Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Z. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. kovo 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. Z. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 104 straipsnio 6 dalį. Bausmę subendrinus su Estijos Respublikos Harju apskrities teismo 2007 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktus, 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus, 131 straipsnio 2 dalį. Paskirtą bausmę subendrinus su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta subendrinta 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pakeistas 2013 m. birželio 14 d. nuosprendis, panaikinta nuosprendžio dalis, kuria R. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 131 straipsnio 2 dalį ir baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, paskirta subendrinta 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009 m. sausio 29 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2021 m. rugsėjo 18 d.

4. Nuteistasis R. Z. skunde atkreipia dėmesį į tai, kad yra atlikęs 13 metų iš paskirtos 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, dirba, jokių nuobaudų neturi, nusikaltimų nedaro, per bausmės laiką suprato padarytas klaidas. Prašo priimti teisingą sprendimą ir suteikti galimybę išeiti į laisvę anksčiau laiko.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo R. Z. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

7. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis kreipėsi su prašymu į Komisiją dėl jo lygtinio paleidimo, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kurią atlikus gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, t. y. atitinka formalius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus. Tačiau iš BVK 157 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad lygtinio paleidimo taikymui, be nuteistojo atitikimo formaliems pagrindams, turi būti nustatytos ir materialiosios šio straipsnio taikymo sąlygos – nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šį manymą lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad nuteistasis R. Z. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų vis dar neatitinka, todėl BVK 157 straipsnyje įtvirtintas lygtinio paleidimo institutas negali būti taikomas.

8. Socialinio tyrimo išvadoje R. Z., atlikus rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta vidutinė – 54 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra kliūtis taikyti asmeniui lygtinį paleidimą. Kiekvienu atveju turi būti atsižvelgta į tai, kiek šią riziką sudarančių balų yra statiniai ir kiek dinaminiai, įvertinta nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, siekti tik teisėtais būdais. Šiuo aspektu pažymima, kad apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas (redakcija nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d.). Apylinkės teismas į paminėtų aplinkybių visumą atsižvelgė ir jas skundžiamoje nutartyje įvertino teisingai.

9. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad nuteistajam R. Z., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, vis dar išlieka nustatyti kriminogeniniai veiksniai: teisės pažeidimai (ankstesni teistumai); gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas padarytas organizuotoje grupėje). Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Tie patys kriminogeniniai veiksniai buvo nustatyti ir ankstesnio svarstymo metu (duomenys iš teismų informacinės sistemos Liteko). Šių veiksnių nustatymas leidžia daryti išvadą, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo R. Z. nusikalstamu elgesiu susijusių probleminių sričių korekcija (mažinimas), nustatytų rizikos veiksnių valdymas vis tik dar nėra pakankamai reikšmingi. Tokią išvadą patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos su nuteistojo mąstymo, požiūrio pokyčiais susijusios aplinkybės – atsakomybę už padarytus teisės pažeidimus nuteistasis šiuo metu prisiima, tačiau didžiausia problema laiko ne nusikaltimais sukeltas pasekmes, o patį buvimą pataisos namuose, dėl visų problemų su teisėsauga yra linkęs kaltinti susiklosčiusias aplinkybes, jauną amžių. Nuteistasis kartoja tas pačias klaidas nepasimokydamas iš patyrimo, yra praradęs savikontrolę ir naudojęs agresiją siekdamas paklusimo. Esant šioms aplinkybėms, kai asmuo atsakomybę dėl savo nusikalstamo elgesio perkelia aplinkiniams ir aplinkai, būdamas nuteistas už nusikaltimų žmogaus gyvybei, žmogaus sveikatai ir visuomenės saugumui (dalyvavo nusikalstamame, ginkluotame šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis susivienijime), padarymą, jokių su smurtinio elgesio valdymu susijusių programų nelankė, teikia pagrindą išvadai, kad pozityvūs pokyčiai nuteistojo rizikos veiksnių valdyme dar nėra pakankami.

10. Išvadą, kad dar nėra pagrindo manyti, jog lytinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, patvirtina ir duomenys apie nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu. Vertinant visą teismui pateiktą medžiagą matyti, kad nepriekaištingu elgesiu nuteistasis R. Z. vis tik nepasižymėjo. Už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą nuteistasis skatintas 18 kartų ir tai yra teigiamus nuteistojo pokyčius rodanti aplinkybė. Tačiau šiuo aspektu pažymima, kad tinkamai elgtis, laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga, o paskatinimai už tokį elgesį savaime nesuponuoja išvados dėl pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką buvimo ir esant nustatytai vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai bei nenustačius pakankamos pažangos ją mažinant, nėra aplinkybė, pakankama BVK 157 straipsnio taikymui. Pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus patvirtina ir tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis keturis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimus, du kartus buvo drausmintas skiriant nuobaudas, kitais dviem atvejais nuobauda neskirta, apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje. Nors paskirtos nuobaudos Komisijos nutarimo priėmimo dieną negaliojo, tai paties pažeidimų fakto nešalina ir asmenį charakterizuoja neigiamai. Pažeidimai buvo padaryti ne tik bausmės atlikimo pradžioje, bet ir praėjus kuriam laikui, o tai rodo nuteistojo elgesio korekcijos nenuoseklumą, nuteistojo sunkumus prisitaikant prie laisvės atėmimo bausme sąlygotų apribojimų ir suvaržymų. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jo gebėjimas prisitaikyti prie nustatytų taisyklių ir režimo reikalavimų vertinant probacijos taikymo galimybę yra svarbus, kadangi lygtinio paleidimo taikymas taip pat neišvengiamai yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų skyrimu, draudimų laikymusi. Vertinamu atveju, esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, taip pat informacijai apie nuteistojo ankstesnius teistumus, Socialinio tyrimo išvadoje išskirtus kriminogeninius veiksnius, atsakomybės dėl esamos padėties perkėlimą aplinkiniams ir aplinkai, kyla pagrįstų abejonių dėl to, kad lygtinio paleidimo metu nuteistasis sugebės tinkamai vykdyti probacijos sąlygas ir nepažeidinėti įstatymų.

11. Nuteistojo R. Z. darbinė motyvacija atliekant bausmę atvirojoje kolonijoje yra teigiama, atvykęs į pataisos namus nuteistasis įsidarbino VĮ „(duomenys neskelbtini)“, toliau tęsia darbinę veiklą (šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“), tačiau abejonių dėl sėkmingos nuteistojo probacijos kelia turimi jo dideli finansiniai įsipareigojimai. Nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 80 886,52 Eur, tačiau per trylika metų išmokėta tik 687,30 Eur, pagal prašymą – 20 Eur. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2009 m. sausio 29 d., pataisos įstaigoje jam buvo suteikta darbo vieta, todėl atlyginta 687,30 Eur suma nelaikytina reikšminga. Atlyginta suma šiuo atveju laikytina tik formaliu, simboliniu ieškinio dengimu ir tuo pačiu suponuoja manymą, kad realių pastangų atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą nuteistasis nesistengia. Aukštesniojo teismo vertinimu, neįvykdyti labai dideli finansiniai įsipareigojimai laisvėje gali lemti nuteistojo finansinį nestabilumą ir padidinti pakartotinio nusikalstamumo riziką.

12. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiama nutartis priimtas įvertinus aktualią R. Z. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kuri patvirtina nutartyje padaryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

13. Konstatuojama, kad apylinkės teismas Komisijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrino tinkamai, laikydamasis BPK įtvirtintų nuostatų. Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl ją naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. Z. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gegužės 7 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.