- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-08
- Bylos Nr.
- 1S-106-658/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22421-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Jūratė Jakubonienė, Regina Pocienė
- Kaltinamasis
- Š. S.
Įžanginė dalis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Reginos Pocienės, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo kaltinamojo Š. S. gynėjo advokato K. J. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria kaltinamajam Š. S. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 9 d.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje be kitų asmenų Š. S. kaltinamas tuo, kad jis dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių, psichotropinių medžiagų ir organizavo jų kontrabandą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalyje, BK 7 straipsnio 1 dalies 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje (2 nusikalstamos veikos), BK 199 straipsnio 4 dalyje.
2. Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartimi Š. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2020 m. liepos 17 d. jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2020 m. rugsėjo 4 d. Š. S. buvo laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020 m. rugsėjo 6 d. nutartimi nustatytas Š. S. Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartimi paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. Vėlesnėmis Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.
3. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartimi Š. S. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į kardomąsias priemones: intensyvią priežiūrą trims mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišeiti iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose ir darbinėmis funkcijomis, nebendrauti su kitais įtariamaisiais šioje byloje Ž. J., G. P., A. R., R. S., L. B., R. J., D. Ž., R. C. J. B., R. D., E. J., A. D., R. S., T. M., G. J.; 50 000 Eur užstatą; asmens dokumentų (Lietuvos Respublikos piliečio paso ir asmens tapatybės kortelės) paėmimą. Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 8 d. nutartimi kaltinamajam Š. S. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 9 d., paliekant galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartimi nustatytas sąlygas. Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartimi intensyvios priežiūros terminas Š. S. pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 9 d., pakeičiant Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartimi paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygas ir įpareigojant Š. S. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišeiti iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbinėmis funkcijomis ir vykimu į gydymo bei sveikatos priežiūros įstaigas ir leidžiant Š. S. nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro laisvai judėti Kauno miesto ribose. Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartimi, išnagrinėjus Š. S. gynėjo advokato K. J. prašymą, patikslinta Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis, nurodant, jog Š. S. įpareigojamas dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišeiti iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, leidžiant Š. S. nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro laisvai judėti Kauno miesto ribose, taip pat leidžiant jam nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijos ribose, jei tai susiję su jo darbinėmis funkcijomis ar vykimu į gydymo bei sveikatos priežiūros įstaigas. Vėlesnėmis Kauno apygardos teismo nutartimis šios kardomosios priemonės terminas buvo tęsiamas.
4. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi Š. S. taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 9 d., paliekant galioti šias sąlygas: įpareigojant Š. S. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišeiti iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, leidžiant Š. S. nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro laisvai judėti Kauno miesto ribose, taip pat leidžiant jam nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijos ribose, jei tai susiję su jo darbinėmis funkcijomis ar vykimu į gydymo bei sveikatos priežiūros įstaigas; taip pat įpareigojant Š. S. nebendrauti su nutartyje nurodytais asmenimis. Teismas konstatavo, kad kaltinamajam paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones šioje proceso stadijoje nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.
II. Skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
5. Kaltinamojo Š. S. gynėjas advokatas K. J. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartį ir paskirti kaltinamajam Š. S. kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
5.1. Skundžiamos nutarties motyvuojamoji dalis yra pažodžiui perrašyta iš 2023 m. sausio 6 d., 2023 m. balandžio 3 d., 2023 liepos 5 d. ir 2023 m. spalio 6 d. nutarčių, o tai prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimui, kad elektroninio stebėjimo trukmė turi būti skiriama atsižvelgiant į individualias aplinkybes, o kardomosios priemonės taikymas privalo būti reguliariai peržiūrimas. Nagrinėjamu atveju taikomos kardomosios priemonės termino pratęsimas jau 11 kartą yra formalus, nes skundžiamoje nutartyje nebuvo iš naujo įvertinti kaltinamojo rizikos, pavojingumo visuomenei ir elgesio pasikeitimai, ir buvo įvertintos tik aplinkybės, kurių Š. S. negali pakeisti (inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumas, jo ankstesnis teistumas užsienio valstybėje ir panašiai). Taip pat skundžiamoje nutartyje nebuvo įvertintas vienos iš griežčiausių kardomųjų priemonių taikymo terminas (daugiau nei 34 mėnesiai) proporcingumo principo kontekste.
5.2. Per visą Š. S. taikomos intensyvios priežiūros laikotarpį teismas 10 kartų jam laikinai grąžino asmens dokumentą, leido jam išvykti taip pat ir už Lietuvos ribų, ir Š. S. visus kartus laikėsi teismo nustatytų įpareigojimų, laikinai grąžintą asmens dokumentą grąžino. Šios aplinkybės patvirtina, kad nėra rizikos, jog Š. S. gali slėptis nuo teismo ir taip trukdyti procesui.
5.3. Skundžiamoje nutartyje neįvertinta, kad 2024 m. balandžio 8 d. teismo posėdyje Š. S. davė parodymus, atsakė į teismo ir prokurorės jam pateiktus klausimus, todėl teismui yra žinoma kaltinamojo pozicija dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų.
5.4. Š. S. be taikomos intensyvios priežiūros taip pat yra paskirtos ir kitos kardomosios priemonės – asmens dokumentų paėmimas ir 50 000 Eur užstatas. Š. S. sutinka, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikinus taikomą intensyvią priežiūrą, paskirtų jam kitą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kuri, atsižvelgiant į susidariusią situaciją, būtų proporcinga ir užtikrintų kaltinamojo dalyvavimą procese, sumažintų riziką kaltinamajam slėptis nuo teismo, leistų Š. S. tinkamai naudotis teise į darbą, rūpintis šeima ir artimaisiais, leisti su jais laisvalaikį.
5.5. Nagrinėjamu atveju netinkamas BPK 11, 119, 121 straipsnių nuostatų pritaikymas lemia asmens konstitucinių teisių suvaržymą ir žmogaus teisių pažeidimus.
6. Kauno apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė atsiliepime į skundą prašo kaltinamojo Š. S. gynėjo advokato K. J. skundą atmesti.
6.1. Atsiliepime nurodoma, kad BPK 131¹ straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros termino pratęsimų skaičius neribojamas. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla yra sudėtinga ir didelės apimties, byloje daug proceso dalyvių, todėl kardomosios priemonės taikymo trukmė yra nulemta objektyvių aplinkybių bei savaime nepaneigia taikomos kardomosios priemonės proporcingumo bei teisėtumo.
6.2. Baudžiamojoje byloje iš esmės nepakito procesinio sprendimo priėmimui reikšmingos aplinkybės, įvertinus ir tai, kad kaltinamasis davė parodymus teisme, todėl pasikartojantys teismo motyvai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Kita vertus, teismas iš naujo vertino BPK 121 straipsnio 4 dalyje numatytas aplinkybes, siekdamas nustatyti, ar neišnyko kardomosios priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos, ir pagrįstai konstatavo, kad kardomosios priemonės taikymas turi būti tęsiamas.
6.3. Skunde nurodytos aplinkybės, kad kaltinamajam buvo leista keliauti po Lietuvą ir už jos ribų, taip pat, kad jis grąžino jam laikinai išduotą asmens tapatybės dokumentą, nesudaro pagrindo naikinti jam taikomą kardomąją priemonę intensyvią priežiūrą. Be to, nors Š. S. socialiniai ryšiai yra pakankamai stiprūs, šie ryšiai nepaneigia taikomos kardomosios priemonės tikslingumo, nes tokių ryšių turėjimas neeliminuoja naujų nusikalstamų veikų darymo bei galimo pasislėpimo nuo teismo rizikos.
6.4. Kardomosios priemonės — intensyvios priežiūros taikymas kaltinamajam Š. S. yra proporcingas, neriboja kaltinamojo teisių labiau nei yra būtina, o švelnesnės kardomosios priemonės paskyrimas neužtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo
III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo Š. S. gynėjo advokato K. J. skundas atmetamas.
7. Išnagrinėjusi kaltinamojo gynėjo skundą, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą bylos medžiagą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartyje išdėstytais motyvais. Teismo vertinimu, Š. S. taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui pratęstas pagrįstai, nustatyti apribojimai ir sąlygos – proporcingos, o baudžiamojo proceso įstatyme nustatyti šios kardomosios priemonės taikymo pagrindai nepažeisti.
8. BPK 131¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad intensyvi priežiūra yra įtariamojo (kaltinamojo) kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Intensyvi priežiūra, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
9. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų taikymo terminas pratęsiamas tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis Š. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymuose, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, apžiūrų protokoluose, specialisto išvadoje bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Sprendžiant intensyvios priežiūros skyrimo ar jos termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis teismas vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant intensyvios priežiūros terminą, nėra būtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį.
10. Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės taikymo (termino pratęsimo), atsižvelgiama į nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės (BPK 121 straipsnio 4 dalis). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog byloje iš esmės nepakitus procesinio sprendimo priėmimui reikšmingoms aplinkybėms, skundžiamoje nutartyje yra pateikiami taip pat ir ankstesnių nutarčių motyvai, tačiau vien tai nesudaro savarankiško pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį. Svarbu yra tai, kad nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas iš naujo įvertino BPK 121 straipsnio 4 dalyje numatytas aplinkybes, siekdamas nustatyti, ar neišnyko kardomosios priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, ir tokių aplinkybių nenustačius, pagrįstai konstatuota, jog kardomosios priemonės taikymas turi būti tęsiamas.
11. Kaltinamasis Š. S. turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, dirba, yra vedęs, su sutuoktine augina nepilnametį vaiką, mirus pirmajai Š. S. žmonai, jis liko vienintelis kito sūnaus atstovas pagal įstatymą ir jo globėjas, Lietuvoje gyvena ir kaltinamojo motina, kuriai reikalinga priežiūra. Visi šie duomenys įvertinti ir skundžiamoje nutartyje, konstatuojant, kad Š. S. socialiniai ryšiai Lietuvoje yra stiprūs. Tačiau sprendžiant klausimą dėl intensyvios priežiūros taikymo pagrįstumo, būtina atsižvelgti ir į tai, kad Š. S. yra kaltinamas padaręs vieną sunkų (BK 199 straipsnio 4 dalis) ir tris labai sunkius (BK 7 straipsnio 1 dalies 12 punktas ir 260 straipsnio 3 dalis (dvi nusikalstamos veikos) ir BK 249 straipsnio 1 dalis) nusikaltimus; už jam inkriminuojamų labai sunkių nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato itin griežtas laisvės atėmimo bausmes. Be to, Š. S. yra kaltinamas tuo, jog nusikalstamas veikas jis galimai padarė dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, jo nariams pasiskirsčius vaidmenimis ir užduotimis. Iš Š. S. pareikštų kaltinimų matyti ir tai, kad jo vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme nebuvo antraeilis, jis kaltinamas organizavęs labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimą, kas reiškia, jog toks kaltinamojo elgesys nebuvo atsitiktinis. Be to, baudžiamosios bylos medžiagoje yra duomenų, kad Š. S. teistas užsienio valstybėse – Islandijoje, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje, Nyderlandų Karalystėje, taip pat ir už disponavimą narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis. Analizuojant kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis nustatyta ir tai, jog jis yra ne kartą baustas administracine tvarka. Visuma šių aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis Š. S. yra linkęs pažeidinėti įstatymus bei nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio normų. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina ir Š. S. turimus ryšius užsienyje – iki sulaikymo ir suėmimo paskyrimo Š. S. gyveno Ispanijos Karalystėje, o pagal kaltinime nurodytas aplinkybes jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos galimai buvo daromos ir užsienio valstybėse.
12. Taigi, atsižvelgdamas į Š. S. pareikštų kaltinimų ir jam taikomų suvaržymų pobūdį, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad siekis sutrukdyti galimą Š. S. pasislėpimą bei naujų nusikalstamų veikų galimą padarymą pateisina kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymą. Priešinga išvada negali būti padaryta ir įvertinus skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su laikinu dokumentų Š. S. grąžinimu ar kaltinamojo apklausa pirmosios instancijos teismo posėdyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatytus tikslus šioje proceso stadijoje galima tik kaltinamąjį Š. S. toliau kontroliuojant elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Be to, LITEKO sistemoje esantys nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenys rodo, kad Š. S. ne kartą pažeidė jam taikomos kardomosios priemonės sąlygas, tarp kurių galimas susitikimas su T. M., su kuriuo kaltinamasis yra įpareigotas nesusitikti, taip pat nutolimas nuo GPS/GSM įrenginio. Šie kardomosios priemonės sąlygų pažeidimai, taip pat šiame sprendime nurodytos aplinkybės rodo, jog Š. S. taikoma kardomoji priemonė yra pagrįsta tol, kol egzistuoja minėtos rizikos ir kitomis kardomosiomis priemonėmis jų negalima eliminuoti.
13. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, kaltinamojo gynėjo skunde įvardijama kardomoji priemonė –įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, net ir su Š. S. atžvilgiu jau taikomu užstatu ir dokumentų paėmimu, šiuo atveju būtų nepakankami siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo. Visos minėtos priemonės, teisėjų kolegijos vertinimu, galbūt ir galėtų būti pakankamos eliminuojant asmens pasislėpimo riziką, tačiau nepašalintų naujų nusikalstamų veikų padarymo rizikos.
14. Kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra kaltinamajam Š. S. yra taikoma jau ilgą laikotarpį, tačiau tokio griežtumo kardomoji priemonė, turint omenyje ir bendrą suvaržymų trukmę dėl anksčiau jo atžvilgiu taikyto suėmimo, taip pat ir vertinant šios baudžiamosios bylos sudėtingumą ir didelę jos apimtį, nevaržo kaltinamojo teisių labiau, nei to reikia siekiamiems tikslams. Kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra yra procesinė prievartos priemonė, kuria suvaržomos asmens teisės ir laisvės siekiant įstatyme numatytų tikslų, todėl akivaizdu, kad dėl jos taikymo asmeniui kyla tam tikrų nepatogumų. Tačiau teismo nustatytos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygos suteikia kaltinamajam galimybes palaikyti tiek darbinius, tiek ir šeiminius ryšius, su nustatytais būtinais apribojimais kaltinamasis gali iš esmės beveik visa apimtimi naudotis teise į darbą, bendrauti su artimaisiais ir jais rūpintis, leisti laisvalaikį. Aukštesnysis teismas pažymi, kad Š. S. taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygos buvo švelninamos. Antai, iš pradžių kaltinamasis privalėjo neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose ir darbinėmis funkcijomis, tačiau vėliau intensyvios priežiūros sąlygos buvo pakeistos ir buvo leista Š. S. neišeiti iš namų, nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, leidžiant Š. S. nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro laisvai judėti Kauno miesto ribose, taip pat leidžiant jam nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijos ribose, jei tai susiję su jo darbinėmis funkcijomis ar vykimu į gydymo bei sveikatos priežiūros įstaigas. Be to, teismas proceso metu tenkino ir kaltinamojo bei jo gynėjo prašymus dėl leidimo išvykti, taip laikinai Š. S. leisdamas nesilaikyti nustatytos dienotvarkės.
15. Įvertinus Š. S. pareikšto kaltinimo ir jam taikomų suvaržymų pobūdį, siekis pašalinti galimą trukdymo procesui riziką, naujų nusikalstamų veikų darymą pateisina Š. S. taikomą kardomąją priemonę, o nustatytos intensyvios priežiūros sąlygos yra adekvačios ir proporcingos tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek ir baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas ir skundžiama nutartis paliekama galioti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo Š. S. gynėjo advokato K. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.