- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-05
- Bylos Nr.
- 1S-85-327/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00015-2005-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- R. Z.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio ir Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Z. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 30 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. Z. nuteistas: 1) Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 104 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi paskirta galutinė 6 metų laisvės atėmimo bausmė; 2) Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktus, 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus, 131 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 6, 9 dalimis skirta galutinė 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pakeistas 2013 m. birželio 14 d. nuosprendis, panaikintas nuteisimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 131 straipsnio 2 dalį, laikomas nuteistu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 7, 9 punktus, 138 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5, 6, 9 dalimis skirta galutinė 14 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia – 2009 m. sausio 29 d., pabaiga – 2021 m. rugsėjo 18 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 9 mėnesiai 19 dienų (skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienos).
3. Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 11 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą. Teismas sprendė, jog byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka išvadai, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir nors nuteistasis R. Z. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.
Šalies argumentai
5. Skunde nuteistasis R. Z. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą.
5.1. Skunde nuteistasis pažymi, jog nuteistasis atliko daug daugiau nei 3/4 visos paskirtos bausmės. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, atviroje kolonijoje, jo elgesys yra vertinamas kaip nepriekaištingas, nors per bausmės atlikimo laiką nustatytą tvarką pažeidė du kartus, iš jų vieną kartą baustas drausmine tvarka. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje keturiolika kartų paskatintas. Šios aplinkybės patvirtina, kad nėra jokių duomenų, kad nuteistasis bėgs, slėpsis, ar darys naujus nusikaltimus.
5.2. Nuteistasis savo skunde teigia, kad bausmės atlikimo metu pasižymi teigiama darbine motyvacija. Šiuo metu dirba valstybinėje įmonėje „M. A.“, iš šios įmonės atlyginimo mokamas ieškinys. Atlikdamas bausmę, išmokėjo 377,46 eurų civilinio ieškinio. Teismas nesuteikia galimybės išeiti anksčiau į laisvę, kad galėtų susirasti geriau apmokomą darbą, kad būtų galimybė padengti priteistą ieškinį.
5.3. Skunde apeliantas pabrėžia, kad nuosekliai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos, psichologinės tarnybos organizuojamose programose, turi teigiamas nuostatas į priežiūrą, siekia prasmingo užimtumo. Socialiniai ryšiai su artimaisiais išlikę šilti, palaiko glaudžius santykius. R. Z. neturi rūpesčių dėl pastovios gyvenamosios vietos laisvėje. Išeiginėmis dienomis nuteistasis važiuoja namo. Būdamas laisvėje nepadarė jokių administracinių nusižengimų ir/ar nusikaltimų. Po išvykų namo nuteistasis laiku grįžo į pataisos namus.
5.4. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį, jog padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nekinta visos bausmės atlikimo laikotarpiu ir netgi neišnyksta kaltininkui visiškai atlikus bausmę, todėl bendrasis teisės principas, įtvirtintas Lietuvos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, kategoriškai draudžia šias aplinkybes pakartotinai vertinti sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Nebuvo tinkamai teismo įvertinti riziką mažinantys veiksniai, t. y. socialinių ryšių su artimaisiais stabilumas, neigiamas požiūris į nusikaltimus bei smurtą, narkotinių medžiagų bei alkoholio vartojimo nebuvimas, gebėjimas priimti siūlomą pagalbą, gyvenimo sąlygos, artimi santykiai su šeimos nariais.
5.5. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas nesilaiko Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Rec (2003) 22, kuri deklaruoja, kad rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka paleidimo sąlygas, siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinčiųjų įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Lygtinis paleidimas pagal minėtas rekomendacijas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais bendrąja taisykle, o ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo R. Z. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, apeliacinės instancijos teismas vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą. Vis dėlto, atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką nustatyta, kad pakartotinio teistumo rizika yra vidutinė - 55 balai. Nuo paskutinio vertinimo ji nepakito. Ši aplinkybė leidžia teigti, jog akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra.
10. Abejoti pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką verčia ir socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai: teisės pažeidimai bei gyvenimo stilius ir draugai. Teigiama ir pakankama nuteistojo pažanga verčia abejoti ir tai, kad anksčiau laisvalaikio praleidimo būdai sukurdavo situacijas nusikalsti, turėjo siekį greitai ir lengvai pasipelnyti, jo nusikalstamam elgesiui turėjo įtakos, kad nusikaltimai buvo vykdomi organizuotoje grupėje. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir teismui kelia pagrįstų abejonių, ar nuteistasis, būdamas laisvėje, vėl nepasiduos kitų įtakai, nedarys nusikalstamų veikų, nesieks ,,lengvų“ pinigų. Juo labiau, kad nuteistojo atžvilgiu yra priteistas 80 886,52 Eur civilinis ieškinys, o R. Z. yra atlyginęs tik labai nedidelę jo dalį – 377,46 Eur. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog didžioji dalis mokėjimo pavedimų (320 Eur) atlikta tik 2018 m., kas kelia abejonių nuoširdžiomis nuteistojo pastangomis atlyginti priteistą žalą nukentėjusiesiems.
11. Sutiktina su nuteistojo R. Z. skundo argumentais, jog yra eilė jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, t. y. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, už gerą elgesį keturiolika kartų paskatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dirba. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vien šių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka. Aptartos aplinkybės iš esmės patvirtina, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo nihilistinį požiūrį į teisę, tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi.
12. Pritariant pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis ir atsakant į skundo argumentus, kad R. Z. atliko didesnę, nei ¾ bausmės dalį, atkreiptinas dėmesys į tai, kad neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis padarytos nusikalstamos veikos kontekste vis dar yra didelė ir negali būti visiškai sumenkinama. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.
13. Abejoti išimtinai teigiama nuteistojo elgesio korekcija verčia socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis kartojo tas pačias klaidas, nepasimokydamas iš patyrimo, turi oficialiai patvirtintą agresijos panaudojimo pavyzdį, siekiant gauti paklusimą bei savikontrolės praradimo epizodą. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad R. Z. dėl savo problemų su teisėsauga yra linkęs kaltinti susiklosčiusias aplinkybes, jauną amžių, apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes, nusikaltimų darymo metu apie pasekmes nukentėjusiesiems negalvojo. Šios aplinkybės taip pat neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad jis negeba prisiimti atsakomybės dėl savo veiksmų, nejaučia kaltės, neapgalvoja kilusių negrįžtamų padarinių, todėl būdamas laisvėje taip pat gali negerbti kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų ir elgtis tinkamai. Dėl šios priežasties, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.
14. Skunde nuteistasis nurodo, kad spręsdamas lygtinio paleidimo taikymą jo atžvilgiu, teismas iš esmės negali atsižvelgti į padarytas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka už kelių nusikalstamų veikų, tame tarpe ir už labai sunkių nusikaltimų įvykdymą. Nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant nusikalstamame susivienijime, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir vis dar leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė.
15. Nesutiktina ir su skundo argumentu dėl Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų Rec (2003) 22, nesilaikymo. Kolegija pažymi, kad be Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, o be to, minėtoji rekomendacija yra tik patariamojo pobūdžio, tačiau nėra imperatyviai vykdoma. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis.
16. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą - kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.
17. Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Aukštesnės instancijos teismas nenustatė objektyvių ir reikšmingų aplinkybių, dėl kurių apylinkės teismo sprendimas atsisakyti tvirtinti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos negalėtų būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 11 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. Z. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 11 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.