Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Evaldo Pašilio, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjusi kaltinamojo T. M. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. M. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 8 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, T. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 249 straipsnio 1 dalį tuo, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, o būtent: jis ne vėliau kaip nuo 2019 m. gegužės mėnesio įsitraukė į R. S. iš trijų ir daugiau asmenų suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo veiklą, su nusikalstamo susivienijimo nariais – Ž. J., G. P., A. R., kurie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip padėję atskleisti nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas (BK 39¹ straipsnio pagrindu), R. S., Š. S., Nyderlandų Karalystės piliečiu R. C. J. B., D. Ž., E. J., R. S., L. B., A. D., R. D., G. J., R. J., susivieniję bendrai nusikalstamai veikai – daryti labai sunkius – neteisėtą disponavimą labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiais (BK 260 straipsnio 3 dalis) bei sunkius – narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabandą (BK 199 straipsnio 4 dalis) nusikaltimus, betarpiškai bei ryšio priemonėmis palaikant glaudžius ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikiant pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, laikantis griežtos konspiracijos, apsirūpinus transporto ir ryšio priemonėmis, nusikaltimų įrankiais, jis, vykdydamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus ir vadovo – R. S. nurodymus, siekdamas nusikalstamo susivienijimo vadovo ir dalyvių palankumo ir galimybės netrukdomai pelnytis iš nusikalstamų veikų, veikdamas su R. S. bei A. R., dėl savanaudiškų paskatų, (duomenys neskelbtini) prie pastato – (duomenys neskelbtini) – panaudodamas fizinį smurtą padarė neteisėtą R. D. laisvės atėmimą: per prievartą įsodino R. D. į automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuvežė į garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ten jį uždarė ir perdavė R. S., dalyvavo R. S. suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, veikusio nuo 2017 metų vasaros pabaigos, ne trumpiau kaip iki 2019 m. spalio 26 d., veikloje.

2. T. M. taip pat kaltinamas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį tuo, kad neteisėtai atėmė laisvę, o būtent: T. M., veikdamas bendrai su A. R., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip padėjęs atskleisti nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas (BK 39¹ straipsnio pagrindu), R. S. ir R. S., vykdydamas R. S. nurodymą, 2019 m. gegužės 29 d., apie 10.20 val., prie vilkiko „SCANIA R420 LA4X2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz SCS24/L“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio (duomenys neskelbtini), prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), prievarta – R. S. ir jam – T. M. panaudojant fizinį smurtą R. D. atžvilgiu – tyčia kumščiu suduodant į galvos sritį, ant galvos uždedant maišą, prieš šio valią – jėga jį įgrūdant į automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. R., ir ten ant kaklo užklijuojant R. D. lipnią juostą, taip pritvirtinant ant galvos uždėtą maišą, tyčia suduodant R. D. smūgius į dešinės šlaunies ir dilbio sritis, nuvežė R. D. į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ten jį uždarė, surišo rankas lipnia juosta ir perdavė R. S., bendrais veiksmais su A. R. ir R. S. padarydami R. D. nubrozdinimą dešiniajame dilbyje, kraujosrūvą dešinėje šlaunyje, t. y. padarydami R. D. nežymų sveikatos sutrikdymą, tyčia, iš savanaudiškų paskatų, neteisėtai panaudodami smurtą atėmė žmogui – R. D. – laisvę.

3. T. M. taip pat kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį tuo, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, o būtent: T. M. nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2021 m. sausio 8 d., 16:10 val., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir laikė automobilyje „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po variklio gaubtu esančiame langų skysčio bakelyje paketėlį su nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė yra 1,147 g (Δ- 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 18,1 %), kol 2021 m. sausio 8 d. (duomenys neskelbtini), automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kratos metu šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka T. M. buvo laikinai sulaikytas 2021 m. sausio 8 d. Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 10 d. nutartimi T. M. paskirta kardomoji priemonė ‑ suėmimas 2 mėnesiams, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis. Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartimi kaltinamajam T. M. kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į švelnesnes kardomąsias priemones: 30 000 eurų užstatą; intensyvią priežiūrą 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant T. M. nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir nustatant jam šią intensyvios priežiūros dienotvarkę: būti nustatytoje namų zonoje adresu (duomenys neskelbtini), išskyrus atvejus, jei tai susiję su būtinumu bet kuriuo metu išvykti į gydymo įstaigą, tai pagrindžiant medicininiais dokumentais, išvykimu į ikiteisminio tyrimo įstaigas, teismą procesinių veiksmų atlikimui ikiteisminiame tyrime (baudžiamojoje byloje), kitus iš anksto suderintus atvejus ir gavus atitinkamą leidimą išvykti; dokumentų paėmimą, iš kaltinamojo T. M. paimant pasą ir asmens tapatybės kortelę.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

10. Kaltinamojo T. M. gynėjas advokatas Vytautas Sirvydis skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartį.

11. Gynėjas pažymi, kad, nors skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog kaltinamojo socialiniai ryšiai Lietuvos Respublikoje yra pakankamai stiprūs kaltinamasis (T. M. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sugyventinę, šiuo metu dirba UAB „M“ (duomenys neskelbtini)), tačiau apygardos teismas šių faktinių duomenų tinkamai teisiškai neinterpretavo ir neįvertino BPK 121 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų kriterijų aspektu. Advokato nuomone, apygardos teismas pernelyg sureikšmino T. M. reiškiamų kaltinimų apimtį ir gresiančios bausmės griežtumą, nors pastarasis ir nėra kaltinamas BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu. Pasak gynėjo, tokie skundžiamos nutarties motyvai nėra priimtini ir išeina iš teisinio argumentavimo ribų. Advokatas atkreipia dėmesį, kad lygiai kaip ir kitos kardomosios priemonės - suėmimo - termino pratęsimo atveju, Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ir nacionalinių teismų praktika netoleruoja tokio pagrindimo, kadangi gresianti laisvės atėmimo bausmė nėra nei absoliuti, nei papildoma sąlyga tęsti kardomosios priemonės terminą (žr. pvz., EŽTT 2006 m. rugsėjo 8 d. sprendimą byloje CABALA prieš Lenkiją, peticijos Nr. 23042/02).

12. Gynėjas nurodo, kad skundžiamoje nutartyje buvo tinkamai neįvertinta, jog kaltinamasis ilgą laiką buvo suimtas (nuo 2021 m. sausio 8 d. iki 2022 m. liepos 8 d.), o intensyvi priežiūra taikoma jau virš metų (nuo 2022 m. liepos 8 d.). Advokato nuomone, toks ilgas terminas, kurį buvo taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė, o dabar taikoma nedaug nusileidžianti griežtumu kita kardomoji priemonė, kurios, skirtingai nuo kitų kardomųjų priemonių, taikymo laikas jokiais koeficientais nėra įskaitomas į bausmę, jau įgavo nubaudimo bruožų ir neatitinka BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proceso proporcingumo principo. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis nėra pažeidęs intensyvios priežiūros sąlygų.

13. Advokatas taip pat nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nesuteikta pakankamos reikšmės ir tam, jog, be intensyvios priežiūros, kaltinamajam T. M. yra taikomos dar dvi kitos kardomosios priemonės: 30 000 eurų užstatas ir dokumentų paėmimas. Gynėjo nuomone, pastarųjų dviejų kardomųjų priemonių kompleksas yra daugiau nei pakankamas pasiekti kardomosioms priemonėms keliamus tikslus. Anot advokato, intensyvios priežiūros taikymas reikalauja nemažų valstybės resursų, todėl ir šiuo aspektu kaltinamasis įrodė, kad tokia kardomoji priemonė nebėra būtina ir (esant reikalui) taikytinos kitos, švelnesnės kardomosios priemonės (jų kompleksas).

14. Atsiliepimų į pateiktą skundą, prašymų bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo T. M. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundas atmetamas.

15. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo T. M. gynėjo skundą ir įvertinęs skundžiamos nutarties argumentus bei skundo nagrinėjimui pateiktą dalį baudžiamosios bylos medžiagos, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartis, kuria T. M. paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – terminas pratęstas trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – terminą, BPK 119, 121, 131¹ straipsnių reikalavimų nepažeidė.

16. BPK 131¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad intensyvią priežiūrą ikiteisminio tyrimo metu prokuroro prašymu skiria ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi, o, bylą perdavus į teismą, dėl intensyvios priežiūros paskyrimo ar jos termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Intensyvi priežiūra, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriama, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis).

17. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį, kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų taikymo terminas pratęsiamas tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Aukštesniajam teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis T. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti paties T. M. bei liudytojų apklausų protokoluose, kratos, apžiūros ir asmens parodymo atpažinti protokoluose, specialisto išvadoje ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Teismas, svarstydamas intensyvios priežiūros skyrimo ar jos termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, pratęsiant intensyvios priežiūros terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros skyrimo ar jos termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai nesprendžiami bei įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Taigi, baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - intensyvios priežiūros termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Teisėjų kolegijos nuomone, žemesnysis teismas, tinkamai įvertinęs byloje esančių duomenų pakankamumą, BPK 121 straipsnio 2 dalies taikymo klaidos nepadarė.

18. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – taip pat ir intensyvios priežiūros – taikymo, atsižvelgia į nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės (BPK 121 straipsnio 4 dalis). Baudžiamosios bylos duomenimis, T. M. iki sulaikymo turėjo darbą ir iš jo gaudavo legalias pajamas. Kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sugyventinę, dirba UAB „M“ (duomenys neskelbtini). Taigi, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo socialiniai ryšiai Lietuvos Respublikoje yra pakankamai stiprūs. Kita vertus, žemesnysis teismas, spręsdamas klausimą dėl intensyvios priežiūros termino pratęsimo, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad T. M. kaltinamas galimai padaręs ne tik baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, bei apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje, bet ir labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 249 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta tik griežta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki penkiolikos metų. Kaltinamojo gynėjo skunde pagrįstai nurodoma, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti vieną griežčiausių kardomųjų priemonių, tačiau yra reikšminga ir turi būti vertinama visų aplinkybių kontekste.

19. Be to, kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, T. M. kaltinamas nusikalstamo susivienijimo veikloje dalyvavęs nuo 2019 m. gegužės mėnesio iki 2019 m. spalio 26 d., vykdydamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus ir vadovo R. S. nurodymus, siekdamas nusikalstamo susivienijimo vadovo ir dalyvių palankumo ir galimybės netrukdomai pelnytis iš nusikalstamų veikų, veikdamas su R. S. bei A. R., panaudodamas fizinį smurtą padarė neteisėtą R. D. laisvės atėmimą, kurio metu pastarajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad kaltinamasis praeityje buvo teistas Norvegijos Karalystėje už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų) bei Vokietijos Federacinėje Respublikoje už svetimo turto vagystę, yra atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę, baustas ir administracine tvarka. Nors T. M. teistumas yra išnykęs, tačiau aptartos aplinkybės rodo pakankamai aukštą T. M. galimai padarytų nusikalstamų veikų bei galimą jo asmens pavojingumą. Skunde akcentuojama, kad T. M. šioje baudžiamojoje byloje nėra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, tačiau tai nepaneigia jo galimai padarytų nusikalstamų veikų savanaudiško pobūdžio ir siekio gauti lėšų iš dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, kitiems kaltinamiesiems vykdant narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą. Aukštesniojo teismo nuomone, apygardos teismas, įvertinęs aptartas kaltinamąjį ir jo galimai padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančias aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju nėra išnykę kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – termino pratęsimo T. M. pagrindai.

20. Kaltinamojo gynėjas, skunde prašydamas panaikinti kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, akcentuoja ilgą griežčiausių kardomųjų priemonių taikymo trukmę. Iš tiesų, T. M. nuo 2021 m. sausio 8 d. iki 2022 m. liepos 14 d. buvo suimtas, o antra pagal griežtumą kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra jam yra taikoma nuo 2022 m. liepos 14 d. Vis tik aukštesnysis teismas, įvertinęs kaltinamąjį T. M. charakterizuojančius duomenis, atsižvelgdamas į kaltinamojo galimai padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, už labai sunkų nusikaltimą gresiančios bausmės griežtumą, daro išvadą, jog skundžiama nutartimi pratęsta kardomoji priemonė (intensyvi priežiūra) šiuo metu yra adekvati. Kaltinamojo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, kitų BPK reikalavimų, taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, EŽTT praktikos bei BPK normų. Ši kardomoji priemonė kaltinamajam pratęsta, esant BPK 131¹ straipsnyje numatytoms sąlygoms ir pagrindams bei šioje proceso stadijoje dar yra būtina tam, kad būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

21. Aukštesniojo teismo vertinimu, T. M. taikomos intensyvios priežiūros sąlygų negalima vertinti kaip neproporcingai ribojančių kaltinamojo teises. Pagal skundžiamoje nutartyje teismo nustatytas intensyvios priežiūros sąlygas kaltinamasis įpareigojamas būti nustatytoje namų zonoje, išskyrus atvejus, jei tai susiję su būtinumu bet kuriuo metu išvykti į gydymo įstaigą, tai pagrindžiant medicininiais dokumentais, išvykimu į ikiteisminio tyrimo įstaigas, teismą procesinių veiksmų atlikimui ikiteisminiame tyrime (baudžiamojoje byloje), kitus iš anksto suderintus atvejus ir gavus atitinkamą leidimą išvykti. T. M. leidžiama, įsidarbinus UAB „M“ (duomenys neskelbtini) pareigose, kiekvieną darbo UAB „M“ dieną išvykti iš savo namų, jei tai susiję su jo darbinėmis funkcijomis UAB „M“. T. M. taip pat leidžiama darbo dienomis nuo 7.00 val. iki 21.00 val. ir savaitgaliais nuo 12.00 val. iki 18.00 val. nebūti nustatytoje namų zonoje ir laisvai judėti (duomenys neskelbtini) geografinėse ribose. Taigi, teismo nustatytos šios kardomosios priemonės sąlygos suteikia kaltinamajam galimybes tiek palaikyti socialinius ryšius ir puoselėti šeiminius santykius, tiek užsiimti darbine veikla. Pažymėtina, kad kaltinamasis T. M. ar jo gynėjas, norėdami, kad būtų pakeistos taikomos intensyvios priežiūros sąlygos, su prašymu gali kreiptis į Kauno apygardos teismą. Iš 2022 m. rugsėjo 23 d. ir 2023 m. sausio 16 d. nutarčių matyti, kad, esant pagrindui, Kauno apygardos teismas atsižvelgia į tokius prašymus ir atitinkamai patikslina intensyvios priežiūros sąlygas.

22. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo T. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis, galimai padarytų nusikaltimų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai dar nebus pasiekti, pritaikius tik švelnesnes kardomąsias priemones. Kaltinamojo T. M. asmenybė ir šioje nutartyje aptartos jo šeiminės bei kitos aplinkybės, taip pat tai, kad jis visą jam taikytos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – laikotarpį laikėsi nustatytų sąlygų ir jų nepažeidinėjo, esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, negali būti vertinamos kaip išimtinės bei prioritetinės, paneigiančios būtinybę šioje proceso stadijoje užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir šiuo metu negali būti pagrindu panaikinti kaltinamajam taikomą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą.

23. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamajam T. M. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – terminas pratęstas pagrįstai. Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo T. M. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.