Kauno apylinkės teismo nutartis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam R. Z. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Z. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 249 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktus (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 284 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 138 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 131 straipsnio 2 dalį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 6 ir 9 dalimis, paskirtosios bausmės ir bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendžiu, subendrintos, skirta 14 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.

Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 131 straipsnio 2 dalį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija), ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) bei 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 1 dalies 2 punktą, baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui; panaikinta nuosprendžio dalis, kuria nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 9 dalimi ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 9 dalimi, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 249 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 7 punktą, 9 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 8 punktą bei Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintos, skirta 14 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.

Teistas: Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 104 str. (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija) 6 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Estijos Respublikos Harju apskrities teismo 2007 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta 6 m. laisvės atėmimo.

Estijos Respublikos Harju apskrities teismo 2007 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal Estijos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalies 1 punktą 4 m. laisvės atėmimo, iš karto pradedant vykdyti laisvės atėmimą 1 m. ir 3 mėn., likusios bausmės dalies 2 m. 9 mėn. vykdymą lygtinai atidėti, paskiriant bandomąjį laikotarpį 5 m.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą privalomą dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 4 m. 3 mėn. 10 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. birželio 8 d.).

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. Z. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ yra vidutinė ir jis daro pažangą ją mažinant, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad R. Z. priklauso vidutinei pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei (56 balai pagal „OASys“), dėl to šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant, ar galima pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje taikant jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, vertintini ir su nuteistojo mąstymu ir elgesiu, požiūriu į savo nusikalstamus veiksmus, aspektai. Kaip pažymėta Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis įvardina, jog nusikalto spontaniškai ir nusikaltimų metu agresyvių veiksmų nenaudojo, tiesiogiai nusikaltimuose nedalyvavo; problemų/probleminių sričių savyje neįžvelgia.

Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, tarp kurių padaryti labai sunkūs nusikaltimai (nuteistasis buvo aktyvus nusikalstamo susivienijimo narys ir smurtinių nusikaltimų vykdytojas), ankščiau buvo teistas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis toliau darė nusikaltimus, kas rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei bei polinkį nusikalsti, ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Taip pat išlieka aktualūs nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys (kriminogeniniai) veiksniai: teisės pažeidimai (ankstesni teistumai); gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas padarytas organizuotoje grupėje).

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis R. Z. ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas vertinti jo pastangas jo pažanga šią riziką mažinant kaip akivaizdžią ir įtikinančią konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam R. Z. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2017 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. 93-400 taikyti nuteistajam R. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Taip pat pažymėtina, kad nuteistojo teigiami elgesio pokyčiai buvo įvertinti – nuteistasis bausmę atlieka atvirosios kolonijos sąlygomis, už gerą elgesį 2015 m. gruodžio 12 d. buvo perkeltas ir paprastosios į lengvąją grupę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BVK 157 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5-7 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Komisijos 2017 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. 93-400 taikyti nuteistajam R. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Arūnas Purvainis