- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- 1S-19-397/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00015-2005-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- R. Z.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,
nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Z. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. spalio 28 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. Z., nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 104 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta galutinė 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktus, 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus, 131 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 6, 9 dalimis, skirta galutinė 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pakeistas 2013 m. birželio 14 d. nuosprendis, panaikintas nuteisimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 131 straipsnio 2 dalį, laikomas nuteistu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 7, 9 punktus, 138 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5, 6, 9 dalimis, skirta galutinė 14 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi perkeltas į atvirąją koloniją. Bausmės pradžia – 2009 m. sausio 29 d., pabaiga – 2021 m. rugsėjo 18 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2019 m. spalio 28 d. priimtu nutarimu Nr. 95-659 nutarta taikyti nuteistajam R. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 10 mėn. 24 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. spalio 24 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė konstatuodami, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog R. Z. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
3. Skunde nuteistasis R. Z. prašė, panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
3.1. Skunde nurodė, jog teismo skundžiama nutartis visiškai nemotyvuota, nebuvo atkreiptas dėmesys į Komisijos rekomendacijas. Nuteistojo teigimu, Komisija įvertino jo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu tai, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nustatytą tvarką yra pažeidęs tik du kartus, už padarytus pažeidimus skirta tik viena nuobauda, be to, R. Z. buvo net septyniolika kartų skatintas. Tai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laiką stengėsi elgtis nepriekaištingai. Nors pagal vertinimo „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 54 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, tačiau atkreipiamas dėmesys jog atvykęs į atvirąją koloniją nuteistasis nusikalstamo elgesio riziką nuo 64 balų sumažino iki 54, kurie yra nekintantys ir jų dar daugiau sumažinti neįmanoma. Nuteistojo teigimu, liko neįvertintos ir nuteistojo pastangos resocializuotis.
3.2. Skunde nurodoma, jog vertinant nuteistojo atliktą bausmės dalį, matyti, kad R. Z. atliko BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą būtinąją dalį (2/3) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 metai 10 mėnesei, 24 dienų Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis atliko daug daugiau nei 3/4 d. visos paskirtos bausmės. Be to, šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis atviroje kolonijoje. Nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, vertinamas kaip nepriekaištingas. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje septyniolika kartų paskatintas. Šios aplinkybės patvirtina, kad nėra jokių duomenų, kad nuteistasis bėgs, slėpsis, ar darys naujus nusikaltimus. Nuteistasis savo elgesiu įrodė ir įgijo pataisos namų administracijos pasitikėjimą, todėl nėra prasmės ir tikslo toliau laikyti izoliuotą nuo visuomenės.
3.3. Skunde pažymima, jog sėkmingam nuteistojo resocializacijos procesui svarbu tai, kad R. Z. bausmės atlikimo metu pasižymi teigiama darbine motyvacija. Šiuo metu dirba Valstybinėje įmonėje „Mūsų Amatai“, pagal šios įmonės atlyginimo yra mokamas nuteistajam R. Z. priteistas ieškinys 80886,52 eurų sumai. Atlikdamas bausmę jis išmokėjo 445,44 eurų. Pagal peteiktus čekius (Baudžiamoji byla Nr. 1S-470-579/2019) yra sumokėta solidžiai daug daugiau t.y. 2132,66 eurų. Be to, atkreipiamas dėmesys, jog ieškinys priteistas yra solidariai. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis nuosekliai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos, psichologinės tarnybos organizuojamose programose, turi teigiamas nuostatas į priežiūrą, siekia prasmingo užimtumo. 2015 - 2016 metais įgijo siuvėjo specialybę. Nuo 2016 m. birželio 27 d. įstojo mokytis į Kaišiadorių technikos ir verslo mokyklą įgyti staliaus specialybės. Atskleidžiant nuteistojo asmenybės bruožus matyti, kad nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais išlikę šilti, palaiko glaudžius santykius. Pataisos įstaigoje skambina telefonu, yra lankomas pasimatymų metu, bendrauja laiškais bei telefonu. Vertina artimųjų palaikymą, domisi jų kasdienybe. Nuteistojo ryšys su artimaisiais yra tvirtas ir gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo.
3.4. Nuteistojo teigimu, jis taip pat neturi rūpesčių dėl pastovios gyvenamosios vietos laisvėje. Išeiginėmis dienomis, nuteistasis važiuoja namo t.y. nuo 2016 m. gegužės 24 d. kiekvieną savaitgalį ir net 3 kartus buvo išvykęs atostogų po 14 parų. Būdamas laisvėje nepadarė jokių administracinių nusižengimų ir/ar nusikaltimų. Po išvykų namo nuteistasis laiku grįžo į pataisos namus ir toliau atlieka nepriekaištingai laisvės atėmimo bausmę.
3.5. Skundo autoriaus teigimu, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nekinta visos bausmės atlikimo laikotarpiu ir netgi neišnyksta kaltininkui visiškai atlikus bausmę, todėl bendrasis teisės principas įtvirtintas Lietuvos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, kategoriškai draudžia šias aplinkybes pakartotinai vertinti sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Šiuo atveju, būtent teigiamas elgesys pataisos namuose, išlikę ir toliau puoselėjami socialiniai ryšiai, žema ar vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika leidžia pagrįstai manyti, kad bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje. Nuteistojo įsitikinimu, nebuvo tinkamai teismo įvertinti riziką mažinantys veiksniai, t.y. socialinių ryšių su artimaisiais stabilumas, neigiamas požiūris į nusikaltimus bei smurtą, narkotiniu medžiagų bei alkoholio vartojimo nebuvimas įkalinimo įstaigoje, gebėjimas priimti siūlomą pagalba bei ją tinkamai pasinaudoti, gyvenimo sąlygos, artimi santykiai su šeimos nariais bei visapusiškas jų palaikymas.
3.6. Skunde nurodoma, jog Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003.09.24 d. rekomendacija Rec (2003) 22 deklaruoja, kad „lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių reintegraciją suteikiant kaliniui planuojamą remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę". Ši rekomendacija nustato, kad valstybės, Europos Sąjungos narės, įstatymų leidyboje, politikoje ir praktikoje dėl lygtinio paleidimo turi vadovautis sekančiais principais: 18 principu, jog kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti, turi būti aiškūs ir tikslūs; 20 principu, nustatančiu, jog lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi būti taip taikomi, kad lygtinis paleidimas būtų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus. Akcentuojama, kad lygtinis paleidimas pagal minėtas rekomendacijas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas.
3.7. Nuteistojo įsitikinimu, skundžiama teismo nutartimi nebuvo įvertinti bausmės vykdymo paskirtis ir lygtinio paleidimo tikslai. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Rec (2003) 22 dėl lygtinio paleidimo (parolio) nurodoma, kad lygtinio paleidimo tikslas - „padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigose prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sukuriant tai skatinančias sąlygas ir priežiūrą po paleidimo, bei prisidėti prie visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų skaičiaus visuomenėje mažinimo" (2 punktas).
3.8. Skundo autoriaus manymu, skundžiama teismo nutartimi, buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai. Skunde nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir juo sukeltų negatyvių padarinių, teismui pateikti duomenys rodo, kad nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje itin teigiamas ir tai rodo jo atsakingumą ir motyvaciją keistis.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo R. Z. skundas atmetamas.
5. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. Z. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamą nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos), kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, nepakanka. Pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.
7. Tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija mano, kad lygtinio paleidimo instituto taikymui teismas padarė tinkamą išvadą dėl materialaus pagrindo pagrįstumo nebuvimo. Naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad R. Z. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (54 balai). Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Sutiktina, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, jo atžvilgiu pažanga nuo ankstesnio vertinimo (55 balų) pakito 1 balų, tačiau vis tik išliko vidutinė. Nors nuteistojo manymu, jo teigiama charakteristika bei pastangos taisytis, patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvavo įvairiuose socialinės reabilitacijos programose, bausmės atlikimo metu skatintas 17 kartų, galiojančių nuobaudų neturi, pataisos namuose mokosi, dirba VĮ „Mūsų amatai“, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės.
8. Atlikus socialinio tyrimo išvados turinio vertinimą be teigiamai charakterizuojančių nuteistojo asmenybę aplinkybių, jam skirtų paskatinimų, kitų svarių kriterijų dėl jo elgesio kitimo, išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, pagrindiniai kriminogeniniai veiksniai didinantys nuteistojo R. Z. pakartotinio nusikalstamumo riziką, tai teisės pažeidimai, gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimai padaryti organizuotoje grupėje). Be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis anksčiau kartojo tas pačias klaidas, nepasimokydavo iš patyrimo, jis, siekdamas išspręsti problemas, praeityje ne visuomet panaudodavo adekvačius problemų sprendimo būdus, dėl savo problemų su teisėsauga yra linkęs kaltinti susiklosčiusias aplinkybes ir jauną amžių. Nuteistasis apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes, nusikaltimų darymo metu apie pasekmes nukentėjusiesiems negalvojo. Anksčiau nuteistojo laisvalaikio praleidimo būdai sukurdavo situacijas nusikalsti, nuteistasis turėjo siekį greitai ir lengvai pasipelnyti, jo nusikalstamam elgesiui turėjo įtakos, kad nusikaltimai buvo vykdomi organizuotoje grupėje. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.
9. Sutiktina, jog R. Z. darbinė motyvacija atliekant bausmę atvirojoje kolonijoje yra teigiama, nuteistasis įsidarbino VĮ „Mūsų amatai“, toliau tęsia darbinę veiklą, tačiau abejonių dėl sėkmingos nuteistojo probacijos kelia turimi jo dideli finansiniai įsipareigojimai, kurių suma siekia 80886,52 Eur, iš jų per maždaug 10 metų atlyginta vos 445,44 Eur, kas laikytina formaliu, simboliniu ieškinio dengimu. Aukštesniojo teismo vertinimu, neįvykdyti labai dideli finansiniai įsipareigojimai laisvėje gali lemti nuteistojo finansinį nestabilumą, kas tik padidins pakartotinio nusikalstamumo riziką.
10. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, jog nuteistasis R. Z. laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikaltimų žmogaus gyvybei, žmogaus sveikatai ir visuomenės saugumui (dalyvavo nusikalstamame, ginkluotame šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis susivienijime), padarymą. Teisminio nagrinėjimo metu kaltės nusikalstamų veikų padaryme nepripažino, šiuo metu savo kaltę pripažįsta ir gailisi juos padaręs. Ir nors nuteistasis nesutinka, kad teismas formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumą, kadangi tai buvo įvertinta teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, be to, ši aplinkybė nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį, tačiau nurodytina, jog tiek padarytų nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis, tiek neatliktos bausmės dydis, negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Sutiktina, jog tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Toks vertinimas nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ar BVK nuostatų nepažeidžia. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.
11. Nors nuteistojo teigimu, teismas priimdamas skundžiamą nutarimą turėjo vadovautis Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijomis dėl lygtinio paleidimo taikymo būtinumo, svarbos ir Rekomendacijos vykdymo privalomumo visoms ES šalims – narėms, tačiau teisėjų kolegija pažymi jog nuteistojo minimos rekomendacijos yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentai, kurie nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų, todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vadovaujamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, numatančiais aiškias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir kriterijus, kuriuos turi atitikti nuteistieji. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, skundžiamas teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, nepažeidžiantis Teisėjų etikos kodekso nuostatų bei neprieštaraujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijoms. Pažeidimų, vertinant Komisijos nutarimą, apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje taip pat nepadarė. Kaip jau minėta, vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Taigi, Komisijos galutinė išvada suformuota nepakankamai įvertinus materialų lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, šią išvadą dėl minėto instituto netaikymo apylinkės teismas motyvavo, BVK nuostatų nepažeidė, su nurodytais skundžiamojoje nutartyje motyvais sutinka ir aukštesnysis teismas, faktinės aplinkybės ir BVK nuostatos patikrintos ir taikytos tinkamai. Kaip jau minėta, R. Z. elgesys koreguojamas tinkama linkme, stebima pozityvi nusikalstamo elgesio kaita, tačiau tai nėra absoliutūs pagrindai panaikinti skundžiamą nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą.
12. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo R. Z. skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. Z. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.