Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos J. M. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria šešiems mėnesiams buvo pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas J. M. turtui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. D. Klaipėdos apygardos teismui perduotoje nagrinėti baudžiamojoje byloje kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227¹ straipsnio 2 dalyje (1997-05-20 įstatymo Nr. VIII-217 redakcija); 150 straipsnio 2 dalyje (1989-04-21 įsako Nr. XI-2877 redakcija); 206 straipsnyje, 131 straipsnio 2 dalyje (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija), taip pat 2000 m. BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktuose; 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte; 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte; 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte; 21 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte; 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 9 punktuose; 180 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse; 181 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse; 254 straipsnio 2 dalyje; 182 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje; 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai nusikalstamų veikų padarymu yra pareikšti ir kitiems asmenims, tačiau nagrinėjamas laikino nuosavybės teisės apribojimo klausimas su jais nesusijęs.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Zdzislavo Tuliševski 2009 m. spalio 12 d. nutarimu laikinai apribojo J. M. nuosavybės teises į X,XXX ha ploto žemės sklypą su statiniais, registro Nr. XX/XXX, kadastro Nr. XXXX, unikalūs Nr. XXXXXX, XXXX, esantį (duomenys neskelbtini) rajone. Nutarime nurodyta, kad byloje surinkti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nusikalstamu būdu gautas ir faktiškai valdomas lėšas H. D. legalizavo per kitus asmenis, tarp jų ir žmonos R. D. seserį J. M.

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gegužės 9 d. skundžiama nutartimi pratęsė J. M. nuosavybės teisės apribojimą į X,XXXX ha ploto žemės sklypą su statiniais, registro Nr. XXXX, kadastro Nr. XXXXX, unikalūs Nr. XXXXX, XXXXX, esančius (duomenys neskelbtini) rajone. Teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad baudžiamojoje byloje yra pareikšti civiliniai ieškiniai, kurių bendras dydis viršija 8 500 000 litų. Be to, jeigu teismas pripažintų H. D. kaltu, būtų galimas jo turto konfiskavimas, nes J. M. priklausantis turtas galėjo būti įsigytas iš H. D. nusikalstamu būdu gautų lėšų.

Asmuo, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota – J. M. skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį.

Skunde nurodo, kad jai nesuprantama kokiais duomenimis remiantis teismas padarė išvadą, jog ji turi kokio nors nusikalstamu būdu gauto ar įgyto turto. Ji niekada nebuvo apklausta ar įpareigota pateikti įrodymus, ar paaiškinimus dėl turto įsigijimo aplinkybių. Teigia, kad nėra susijusi su nutartyje minimais asmenimis, jokių bendrų reikalų nei su vienu iš neturėjo.

Pareiškėja mano, kad jos teisių suvaržymas vyksta išimtinai dėl to, kad ji yra kaltinamojo H. D. žmonos R. D. sesuo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 6 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad draudžiama kam nors teikti privilegijų arba daryti apribojimus dėl kokių nors aplinkybių bei žmogaus asmeninių savybių, socialinės bei turtinės padėties. Pareiškėja teigia, kad šiuo atveju, apribojimai jai taikomi išimtinai dėl jos giminystės ryšių. Ji niekada nebuvo teista ar patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Ji ilgai dirbo buhaltere, todėl turėjo savo santaupų ir 2003 metais galėjo nusipirkti palyginti nebrangiai žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) rajone. Teismui pareikalavus galėtų pateikti savo pajamas pagrindžiančius duomenis.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas advokatas Andrius Baranskis prašo J. M. skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Pareiškėjos J. M. skundas atmestinas.

Laikinas teisės į nuosavybę apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinės prievartos priemonių. BPK 151 straipsnio 1 dalis numato, jog civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam arba pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinosios nuosavybės teisės apribojimas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad bylą perdavus į teismą, nuosavybės teisės apribojimo arba jo termino pratęsimo klausimą sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.

Apeliacinio teismo nuomone, Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gegužės 9 d. nutartimi pagrįstai pratęsė laikino nuosavybės teisės į žemės sklypą su statiniais apribojimo terminą J. M. Apeliacinis teismas susipažinęs su pateikta bylos medžiaga konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje vienas iš asmenų, kuriam pareikšti kaltinimai yra H. D. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, o jo terminas pratęstas, esant bent vienam iš dviejų pagrindų: civilinio ieškinio užtikrinimas baudžiamajame procese arba galimas turto konfiskavimas. Kadangi byloje pareikštų civilinių ieškinių dydis viršija 8 500 000 litų, prokuroras teisėtai pritaikė BPK 151 straipsnio nuostatas ir apribojo kaltinamojo H. D. nuosavybės teisę į turtą, tuo sudarydamas galimybes pareikštų civilinių ieškinių užtikrinimui. Nors kaltinamasis H. D. savo vardu registruoto turto neturi, tačiau remiantis bylos duomenimis, galima daryti išvadą, jog iš inkriminuojamų nusikalstamų veikų galimai gautas lėšas H. D. galėjo legalizuoti savo artimųjų pagalba, turtą registruodamas jų vardu. Teismo manymu, ikiteisminio tyrimo metu prokuroras priėmė teisėtą ir pagrįstą 2009 m. spalio 12 d. nutarimą laikinai apriboti J. M. vardu registruoto žemės sklypo su statiniais nuosavybės teises, nes yra pagrindas manyti, jog šis turtas, nors ir registruotas pareiškėjos vardu, tačiau faktinis jo savininkas yra H. D. Dėl tos pačios priežasties Klaipėdos apygardos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pratęsė šios procesinės prievartos priemonės terminą.

Pareiškėjos teiginys, kad jos teisių apribojimas vyksta išimtinai dėl to, kad yra kaltinamojo H. D. žmonos R. D. sesuo yra nepagrįstas, nes nuosavybės teisė į žemės sklypą su pastatais jai apribota ne dėl jos ryšių su H. D., o dėl jos vardu registruoto turto galimo panaudojimo civilinių ieškinių užtikrinimui.

Nors J. M. skunde nurodo, kad niekada nebuvo teista ar patraukta baudžiamojon atsakomybėn, ilgą laiko tarpą dirbo buhaltere, 2003 metais iš santaupų galėjo nusipirkti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) rajone, tačiau Apeliacinis teismas mano, kad bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas, priimdamas byloje galutinį sprendimą, turės išspręsti civilinių ieškinių ir turto konfiskavimo klausimus, tuo pačiu įvertindamas areštuoto turto kilmę bei tikrąjį savininką. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja J. M. nuo 2009 m. spalio 12 d. deklaravo arba pati ėmėsi kokių nors priemonių anksčiau minėtam turtui deklaruoti įstatymų nustatyta tvarka. Apeliacinio teismo nuomone, nuosavybės teisės į J. M. priklausantį turtą (žemės sklypą su pastatais) laikinas apribojimas šiuo metu yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl Apeliacinis teismas pritaria Klaipėdos apygardos teismo pratęstam laikinam nuosavybės teisės apribojimui į J. M. priklausantį žemės sklypą su pastatais. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti pareiškėjos J. M. skundą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.