Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Aušros Vingilės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Z. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2019 m. gegužės 6 d. priimtą nutarimą Nr. 95-294 taikyti nuteistajam R. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. Z. nuteistas 2011 m. sausio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 104 straipsnį galutine subendrinta 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausme. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktus, 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus, 131 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 14 (keturiolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

3. Bausmės pradžia – 2009 m. sausio 29 d., bausmės pabaiga – 2021 m. rugsėjo 18 d.

7. 2019 m. birželio 28 d. teisme gautas nuteistojo R. Z. dukters I. Š. prašymas taikyti jos tėvo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

8. Nuteistojo R. Z. skundas atmetamas.

9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

10. Pateiktoje bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad R. Z. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Tačiau svarbu pažymėti tai, kad atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės nusikalstamo elgesio rizikos grupei – 54 balai, o tokia aplinkybė vertinant galimybę lygtinai paleisti asmenį turi būti įvertinta.

11. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šiuo metu nuteistojo R. Z. elgesys yra pakankamai pavyzdingas – jis dirba VĮ „Mūsų amatai“, mokosi (duomenys neskelbtini) technologijų ir verslo mokykloje staliaus specialybės, palaiko socialinius ryšius su sugyventine, vaikais, broliu ir seserimi. Bausmės atlikimo metu R. Z. už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje bei pavyzdingą darbą skatintas penkiolika kartų. Tinkamas bausmės atlikimas buvo įvertintas ir pataisos įstaigos administracijos: nuo 2015 m. gruodžio 10 d. nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, o nuo 2016 m. gegužės 6 d. yra perkeltas tęsti bausmės atlikimą į atvirąją koloniją. 2016 m. birželio 30 d. R. Z. suteikta teisė trumpalaikių išvykų metu iki dviejų parų grįžti į namus, taip pat suteikta teisė tris kartus dešimčiai parų grįžti į namus. Nuteistasis į pataisos įstaigą grįžta laiku, pažeidimų nėra fiksuota. Vis dėlto, aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, kadangi nuteistojo mąstysena nėra esmingai pasikeitusi pozityvia linkme.

12. Teisėjų kolegija aktyvios R. Z. atgailos dėl padarytų nusikalstamų veikų bei režimo reikalavimų pažeidimų nenustatė. Viso teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis savo kaltę neigė, nors šiuo metu teigia pripažįstantis atliktų veiksmų neteisėtumą, tačiau šį prisipažinimą aukštesnės instancijos teismas vertina kaip deklaratyvų. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad R. Z. dėl visų problemų su teisėsauga yra linkęs kaltinti susiklosčiusias aplinkybes, savo jauną amžių. Nors nuteistojo biografijoje yra oficialiai patvirtintas agresijos panaudojimo pavyzdys, siekiant gauti paklusimą, bei savikontrolės praradimo epizodas, tačiau R. Z. neigia, kad yra naudojęs smurtą ar žinojęs apie planuojamą nusikaltimą (tiek apie žmogžudystę, tiek apie neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis), menkina savo vaidmenį nusikaltimų padaryme. Taigi, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų analizė yra paviršutiniška, didžiausia įvardijama problema yra ta, kad jis yra pataisos namuose, daugiau jokių problemų ar asmeninių savybių, kurias reikėtų koreguoti, nuteistasis neįžvelgia, kas rodo, jog jis naujų idėjų bei patarimų nėra linkęs priimti.

13. Nuteistasis skunde teigia, kad bausmę atlieka jau daugiau nei dešimt metų ir per šį laiką nutrūko visi ryšiai su draugais, jo aplinkoje buvusiais iki įkalinimo, t. y. su nusikalstamo susivienijimo nariais jis nebendrauja ir ryšių nebepalaiko. Vis dėlto, teisėjų kolegija šių teiginių negali laikyti įtikinančiais, kadangi R. Z. nusikalstamo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, susivienijimo veikloje dalyvavo 1993-2000 m., t. y. pakankamai ilgą laiko tarpą, tarp bendrininkų buvo susiformavę pasitikėjimu grįsti, stabilūs nusikalstami santykiai. Šiuo metu ne tik R. Z., tačiau ir kiti nusikalstamo susivienijimo nariai atlieka ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes (arba jų nėra gyvųjų tarpe), todėl tarpusavio bendravimas yra objektyviai apsunkintas. Po galimo lygtinio paleidimo nuteistasis grįžtų gyventi į tą patį miestą, kuriame buvo vykdomos nusikalstamos veikos, taigi, gyvenamoji aplinka iš esmės nepasikeistų. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad, nuteistojo teigimu, iki įkalinimo jis oficialiai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, taip pat savivaldybės įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, turi apie dvidešimt metų darbinės patirties, taip pat gaudavo neoficialias pajamas iš prekybos automobiliais, nepaisant to, nei oficialiai, nei neoficialiai gaunamo atlyginimo jam neužteko asmeninių poreikių patenkinimui, todėl buvo daromos ir labai sunkios nusikalstamos veikos. Todėl vien deklaratyvus nurodymas, jog paleistas lygtinai R. Z. įsidarbintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (neaišku nei kokios bus nuteistojo pareigos, nei koks gaunamas darbo užmokestis, beje, www.rekvizitai.lt duomenimis bendrovėje dirba tik vienas asmuo), nesudaro pagrindo išvadai, jog jis sąžiningai dirbs ir gyvens vien iš gaunamo atlyginimo.

14. Teisėjų kolegija pažymi, jog asmuo, išgyvenantis dėl savo neteisėto elgesio, stengiasi sušvelninti kilusius neigiamus padarinius, pašalinti padarytą žalą ir pan. Šiuo atveju tokių duomenų nenustatyta ir tai geriausiai atspindi nuteistojo požiūris (ir jo pastangos) į priteistų civilinių ieškinių atlyginimą. R. Z. vardu pataisos įstaigoje gauta vykdomieji dokumentai 80 886,52 Eur sumai, išmokėta 268,95 Eur (b. l. 15). Atkreiptinas dėmesys, jog nuo ankstesnio nuteistojo lygtinio paleidimo klausimo svarstymo, t. y. per pastarąjį pusmetį priteistas ieškinys iš esmės nebuvo atlyginamas (į antstolės sąskaitą pervesta vos 20 Eur). Darytina išvada, jog R. Z. neplanuoja reikšmingai sumažinti turimų finansinių įsiskolinimų apimtį. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2009 m. sausio 29 d., pataisos įstaigoje jam buvo suteikta darbo vieta, todėl atlyginta 268,95 Eur suma nelaikytina reikšminga. R. Z. per metus atlygina mažiau nei 30 Eur priteisto civilinio ieškinio, kas laikytina visiškai simboline, nereikšminga suma. Nuteistasis, nesuvokiantis pareigos atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, negali tikėtis švelnesnių bausmės atlikimo režimo sąlygų. Komisija ankstesnio lygtinio paleidimo klausimo svarstymo metu buvo nustačiusi R. Z. šias rekomendacijas: neturėti galiojančių nuobaudų, tęsti darbinę veiklą pataisos namuose, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose bei aktyviau stengtis atlyginti priteistą civilinį ieškinį. Pirmieji trys kriterijai buvo įgyvendinti, tačiau nors kiek aktyviau atlyginti priteistą ieškinį nuteistasis pastangų nededa, jokių D. Z. veiksmų, nukreiptų šia linkme, asmens byloje neužfiksuota. Aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių skundo autoriaus pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį ir leidžiančių apygardos teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, R. Z. skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nenustatyta.

15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų nuteistasis neturi, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, yra vertinamas nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, o ne kuriuo nors konkrečiu laikotarpiu. R. Z. yra keturis kartus pažeidęs pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, du kartus nubaustas drausmine tvarka – pareikštas papeikimas, uždrausta vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Nors, jau minėta, šiuo metu nuobaudos yra negaliojančios, tačiau jos neleidžia aukštesniajam teismui R. Z. elgesio bausmės atlikimo metu vertinti išskirtinai teigiamai.

16. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. Z. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis nusikaltimus yra daręs ne tik Lietuvos Respublikoje, tačiau ir užsienyje, kas rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei. Šiuo metu skundo autoriui nustatyti du kriminogeniniai veiksniai – teisės pažeidimai (ankstesni teistumai), gyvenimo stilius ir draugai. Nors nustatyti ir riziką nusikalsti mažinantys veiksniai – tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, galimybė įsidarbinti, ryšių palaikymas su artimaisiais, finansinių įsipareigojimų vykdymas, brandus amžius, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie aspektai nėra itin apsaugantys nuo pakartotinio nusikalstamumo, kadangi ir dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje R. Z. turėjo pastovią gyvenamąją vietą, palaikė ryšius su artimaisiais, dirbo bei gavo pastovias pajamas. Nuteistojo dukra teismui pateiktame prašyme nurodo, kad padėtų tėvui greičiau integruotis į visuomenę, tačiau nusikalstami polinkiai priklauso ne nuo artimųjų noro, o nuo paties nuteistojo ryžtingo apsisprendimo keisti savo gyvenimo būdą. Šiuo metu aukštesnysis teismas nenustatė esmingo R. Z. mąstysenos pasikeitimo, nes, jau minėta, jis dėl susidariusios situacijos yra linkęs labiau kaltinti aplinką, kitus asmenis, tačiau ne save ir savo neteisėtus poelgius.

17. Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos 2019 m. gegužės 6 d. nutarimą, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. R. Z. šiuo metu atitinka tik formalų lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, todėl negali tęsti bausmės atlikimo neizoliuotas nuo visuomenės. Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. Z. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 5 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.