Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Z. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimą Nr. 93-896 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. Z..

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Z. nuteistas:2011 m. sausio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 104 straipsnį laisvės atėmimu 6 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinus apėmimo būdu su Estijos Respublikos Harju apskrities teismo 2007 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Estijos Respublikos Harju apskrities teismo 2007 m. lapkričio 12 d. nuosprendį. Apeliacinis ir kasacinis skundai atmesti. Be to, jis nuteistas 2013 m. birželio 14 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) 10 metų laisvės atėmimo, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 9 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – laisvės atėmimu 13 metų, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) 3 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 131 straipsnio 2 dalį (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551 redakcija) – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 6 ir 9 dalis, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes ir bausmes, paskirtas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendžiu, subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 metų 6 mėnesiams.Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu panaikinta nuosprendžio dalis, kuria R. Z. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 1961 m. BK 131 straipsnio 2 dalį, ir, pritaikius BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį bei 1961 m. BK 49 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ši baudžiamosios bylos dalis R. Z. nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 9 dalimi, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 9 punktus, 138 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus bei Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus iš dalies jas sudedant bei apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 metų 6 mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2009 m. sausio 29 d., bausmės pabaiga – 2021 m. rugsėjo 18 d. Neatlikta bausmės dalis komisijos posėdžio dienai – 2017 m. lapkričio 30 d. – 3 metai 9 mėnesiai 18 dienų. Komisijos 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 93-896 priimtas sprendimas nuteistajam R. Z. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimą Nr. 93-896 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. Z.. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra diskriminacinė, priešinga Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir oficialiai konstitucinei doktrinai, įstatymų leidėjo valiai ir Europos Sąjungos teisės aktams, teismų praktikai, todėl privalo būti panaikinta. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnis numato vienintelį vertinamąjį kriterijų nagrinėjant lygtinio apleidimo klausimą – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal aprobuotą OASys metodiką. Šis nuteistojo vertinimas yra vidutinis (tik statiniai balai), todėl sudaro pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą. Pažymi, kad formalusis reikalavimas – pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, yra tenkinamas Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, taigi šio reikalavimo aspektu Komisijos nutarimas negali būti kvestionuojamas. Šio reikalavimo tenkinimą taip pat garantuoja tai, kad apeliantas bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, dirba, mokosi, buvo skatintas vienuolika kartų, drausmine tvarka baustas vieną kartą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Pažymima, kad teismas klausimą dėl Komisijos nutarimo patvirtinimo nagrinėja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnyje numatyta tvarka. Be to, baudžiamojo proceso teisenoje galioja BPK 7 straipsnyje įtvirtintas imperatyvas, jog bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, todėl teisėjas privalo būti bešališku arbitru tarp kaltinimo ir gynybos šalių. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, teisę pareikšti savo nuomonę turi nukentėję asmenys ir prokuroras. Šiuo atveju jokių prieštaravimų dėl nuteistojo lygtinio paleidimo nėra pareikšta. Taigi, nesant ginčo tarp šalių, pirmosios instancijos teismo nagrinėjimo objektu buvo ne ginčas tarp šalių, o vienašališkas teikimas. Todėl teismo funkcija buvo tik Komisijos nutarimo teisėtumo patikrinimas. Jokių Komisijos nutarimo teisėtumo procedūrinių pažeidimų pirmosios instancijos teismas nenurodė. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją „Dėl lygtinio paleidimo taikymo“, kuri nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimus yra privaloma. Pagal ją, kriterijai, kuriuos nuteistieji turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti, turi būti aiškūs ir tikslūs. Tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad kalinys neatitinka kriterijų. Pasak pareiškėjo, būtent lygtinio paleidimo komisija, kuriai įsakymu yra suteikta kompetencija nagrinėti jo atitikimą lygtinio paleidimo kriterijams, nenustatė jo galimo neatitikimo. Pažymima, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, atsisakymą motyvavo tik anksčiau turėta viena negaliojančia nuobauda. Teismas neatsižvelgė, kad per beveik 9 bausmės atlikimo metus jis buvo baustas tik vieną kartą, tai yra statinis veiksnys. Teismas nevertino jo turėtos nuobaudos visumoje – jo teigiamo elgesio, paskatinimų, dalyvavimo socialinės reabilitacijos programose, darbo ir mokymosi atliktos bausmės laikotarpiu. Be to, nusikaltimų, už kuriuos nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdis, nėra vertinamasis kriterijus, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi į šias aplinkybes jau atsižvelgė teismas, skirdamas bausmę, todėl bendrasis non bis in idem principas kategoriškai draudžia šias aplinkybes pakartotinai vertinti sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Nuosprendžiais nustatytų nusikaltimų fabulų kartojimas teismo nutartyje sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą yra Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies pažeidimas arba tuščiažodžiavimas, kas abiem atvejais kategoriškai nepriimtina. Nuteistojo skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Būtent šie tiek formalūs, tiek ir materialieji kriterijai yra esminiai, sprendžiant dėl galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, todėl, priešingai nei teigiama skunde, vien tai, kad nukentėjusysis asmuo ar prokuroras neišreiškė prieštaravimų dėl lygtinio nuteistojo paleidimo, nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistasis bausmės atlikimą gali tęsti ne pataisos įstaigoje. Nuteistasis R. Z. yra atlikęs minimalią įstatyme numatytą laivės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (du trečdalius). Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Skunde nuteistasis teigia, kad BVK 157 straipsnis numato vienintelį vertinamąjį kriterijų nagrinėjant lygtinio apleidimo klausimą – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal aprobuotą OASys metodiką. Su tokiais nuteistojo skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. BVK 157 straipsnio nuostatos suponuoja pareigą ne tik Komisijai, bet ir šios institucijos nutarimą tvirtinančiam teismui, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nustačius vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga šią riziką mažinant yra akivaizdi ir įtikinanti. Šiuo atveju, kai R. Z. nustatoma vidutinė (54 balų), pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri pataisos proceso metu kito (mažėjo), tačiau, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, pakankamai nežymiai, būtent jo pastangos šią riziką mažinant svarbios, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Dėl aptartų priežasčių nesutiktina su nuteistojo skundo argumentais, jog teismas, vertindamas Komisijos nutarimo teisėtumą, neturi pareigos atsižvelgti ne tik į formaliuosius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus, bet ir į nuteistojo elgesį pataisos proceso metu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip matyti iš teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų, kuriais buvo sprendžiamas R. Z. lygtinio paleidimo ir perkėlimo į atvirąją koloniją klausimas, dėl nenurodytų priežasčių nagrinėjamoje byloje 4 balais padidėjo nuteistajam nustatomų statinių (nekintančių) pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių svertinių taškų skaičius.Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad R. Z. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Jis po paskutinio vertinimo nebuvo baustas drausmine tvarka ir nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, tęsia darbą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Teigiamai nuteistojo elgesį pataisos proceso metu apibūdina ir tai, kad jis mokosi, nukentėjusiesiems priteistą žalą dengia savanoriškai, išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus. Nuteistasis nuo 2015 m. gruodžio 10 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, o nuo 2016 m. gegužės 6 d. perkeltas į atvirąją koloniją. Tačiau, kaip teisingai pažymima skundžiamoje nutartyje, šios aplinkybės, teigiamai charakterizuojančios nuteistąjį, savaime nesudaro pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nors šiuo metu bausmę atlikdamas atvirojoje kolonijoje nuteistasis dirba, tačiau duomenys apie jo darbinę veiklą pataisos įstaigose pateikiami tik nuo 2016 m. gruodžio 12 d., o sprendžiant nuteistojo perkėlimo į atvirąją koloniją klausimą, įsiteisėjusioje Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartyje konstatuota, kad nuteistasis, nors ir teigiamai žiūri į darbą, tačiau darbui yra išrankus, bet kokio darbo nesiimtų. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka nuo 2009 m., tačiau dar 2013 m. ir 2015 m., kuomet jam buvo žinoma pataisos įstaigoje nustatyta tvarka ir reikalavimai, jis tris kartus pažeidė vidaus tvarką ir režimo reikalavimus, dėl ko jam vieną kartą buvo paskirta nuobauda, du kartus apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje. Įvertinus nuobaudų ir paskatinimų santykį (nuo 2012 metų nuteistasis buvo ir baustas, ir skatintas) matyti, kad iš esmės teigiami elgesio pokyčiai nuteistojo elgesyje stebimi tik nuo 2016 m., kai nuteistasis pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos nebepažeidinėjo, buvo skatintas. Kolegijos vertinimu, skunde nurodoma Konstitucijos 31 straipsnio nuostata, kurioje įtvirtintas asmens nekaltumo prezumpcijos principas, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ir vertinant nuteistojo pažangą ateityje nebenusikalsti, nėra pažeidžiama. Nekaltumo prezumpcija užtikrinama, jog asmuo laikomas nekaltu tol, kol įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nenustatoma kitaip. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju asmuo nėra kaltinamas konkrečių nusikalstamų veikų padarymu. Aprobuota OASys metodika nustatoma pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika rodo, kiek, atsižvelgiant į turimus charakterizuojančius bausmę atliekantį asmenį duomenis, gali būti tikėtina, jog jis ateityje nebenusikals. Lygtinio paleidimo institutas yra sąlyginė iš bendrosios nuostatos, jog asmuo, kuriam apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, turi ją įvykdyti tiksliai ir be išlygų. Todėl, jeigu iš socialinio tyrimo išvadoje nustatytų duomenų nėra pagrindo spręsti, jog asmuo, neatlikęs visos jam paskirtos bausmės, gali tęsti bausmės vykdymą neizoliuotas nuo visuomenės, lygtinio paleidimo institutas jam negali būti taikomas. Nagrinėjamu atveju iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis, nors teigia šiuo metu pakeitęs savo gyvenimo būdą ir su organizuotos grupuotės (nusikalstamo susivienijimo) bendrininkais nebendrauja, tačiau abejonių vis dar kelia jo mąstymas ir elgesys. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad R. Z., nors ir supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip jis supranta savo indėlį problemos atsiradime, yra prieštaravimų. Jis iki šiol apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes. Priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, tai, kad spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą (dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje, trijų žmonių nužudymas, dviejų asmenų nesunkus sveikatos sutrikdymas) nėra ir negali būti laikoma nuteistojo asmens diskriminavimu. Nors šios aplinkybės savaime negali būti laikomos pagrindu netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę. Šiuo atveju R. Z. padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas jo lygtiniam paleidimui.Aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo pažanga pataisos proceso metu ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl, pritariant pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems argumentams, negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, jog būdamas nestruktūruotoje aplinkoje galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo problemų, susijusių su galimais sunkumais priimant individualius, kitų asmenų neįtakojamus, sprendimus, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Kadangi nuteistojo nusikalstamo elgesio istorija susijusi su smurtinio pobūdžio nusikaltimų darymu, jis pataisos proceso metu turi siekti eliminuoti agresijos panaudojimo ir savikontrolės praradimo įtakos jo elgesiui riziką.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo R. Z. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 10 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.