Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo R. Z. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. vasario 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. sausio 11 d. priimtą nutarimą Nr. 95-13 taikyti nuteistajam R. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. Z. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktus, 138 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus ir jam paskirta galutinė subendrinta 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009 m. sausio 29 d., bausmės pabaiga – 2021 m. rugsėjo 18 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2021 m. sausio 7 d.) – 8 mėnesiai 11 dienų.

3. Komisija 2021 m. sausio 11 d. priėmė nutarimą Nr. 95-13, kuriuo nutarė R. Z. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisija nutarime nurodė, kad nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, bausmės atlikimo metu mokėsi ir dirba, 21 kartą buvo paskatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 22 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuodamas tuo, kad, nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. Z. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.). Taigi, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai ar kai padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Nuteistasis skunde nurodė, kad apylinkės teismas neįvertino Komisijos išvadų ir rekomendacijų, taip pat, nemotyvavo savo išvadų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas, priimdamas sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą, įvertino visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes. Išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis R. Z. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu.

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. Z. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas jo lygtinio paleidimo klausimas, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti 54 balus, yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju be išdėstytų duomenų, būtina nustatyti ir akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pataisos namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas. Pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką aspektu pažymima, kad apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams.

9. Bylos duomenys patvirtina, jog individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones nuteistasis vykdo – per plano sudarymo laikotarpį nuteistasis laikėsi nustatytos tvarkos, pažeidimų nepadarė, buvo skatintas, bausmės atlikimo metu mokėsi, įgijo siuvėjo ir staliaus specialybę, dirba, dalyvauja tiek privalomose, tiek papildomose socialinės reabilitacijos programose. Teisėjų kolegijos nuomone, toks elgesys rodo, kad nuteistasis R. Z. savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Visgi, šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu R. Z. jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Tuo labiau, kad Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami ir kriminogeniniai nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai: teisės pažeidimai (ankstesni teistumai), gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas padarytas organizuotoje grupėje). Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nors tarp kriminogeninių veiksnių nėra išskirta, tačiau socialinio tyrimo išvadoje mąstymo ir elgesio srityje nurodyti duomenys, kad nuteistasis anksčiau kartojo tas pačias klaidas nepasimokydamas iš patyrimo. Nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje yra agresijos panaudojimo pavyzdžių, turi oficialiai patvirtintą agresijos panaudojimo pavyzdį, siekiant gauti paklusimą, bei savikontrolės praradimo epizodą, nors pats nuteistasis neigia, kad yra naudojęs smurtą ar žinojęs apie planuojamą nusikaltimą. Didžiausia problema R. Z. yra tai, kad jis yra pataisos namuose. R. Z., siekdamas išspręsti problemas, praeityje ne visuomet panaudodavo adekvačius problemų sprendimo būdus, taipogi, dėl visų problemų su teisėsauga linkęs kaltinti susiklosčiusias aplinkybes, jauną amžių. Asmuo apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas.

10. Socialinio tyrimo išvadoje kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo R. Z. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tokią išvadą patvirtina ir nuteistajam nustatyta vidutinė – 54 balų – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurią sudaro ne tik statiniai, bet ir išliekantys dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis R. Z., nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese ir koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis gali realiai sumažinti.

11. Tuo tarpu analizuojant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, neabejotinai turi būti įvertinti duomenys apie jo nuobaudas bei paskatinimus. Šiuo atveju nustatyta, jog bausmės atlikimo metu R. Z. pataisos namuose įtvirtintas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus pažeidė keturis kartus – iš kurių du kartus jam buvo paskirtos nuobaudos, taip pat, du kartus buvo apsiribota svarstymu drausmės komisijoje. Nors šiuo metu nuteistajam paskirtos nuobaudos nėra galiojančios, nuteistasis po paskutinio nubaudimo buvo ne kartą paskatintas, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog į jo ankstesnį nubaudimą negali būti atsižvelgiama, vertinant lygtinio paleidimo jam taikymo galimybę. Teisėjų kolegijos nuomone, net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, o tai leidžia atidžiau bei griežčiau vertinti kitas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui svarbias aplinkybes. Be to, negebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu, esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, leidžia pagrįstai abejoti ne tik nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, bet ir tuo, ar jis sugebėtų lygtinio paleidimo atveju laikysis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų.

12. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis savanoriškai dengia priteistą ieškinį ir šiuo metu yra išmokėjęs 2022,26 Eur, pagal prašymą padengęs 20 Eur, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad iš jo priteistas civilinis ieškinys yra gerokai didesnis. Pagal vykdomuosius dokumentus nuteistasis privalo išmokėti 80 886,52 Eur. Taigi, nuteistojo savanoriškai padengta ieškinio suma yra tik simbolinė, neleidžianti daryti išvadą apie jo norą bei dedamas pastangas sumažinti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Be to, kolegijos nuomone, turimi finansiniai įsipareigojimai gali nulemti nuteistojo finansinį nestabilumą laisvėje, nes sunki finansinė padėtis yra vienas iš veiksnių, labiausiai įtakojančių asmenis daryti nusikalstamas veikas - ypač turtinio pobūdžio. Todėl aptarta aplinkybė leidžia abejoti sėkminga nuteistojo probacija, tuo, ar jis sugebėtų, būdamas laisvėje, nenusikalsti. Tokios tikimybės nepaneigia vien tas faktas, kad nuteistajam yra leidžiama išvykti be sargybos ir palydos už pataisos įstaigos ribų ir iki šiol, o naudodamasis šia teise, jis nepadarė naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, nepažeidė nustatytos grįžimo į pataisos namus tvarkos. Ši aplinkybė savaime taip pat nereiškia, kad, paleistas lygtinai, jis nuosekliai laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų, nepažeistų probacijos sąlygų ir (ar) nepasislėptų nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad R. Z. ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų padarymą. 1993 m. – 2000 m. jis priklausė nusikalstamam susivienijimui, kurį sudarė daugiau nei dešimt asmenų, šiuo metu bausmę atlieka už apysunkio ir labai sunkių nusikaltimų padarymą. Padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, priklausymas nusikalstamam susivienijimui, ginkluotame šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamomis medžiagomis, patvirtina, jog R. Z. visiškai ignoravo įstatymų reikalavimus ir savo asmeninių poreikių, visų pirma, materialinės gerovės, siekė nepaisydamas kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nuteistojo galimybės pakeisti savo elgesį ateityje negali būti vertinamos atsietai nuo jo ankstesnio elgesio. Žinoma, šios aplinkybės, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, vien jomis ir nebuvo motyvuojamas atsisakymas tvirtinti Komisijos nutarimą.

14. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus R. Z. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teigti, jog, nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju, teisinio pagrindo vis tik nėra. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir teiginiai dėl gyvenamosios vietos turėjimu, turima teigiama darbinė motyvacija. Neabejotina, jog šie faktoriai gali veikti kaip apsauginiai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad šios aplinkybės, t. y. gyvenamosios vietos turėjimas, darbo santykiai egzistavo ir iki nuteistajam R. Z. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog jam būnant laisvėje, jie nebuvo pakankami siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio. Dėl to ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo šeima, gyvenamosios vietos turėjimas, teigiama darbinė motyvacija, gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.

15. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis R. Z. neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo R. Z. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. Z. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. vasario 22 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.