Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. Z. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. kovo 16 d. priimtu nutarimu Nr. 95-156 nutarta taikyti nuteistajam R. Z., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 6 mėn. 6 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. kovo 12 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 54 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas, gautas vertinant „OASys“ metodika bausmės atlikimo pradžioje, sumažėjo nuo 64 iki 54 balų. Nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką – motyvuotai dirba pataisos įstaigoje bei mokosi, už gerą elgesį, gerai atliekamą darbą aštuoniolika kartų paskatintas, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, jo mąstymas ir elgesys kinta teigiama linkme. Nuteistasis suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Komisijos nutarimą taikyti R. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina patvirtinti.

R. Z. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 249 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 284 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 138 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 131 straipsnio 2 dalį (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551 redakcija). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 6 ir 9 dalimis, paskirtosios bausmės ir bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendžiu, subendrintos, skirta 14 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.

Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 131 straipsnio 2 dalį (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551 redakcija), ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) bei 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 1 dalies 2 punktą, baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui; panaikinta nuosprendžio dalis, kuria nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 9 dalimi ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6, 9 dalimis, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 249 straipsnio 2 dalį (2000 rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 7 punktą, 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 8 punktą bei Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintos, skirta 14 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.

Teistas: Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 104 straipsnį (1993 m. birželio 10 d. įstatymo Nr. I-180 redakcija) 6 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Estijos Respublikos Harju apskrities teismo 2007 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta 6 m. laisvės atėmimo.

Estijos Respublikos Harju apskrities teismo 2007 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal Estijos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalies 1 punktą 4 m. laisvės atėmimo, iš karto pradedant vykdyti laisvės atėmimą 1 m. ir 3 mėn., likusios bausmės dalies 2 m. 9 mėn. vykdymą lygtinai atidėti, paskiriant bandomąjį laikotarpį 5 m.

Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą būtinąją dalį (2/3) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m. 6 mėn. 6 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. kovo 12 d.).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Nuteistasis R. Z. yra pateikęs Komisijai prašymą lygtinai paleisti ir pataisos įstaigos, taip pat atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą „OASys“ metodika, R. Z. nustatoma vidutinė – 54 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl tokiu atveju nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos tik jei nustatoma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis R. Z. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą – padaryti nusikaltimai žmogaus gyvybei, žmogaus sveikatai ir visuomenės saugumui (dalyvavo nusikalstamame, ginkluotame šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis susivienijime), kas, teismo nuomone, atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių ir tai sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą R. Z., tačiau ši aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžią pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama. Juo labiau, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, R. Z. teisės pažeidimai yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.

Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Spręsdamas dėl nuteistojo R. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas atsižvelgia į tai, jog nors nuteistasis už gerą elgesį, sąžiningą darbą paskatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, taip pat vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos skirtas rekomendacijas ir toks nuteistojo elgesys yra tiek toleruotinas, tiek formuojantis manymą, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja reikiama linkme, tačiau pažymėtina ir tai, jog jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė išimtinai teigiamai. Nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, keturis kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, jam buvo paskirtos dvi drausminės nuobaudos, du kartus jo elgesys buvo svarstytas drausminėje komisijoje ir nors paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau ši aplinkybė neleidžia teismui vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaištingo. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat ne kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.

Pažymėtina ir tai, jog Socialinio tyrimo išvadoje vis dar išskiriami R. Z. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai: teisės pažeidimai (ankstesni teistumai); gyvenimo stilius ir draugai, kurie nustatyti vertinant nuteistojo praeitį, tai pat ir jo elgesį bei mąstymą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio bei mąstymo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus Komisijos nutarimo patvirtinimui pateiktą medžiagą, R. Z. vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis turi oficialiai patvirtintą agresijos panaudojimo pavyzdį, siekiant gauti paklusimą bei savikontrolės praradimo epizodą, tačiau neigia, kad yra naudojęs smurtą; mano, kad šiuo metu neturi jokio pobūdžio sunkumų, ypač susijusių su jo nusikalstamumu, didžiausia problema yra ta, kad jis yra pataisos namuose; dėl visų savo problemų su teisėsauga linkęs kaltinti susiklosčiusias aplinkybes, jauną amžių nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje 2020 m. kovo 16 d. nutarimą Nr. 95-156 taikyti nuteistajam R. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.