- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-26
- Bylos Nr.
- 1S-268-654/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22421-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Alenas Piesliakas, Vitalija Norkūnaitė
- Kaltinamasis
- R. S.
- Advokatai
- Linas Belevičius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Vitalijos Norkūnaitės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. S. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutarties, kuria kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 8 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. R. S. kaltinamas tuo, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje ir neteisėtai atėmė? laisve?, o būtent: jis, ne vėliau kaip nuo 2019 m. gegužės mėn. įsitraukė į R. S. Kauno mieste iš trijų ir daugiau asmenų suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo veiklą, su nusikalstamo susivienijimo nariais – Ž. J., G. P., A. R., kurie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip padėję atskleisti nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas (BK 39¹ straipsnio pagrindu), R. S., Š. S., L. B., R. J., D. Ž., Nyderlandų Karalystės pil. R. C. J. B., R. D., E. J., A. D., T. M., G. J., susivieniję bendrai nusikalstamai veikai – daryti labai sunkius – neteisėtą disponavimą labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiais (BK 260 straipsnio 3 dalis) bei sunkius – narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabandą (BK 199 straipsnio 4 dalis) nusikaltimus, betarpiškai bei ryšio priemonėmis palaikant glaudžius ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikiant pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, laikantis griežtos konspiracijos, apsirūpinus transporto ir ryšio priemonėmis, nusikaltimų įrankiais, jis, vykdydamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus ir vadovo – R. S. nurodymus, siekdamas nusikalstamo susivienijimo vadovo ir dalyvių palankumo ir galimybės netrukdomai pelnytis iš nusikalstamų veikų, veikdamas su T. M. bei A. R., dėl savanaudiškų paskatų, (duomenys neskelbtini) kaime prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą, padarė neteisėtą R. D. laisvės atėmimą – per prievartą įsodino R. D. į automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvežė į garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ten jį uždarė ir perdavė R. S., dalyvavo R. S. suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, veikusio nuo 2017 m. vasaros pabaigos, ne trumpiau kaip iki 2019 m. spalio 26 d., veikloje. Šiais savo veiksmais R. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 249 straipsnio 1 dalyje.
2. Be to, R. S. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrai su A. R., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip padėjęs atskleisti nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas (BK 39¹ straipsnio pagrindu), R. S., T. M., vykdydamas R. S. nurodymą, 2019 m. gegužės 29 d., apie 10:20 val. prie vilkiko „SCANIA R420 LA4X2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz SCS24/L“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio Kauno r., (duomenys neskelbtini) k. prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), prievarta – T. M. ir jam – R. S. panaudojant fizinį smurtą R. D. atžvilgiu – tyčia kumščiu suduodant į galvos sritį, ant galvos uždedant maišą, prieš šio valią – jėga jį įgrūdant į automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. R. ir ten ant kaklo užklijuojant R. D. lipnią juostą, taip pritvirtinant ant galvos uždėtą maišą, tyčia suduodant R. D. smūgius į dešinės šlaunies ir dilbio sritis, nuvežė R. D. į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, ten jį uždarė, surišo rankas lipnia juosta ir perdavė R. S., bendrais veiksmais su T. M. ir A. R. padarydami R. D. nubrozdinimą dešiniajame dilbyje, kraujosrūvą dešinėje šlaunyje, t. y. padarydami R. D. nežymų sveikatos sutrikdymą, tyčia, iš savanaudiškų paskatų, neteisėtai, panaudodami smurtą, atėmė žmogui – R. D. – laisvę. Šiais savo veiksmais R. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje.
3. 2021 m. sausio 8 d., 16.55 val. R. S. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio tvarka. 2021 m. sausio 10 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi R. S. paskirta kardomoji priemonė suėmimas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 8 d. Vėlesnėmis Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas R. S. buvo tęsiamas ir pastarąjį kartą suėmimo terminas R. S. pratęstas skundžiama Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartimi. Apygardos teismas konstatavo, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas nėra išnykęs ar pasikeitęs. Teismas nurodė, kad R. S. kaltinamas labai sunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymu. Teismas atsižvelgė į kaltinimo sunkumą, gresiančios bausmės dydį ir aplinkybę, jog kaltinamasis praeityje buvo teistas. Teismas įvertino, kad R. S. atžvilgiu atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas. Teismas darė išvadą, kad taikant švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti kardomosiomis priemonėmis siekiami tikslai, o įmokėto užstato suma (15 000 Eur) nėra pakankama, atsižvelgiant į inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą.
II. Skundo argumentai ir prašymai
4. Skundu kaltinamojo R. S. gynėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartį, kuria kaltinamajam R. S. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trijų mėnesių laikotarpiui. Skirti kaltinamajam R. S. užstatą, o esant būtinumui ir kitas suderinamas kardomąsias priemones.
4.1. Skunde advokatas nurodė, kad teismo motyvai, jog R. S. yra pateiktas pranešimas apie įtarimą ir kitame ikiteisminiame tyrime, neturi jokio sąryšio su suėmimo taikymo pagrindu - manymu, kad būdamas laisvėje kaltinamasis darys naujas nusikalstamas veikas. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nėra susipažinęs ir net negali būti susipažinęs su kito ikiteisminio tyrimo medžiaga, ši medžiaga jam negali būti prieinama, jam nėra ir negali būti žinoma ar įtarimas kitame tyrime R. S. įteiktas pagrįstai ar ne. Kitame ikiteisminiame tyrime pagrindų taikyti suėmimą R. S. nebuvo, nes tame tyrime jam nebuvo ir nėra taikoma kardomoji priemonė suėmimas. R. S. elgesys kitame ikiteisminiame tyrime byloja apie tai, kad jo asmenybė nėra pavojinga ir nėra pagrindo teigti, kad būdamas laisvėje R. S. darys naujus nusikaltimus. Ikiteisminiame tyrime, kurį akcentavo apygardos teismas, įtarimas R. S. buvo susiaurintas ir jis nebėra įtariamas sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 3 dalyje, padarymu. Šiame ikiteisminiame tyrime dar 2019 m. gruodžio 17 d. prokuroro nutarimu kardomosios priemonės R. S. buvo sušvelnintos ir jam gražintas asmens dokumentas. Tai rodo, jog tame tyrime nebuvo jokio pagrindo griežtinti kardomąsias priemones. Todėl kito ikiteisminio tyrimo atlikimas negali būti procesinis pagrindas ir motyvas taikyti suėmimą šioje byloje. Vykstančio ikiteisminio tyrimo faktu negalima konstatuoti tariamo asmens polinkio daryti naujus nusikaltimus, nes nekaltumo prezumpcija nėra paneigta, nėra teisiškai nustatyta, kad R. S. būtų padaręs kitas nusikalstamas veikas.
4.2. Gynybos vertinimu motyvai dėl ankstesnių R. S. teistumų yra nepagrįsti. Nei skiriant bausmes, nei taikant procesinės prievartos priemones negali būti vertinami išnykę teistumai. BK 97 straipsnio 6 dalis tiesiogiai įtvirtinta, kad kai sueina šiame straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais. Asmens nuteisimas praeityje, kaip faktas, nekinta visą likusį teisto žmogaus gyvenimą, netgi neišnyksta kaltininkui visiškai atlikus bausmę, todėl bendrasis teisės principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, draudžia šias aplinkybes pakartotinai vertinti sprendžiant klausimą dėl kardomųjų priemonių skyrimo ar pratęsimo.
4.3. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs R. S. gynėjo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties, kuria suėmimo terminas R. S. pratęstas 3 mėnesiams, 2021 m. liepos 30 d. nutartyje nurodė klaidingus motyvus, kad R. S. yra įtariamas kitame ikiteisminiame tyrime, kuriame R. S. buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, tačiau jos nesutrukdė jam įvykdyti nusikaltimų, dėl kurių byla nagrinėjama Kauno apygardos teisme. Apeliacinis teismas pabrėžė, jog tai yra esminis tolesnio suėmimo termino pratęsimo motyvas. Kitų šio pagrindo buvimą pagrindžiančių motyvų apeliacinis teismas nenurodė, t. y. jų nenustatė. Gynyba pabrėžia, kad anksčiau egzistavęs vienintelis pagrindas taikyti R. S. suėmimą, šiuo metu yra išnykęs.
4.4. Tame ikiteisminiame tyrime R. S. BPK 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2019 m. birželio 12 d., o 2019 m. birželio 14 d. jis buvo paleistas iš suėmimo ir jam buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumentų paėmimas. Taigi, kardomosios priemonės jam paskirtos 2019 m. birželio 14 d. ir tik nuo šios dienos jis privalėjo laikytis kardomųjų priemonių sąlygų. Tuo tarpu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. S. kaltinamas, kad nusikaltimą jis padarė 2019 m. gegužės 29 d., t. y. dar iki kardomųjų priemonių paskyrimo kitame ikiteisminiame tyrime. Taigi 2019 m. gegužės 29 d. R. S. negalėjo pažeisti jokių kardomųjų priemonių sąlygų, nes jokios kardomosios priemonės jam dar nebuvo paskirtos. Tai reiškia, kad esminės sąlygos tolesnio suėmimo tęsimo pagrindui jau buvo išnykusios Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėjant R. S. gynėjo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties, tačiau dėl elementarios žmogiškos klaidos apeliacinis teismas nepagrįstai nusprendė, kad yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas.
4.5. Ankstesnės Lietuvos apeliacinio teismo nutarties argumentai, jog esminis tolesnio suėmimo termino pratęsimo motyvas yra aplinkybė, kad R. S. pažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygas ir padarė naują nusikaltimą yra vienintelis motyvas dėl suėmimo pagrindo egzistavimo. Paaiškėjus, kad šis argumentas yra klaidingas ir tikrovėje neegzistavęs, tai reiškia, jog nebėra ir pakankamų argumentų konstatuoti suėmimo pagrindo buvimą. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje ignoravo pateiktus duomenis, deklaratyviai nurodęs, kad šios aplinkybės nešalina manymo, jog R. S. būdamas laisvėje darys naujas nusikalstamas veikas. Teismas nepateikė jokių argumentų, kodėl išnykus esminiam suėmimo pagrindui, suėmimas nurodytu pagrindu turi būti tęsiamas.
4.6. Skunde pažymima, kad devynis mėnesius trunkantis suėmimo taikymas R. S. sukelia neproporcingai žalingas pasekmes jo šeimai ir artimiesiems. R. S. ir jo sutuoktinei N. S. 2020 m. birželio mėn. gimė sūnus, tačiau sulaikius ir suėmus R. S. jo sutuoktinė liko be jokio pragyvenimo šaltinio. Todėl jai teko nutraukti vaiko priežiūros atostogas ir įsidarbinti ligoninėje, o jų kūdikį pakaitomis prižiūri giminaičiai. R. S. motina R. S. serga sunkia onkologine liga bei kitomis ligomis, iki sulaikymo R. S. ja rūpinosi ir ją prižiūrėdavo. Paleistas iš suėmimo R. S. padėtų prižiūrėti ir auginti mažametį vaiką, ką kaip tėvas jis ir privalo daryti, taip pat padėtų prižiūrėti ir rūpintis ligota motina. Pateikiamame UAB „S“ rašte nurodyta, jog ši bendrovė įdarbintų R. S. vairuotojo pareigose visai darbo dienai.
4.7. Švelnesnės kardomosios priemonės taikymo galimybė kiekvieną kartą turi būti realiai apsvarstoma, o ne atmetama be jokių motyvų. Skundžiamoje nutartyje teismas realiai net nesvarstė galimybės taikyti R. S. kitas kardomąsias priemones. Už R. S. yra sumokėta 15 000 Eur užstato suma. 2021 m. liepos 30 d. nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjo galimybę taikyti šią kardomąją priemonę ir buvo nurodyta, kad situacija, kai kitame tuo pat metu vykstančiame ikiteisminiame tyrime paskirta švelnesnė kardomoji priemonė nepasiekia savo tikslo, kad įtariamasis nedarytų naujų nusikalstamų veikų ir įtariamasis įtariamas naujų, ne mažiau sunkių ir pavojingų nusikalstamų veikų padarymu, pagrindžia teismo manymą, kad įtariamasis darys naujas nusikalstamas veikas, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, net ir įmokėtų 15 000 eurų užstatu, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Kaip minėta, šis teiginys yra klaidingas ir jokių kitų motyvų, kodėl užstatas būtų nepakankama kardomoji priemonė kardomųjų priemonių tikslams pasiekti, nebuvo nurodyta. Pašalinus 2021 m. liepos 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodytas aplinkybes ir suformuluotus motyvus, nebeliks nei vieno pagrindo, kuris pagristų manymą, kad R. S. laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas ir kad kardomųjų priemonių tikslų neįmanoma pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
5. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti, advokatas prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo R. S. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundas tenkinamas.
6. Skundžiama Kauno apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas R. S. pratęstas nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą, t. y. manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus, nusikaltimus. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu bei byloje surinktais duomenimis, nesutinka su apygardos teismo sprendimu ir daro išvadą, jog suėmimas R. S. pratęstas nepagrįstai.
7. Griežčiausia kardomoji priemonė gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.
8. Suėmimas R. S. buvo pratęstas apygardos teismui manant, kad yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas – kaltinamasis darys naujas nusikalstamas veikas. BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas), jei yra duomenų, jog asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo kaltinamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti.
9. Pagal įstatymą, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti praeities informacija arba informacija apie jo veiksmus inkriminuojamo nusikaltimo metu: informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos bei kiti duomenys. Šiuo atveju R. S. kaltinamas vieno labai sunkaus nusikaltimo ir vieno apysunkio nusikaltimo padarymu. Teisėjų kolegijos vertinimu apygardos teismas nepagrįstai vertino, kad R. S. praeityje 2009 metais ir 2012 metais buvo teistas. Šie teistumai yra išnykę ir nors neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, tačiau nepatvirtina, kad netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, jis gali būti linkęs daryti naujas nusikalstamas veikas. Apygardos teismas įvertino aplinkybę, kad R. S. atžvilgiu atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas. Tačiau iš pateiktų duomenų matyti, kad R. S. kitame ikiteisminiame tyrime pareikšti įtarimai buvo susiaurinti (panaikintas įtarimas dėl BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos). Nors būtų vertinga suėmimo pagrįstumui įvertinti, tačiau kito ikiteisminio tyrimo eiga ir inkriminuotų nusikaltimų aplinkybės nėra žinomos. Be to, apriboti R. S. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo galima ne tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę, bet ir paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones.
10. Suėmimas yra išimtinė (ultima ratio) kardomoji priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, ir kai esant pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kitomis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Sprendžiant kardomosios priemonės parinkimo ar jau paskirtos kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodyti subjektai – ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pirmiausia turi svarstyti galimybę užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus taikant kitas, švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones. BPK 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirta kardomoji priemonė, įskaitant ir suėmimą, panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Toks teisinis reglamentavimas įpareigoja teismą nuolat tikrinti ar neišnyko suėmimo taikymo pagrindai ir ar nėra galimybės BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
11. Griežčiausia kardomoji priemonė R. S. taikoma jau daugiau nei devynis mėnesius. Šiuo metu byla nagrinėjama Kauno apygardos teisme ir teismo posėdžiai suplanuoti iki 2022 m. birželio 16 d., todėl akivaizdu, kad byla artimiausiu metu nebus išnagrinėta. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog šioje proceso stadijoje nėra pagrindo tęsti griežčiausios kardomosios priemonės taikymą R. S.. Kardomųjų priemonių tikslų – siekio užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, galima pasiekti kompleksu kitų, švelnesnių kardomųjų priemonių.
12. Apygardos teismas sprendė galimybę R. S. paskirti užstatą, tačiau nurodė, kad įvertinus inkriminuojamų veikų pobūdį, sunkumą, gresiančios bausmės dydį, 15 000 Eur įmokėta suma nėra pakankamo dydžio, jog užtikrintų BPK numatytų tikslų įgyvendinimą. Bylos duomenimis 2021 m. spalio 16 d. ir 2021 m. spalio 18 d. R. S. žmona N. S. į Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą įmokėjo papildomai dvi įmokas po 2 500 Eur, o visa bendra už R. S. į Generalinę prokuratūros depozitinę sąskaitą įmokėta suma yra 20 000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši įmokėta užstato suma yra reikšminga, tačiau nebus pakankama priemonė užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, todėl R. S. kartu su užstatu skiriamas papildomų kardomųjų priemonių kompleksas – intensyvi priežiūra ir dokumentų paėmimas. Taigi kaltinamajam paskirta ir pratęsta kardomoji priemonė suėmimas keičiama kitomis kardomosiomis priemonėmis – intensyvia priežiūra, užstatu ir dokumentų paėmimu. Šių kardomųjų priemonių kompleksas turėtų užtikrinti BPK 119 straipsnyje keliamus tikslus, t. y. užkirsti kelią R. S. daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo R. S. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartimi kaltinamajam R. S. trims mėnesiams pratęstą kardomąją priemonę – suėmimą ir R. S. iš suėmimo paleisti.
Paskirti kaltinamajam R. S. kardomąją priemonę – 20 000 Eur užstatą, Generalinės prokuratūros depozitinėje sąskaitoje paliekant kaip užstatą už R. S. įmokėtus 20 000 Eur.
Išaiškinti kaltinamajam R. S. BPK 133 straipsnio 4 dalyje numatytas pareigas, kad jis privalo šaukiamas atvykti pas prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigai, nedaryti naujų nusikalstamų veikų.
Pavesti prokurorui išaiškinti užstato davėjui, kad kaltinamajam R. S. pažeidus BPK 133 straipsnio 4 dalyje numatytus įpareigojimus, sumokėtas 20 000 Eur užstatas pereis valstybei.
Įspėti kaltinamąjį R. S., kad už kardomosios priemonės – užstato, pažeidimą jam gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė suėmimas, jei tam būtų pagrindas.
Paskirti kaltinamajam R. S. kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei būti namuose Kaune, Antagynės g. 33-12, išskyrus dalyvavimą teismo posėdžiuose ar lankymąsi sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigose, iš anksto suderinus su šią kardomąją priemonę prižiūrinčiu pareigūnu.
Išaiškinti kaltinamajam R. S., kad asmeniui už nustatytų intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimą, taip pat už elektroninio stebėjimo įtaiso nusiėmimą, gadinimą ar sunaikinimą gali būti paskirtas suėmimas, jei tam būtų pagrindas (BPK 131¹ straipsnio 5 dalis, 7 dalis).
Nutarties dalį dėl kaltinamajam R. S. paskirtos intensyvios priežiūros vykdymo pavesti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Paskirti kaltinamajam R. S. kardomąją priemonę – dokumentų (paso ir asmens tapatybės kortelės) paėmimą.
Kaltinamąjį R. S. paleisti iš suėmimo, laikantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr.1V-863 patvirtintų Intensyvios priežiūros vykdymo ir kontrolės taisyklių.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.