer Hank“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), Nyderlandų Karalystėje, per Lenkijos Respublikos – Lietuvos Respublikos valstybių sieną, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės Kalvarijos užkardą ir toliau gabenant Lietuvos Respublikos teritorijoje, kol magistralinio kelio Nr. A5 „Kaunas-Marijampolė-Suvalkai“ 97-ajame kilometre, Kalvarijos r. sav., 2019 m. spalio 26 d., apie 8.00 val., G. P. buvo sulaikytas muitinės pareigūnų, tokiu būdu organizavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka R. S. buvo laikinai sulaikytas 2020 m. rugsėjo 4 d. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020 m. rugsėjo 6 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė -suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. Vėlesnėmis to paties teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės - suėmimo terminas R. S. buvo tęsiamas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

7. Kaltinamojo R. S. gynėjas advokatas Vytautas Sirvydis skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje pateikiami formalūs, itin abstraktūs ir su nekaltumo prezumpcija nesuderinami motyvai, kurie nėra pakankami pratęsti pačios griežčiausios kardomosios priemonės terminą, kuris šiuo atveju yra itin ilgas ir skundžiama nutartimi pasiekiantis beveik pusantrų metų suėmimo termino trukmę. Gynėjo nuomone, nei vienas iš skundžiamoje nutartyje nurodytų suėmimo pagrindų nėra pakankamas pratęsti taip ilgai besitęsiančios griežčiausios kardomosios priemonės terminą, o kardomosioms priemonėms keliamus tikslus įmanoma pasiekti kitomis kardomosiomis priemonėmis.

8. Advokatas pažymi, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pripažino kaltinamojo R. S. tamprius socialinius ryšius, tačiau jų tinkamai neįvertino. Advokatas nurodo, kad baudžiamosios bylos duomenys patvirtina apie kaltinamojo tėvo sunkią sveikatos būklę (yra patyręs infarktą, serga įvairiomis ligomis) ir mažametės dukters specialiuosius ugdymo poreikius. Gynėjas pažymi, kad kaltinamojo tėvo ir dukters sveikata pablogėjo jau R. S. būnant suimtam. Advokatas atkreipia dėmesį, kad kaltinamojo mažametės dukters sveikata ir gerovė itin nukenčia, kuomet jos tėvas tokį ilgą laiką yra suimtas. Skunde taip pat akcentuojama, kad skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta jokių konkrečių R. S. turimų ryšių užsienyje, kurie būtų tampresni už ryšius su Lietuvoje gyvenančia šeima ir tėvais. Nuolatinių, tamprių ryšių su užsienyje gyvenančiais ne pačiais artimiausiais giminaičiais kaltinamasis nepalaiko, o galimybė jam bėgti ar slėptis nuo teismo gali būti užkardoma kitomis kardomosiomis priemonėmis. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tokio tipo ryšius, kuriais pasižymi kiti bendrai kaltinami asmenys toje pačioje baudžiamojoje byloje (nuolatinis gyvenimas užsienio valstybėse).

9. Gynėjas pažymi, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą. Advokato nuomone, apygardos teismas, spręsdamas dėl šio suėmimo pagrindo tinkamai neįvertino aplinkybės, kad kaltinamasis R. S. anksčiau neteistas. Taigi, kaltinamojo gyvenimo būdas nėra susijęs su pastoviu ir sistemingu nusikalstamų veikų darymu. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad R. S. iki sulaikymo ir suėmimo dirbo, turėjo teisėtų ir pastovių darbinių pajamų, taip pat jis būtų priimtas į darbą ir tuo atveju, jeigu jam nebūtų pratęstas suėmimo terminas.

10. Advokatas nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo sprendimuose ne kartą yra pažymėjęs, jog suėmimas negali būti nuolat tęsiamas remiantis vien tik formaliais teiginiais (sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją; Cloolh prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą; Ilijkov prieš Bulgariją; Bykov prieš Rusiją). Gynėjas pažymi, kad kuo asmuo ilgiau yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau turi būti tikrinami ne tik įrodymai, pagrindžiantys asmeniui pareikštus kaltinimus, bet ir konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime. Jeigu tokių faktinių duomenų nėra surenkama pakankamai, didėja tikimybė, kad ilgą laiką asmenį laikant suėmime, bus pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnyje, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į laisvę ir saugumą. Advokatas atkreipia dėmesį, kad kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu pagrindu griežčiausios kardomosios priemonės termino pratęsimui.

11. Gynėjas nurodo, kad BPK 122 straipsnio 7 dalyje nustatyta imperatyvi sąlyga, kuri įpareigoja teismą kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės - suėmimo - termino pratęsimo, įvertinti, ar procesiniai tikslai gali būti pasiekti kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Advokatas pažymi, kad šiuo atveju kaltinamojo tėvas ir giminaitis į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą už R. S. įnešė didelę piniginio užstato sumą (30 000 Eurų), tačiau apygardos teismas šios aplinkybės tinkamai neįvertino ir nenurodė, kokio dydžio užstatas būtų pakankamas, siekiant pakeisti kaltinamajam taikomą griežčiausią kardomąją priemonę. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad kartu su užstatu kaltinamajam gali būti taikomos ir kitos švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės. Advokato nuomone, tokios kardomosios priemonės, kaip intensyvi priežiūra, dokumentų paėmimas, kartu su didelės piniginės sumos užstatu visiškai užtikrintų visus kardomosioms priemonėms keliamus tikslus. Gynėjas pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartyje, kuria panaikinta Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartis ir kardomoji priemonė (suėmimas) įtariamojo Š. S. atžvilgiu (šis asmuo yra kaltinamas toje pačioje baudžiamojoje byloje) pakeista keletu švelnesnių už suėmimą kardomųjų priemonių, pasisakoma, jog, kuo ilgiau tęsiasi suėmimo terminas, tuo kruopščiau teismas turėtų svarstyti galimybę, net ir esant visiems formaliems suėmimo taikymo pagrindams, taikyti vietoj suėmimo kitą kardomąją priemonę ar jų kompleksą.

12. Advokatas nurodo, kad EŽTT praktikoje reikalaujama neformaliai pasisakyti dėl galimybės skirti švelnesnę nei suėmimas kardomąją priemonę. Tačiau tokia galimybė skundžiamoje nutartyje tinkamai apsvarstyta nebuvo. EŽTT savo praktikoje aiškiai pabrėžia, kad suėmimas turėtų būti taikomas tik kaip išimtinė priemonė. Šiuo atveju apygardos teismas kaltinamajam R. S. be jokio pagrindo netaikė švelnesnių kardomųjų priemonių ir skundžiamoje nutartyje nepasisakė, kodėl konkrečiai tokios kardomosios priemonės ar jų kompleksas būtų nepakankamos ar neefektyvios. Gynėjas pažymi, kad nesant įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio suimto asmens atžvilgiu, teismai privalo ieškoti galimybės taikyti kitas, švelnesnes kardomąsias priemones, kuriomis būtų užtikrinami BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai. Advokato nuomone, suėmimo termino pratęsimo pagrįstumas turi būti vertinamas vadovaujantis EŽTT sprendimuose (pvz., 2011 m. lapkričio 28 d. sprendime byloje Chodorkovskis prieš Rusiją) įtvirtinta pamatine taisykle, jog Konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta asmens paleidimo į laisvę prezumpcija, kuri gali būti paneigta tik išimtinėmis bylos aplinkybėmis. Kaip pažymėta byloje Mierzejewski prieš Lenkiją (peticijos Nr. 15312/13, EŽTT 2015 m. vasario 24 d. sprendimas), pagrindai, pateisinantys pirminį asmens suėmimą, laikui bėgant tampa vis mažiau svarbūs, todėl pratęsiant suėmimą kiekvienu atveju būtina nurodyti naujų laisvės suvaržymą pagrindžiančių aplinkybių. Tačiau šiuo atveju pakankamų pagrindų pratęsti suėmimą kaltinamajam R. S. nėra.

13. Teismo posėdyje kaltinamasis R. S. ir jo gynėjas prašė skundą patenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti galioti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo R. S. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundas netenkinamas.

14. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo R. S. gynėjo skundą ir įvertinęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartis, kuria kaltinamajam R. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

15. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Iš aukštesnės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog R. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymuose, specialisto išvadose, apžiūros, asmens parodymo atpažinti protokoluose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, vertindamas šiuos duomenis ir spręsdamas klausimą dėl suėmimo R. S. termino pratęsimo, BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų ir nekaltumo prezumpcijos principo nepažeidė. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami. Taigi, baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

16. Nagrinėjamu atveju R. S. yra kaltinamas galimai padaręs apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje, sunkų nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje, ir du labai sunkius nusikaltimus, numatytus BK 249 straipsnio 3 dalyje bei BK 260 straipsnio 3 dalyje, už kurių padarymą gresia didesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Todėl, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Kauno apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

17. Kauno apygardos teismas kaltinamajam R. S. suėmimo terminą pratęsė dviem pagrindais, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

18. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Apygardos teismas, nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą, pagrįstai atsižvelgė į R. S. galimus ryšius užsienyje. Dalis kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų yra tarptautinio pobūdžio, R. S. kaltinamas tuo, jog subūręs ir vadovaudamas nusikalstamo susivienijimo nariams, jis organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu bei šių medžiagų kontrabandą iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką. Be to, vienas iš nusikalstamo susivienijimo narių yra užsienio šalies pilietis. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina kaltinamojo R. S. galimus ryšius užsienio valstybėse, kuriais remdamasis pastarasis galėtų bandyti bėgti ir slėptis užsienyje, kadangi neteisėtas narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimas bei pergabenimas iš vienos valstybės į kitą be užsienio valstybėse turimų ryšių būtų neįmanomas. Apygardos teismas, nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad R. S. kaltinamas galimai padaręs apysunkį ir sunkų nusikaltimus bei du labai sunkius nusikaltimus. Už BK 249 straipsnio 3 dalyje numatyto labai sunkaus nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta tik griežta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Kaltinamojo gynėjo skunde pagrįstai nurodoma, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau tai yra svarbus elementas vertinant bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojų. Skunde nurodyta, kad kaltinamasis R. S. anksčiau neteistas, iki sulaikymo dirbo, yra vedęs, su sutuoktine augina vaiką, kuriam nustatyti specialūs poreikiai, turi tėvą, kuris yra patyręs infarktą ir serga įvairiomis ligomis. Tačiau šios aplinkybės nepanaikina slėpimosi nuo teismo tikimybės. R. S. turimi socialiniai ryšiai nesulaikė jo nuo galimo nusikalstamų veikų padarymo. Pirmiau aptartų duomenų visuma (galimi ryšiai užsienyje, gresianti bausmė bei inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumas) leidžia manyti, kad kaltinamasis gali siekti išvengti baudžiamojo persekiojimo ir bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo. Todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

19. Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. R. S. yra kaltinamas galimai padaręs sunkų nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje, ir du labai sunkius nusikaltimus, numatytus BK 249 straipsnio 3 dalyje bei BK 260 straipsnio 3 dalyje, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sąrašą. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Nors kaltinamasis iki sulaikymo turėjo darbą, tačiau įvertinus galimai padarytų nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei šių medžiagų kontrabanda, pobūdį, darytina išvada, kad R. S. lėšų pragyvenimui galėjo gauti ir iš nusikalstamų veikų. Be to, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, kaltinamojo R. S. galimai padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, buvo iš anksto suplanuotos, gerai organizuotos, galimai padarytos veikiant nusikalstamame susivienijime. Tikimybę, kad būdamas laisvėje R. S. gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus, pagrindžia ir jo pagrindinis – organizatoriaus vaidmuo galimai padarant inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kaltinamasis organizavo bei vadovavo nusikalstamam susivienijimui. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog R. S. būdamas neizoliuotas nuo visuomenės gali daryti naujus nusikaltimus. Todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

20. Nors kaltinamojo gynėjas skunde pagrįstai nurodo, kad R. S. yra suimtas ilgą laiko tarpą (nuo 2020 m. rugsėjo 4 d.), tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgdama į tai, jog kaltinamajam R. S. už BK 249 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gresianti didžiausia laisvės atėmimo bausmė yra dvidešimt metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

21. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Todėl natūralu, kad dėl šios kardomosios priemonės taikymo suimtajam kyla nepatogumų. Tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. EŽTT savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, jog viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

22. EŽTT 2017 m. gegužės 2 d. sprendime byloje Lisovskij prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 36249/14), pakartojo, kad Konvencijos 5 straipsnio 3 dalis reikalauja, jog kompetentingos nacionalinės institucijos rodytų „ypatingą rūpestingumą“ dėl kaltinamojo sulaikymo baudžiamojo proceso metu (EŽTT sprendimas byloje Labita prieš Italiją pareiškimo Nr. 2677/95). Vertinant, ar „ypatingo rūpestingumo“ reikalavimo buvo laikytasi, Teismas vertina bendrą proceso sudėtingumą, visus nepagrįsto atidėjimo periodus ir institucijų priimtus sprendimus pagreitinti procesą bei užtikrinti, kad bendras suėmimo terminas būtų racionalus (EŽTT sprendimas byloje Suslov prieš Rusiją pareiškimo Nr. 2366/07). Nors labai ilgi suėmimo terminai automatiškai nereiškia Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimo, Teismas pažymėjo, kad išimtinės aplinkybės, pateisinančios tokį terminą, turi būti nustatytos (EŽTT sprendimas byloje Bulatovič prieš Juodkalniją pareiškimo Nr. 67320/10). Šioje baudžiamojoje byloje išskirtinės priežastys, pateisinančios ilgalaikį kaltinamojo kalinimą, yra R. S. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, sunkumas, skaičius, jo svarbiausias organizatoriaus vaidmuo galimai padarant nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame baudžiamajame procese viešąjį interesą sudaro netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti visuomenei itin pavojingas nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas. Įvertinus anksčiau ištirtų duomenų visumą, nusikalstamų veikų, kurių padarymu yra kaltinamas R. S., pobūdį ir sunkumą, kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

23. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo R. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis, taip pat į įtariamojo galimai turimus ryšius užsienyje, galimai padarytų nusikaltimų kiekį, pavojingumą, pobūdį (kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo galimai padarytos laikantis griežtos konspiracijos), sunkumą, jo pagrindinį organizatoriaus vaidmenį galimai padarant inkriminuojamas nusikalstamas veikas (kaltinamasis galimai organizavo bei vadovavo nusikalstamam susivienijimui), galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti, pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones (tarp jų ir kaltinamojo gynėjo skunde nurodomo dydžio užstatą ir kitas kardomąsias priemones).

24. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl ją keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo R. S. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartimi kaltinamajam R. S. pratęstą suėmimo terminą 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 4 d.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.