Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo A. B. gynėjo advokato Bogdano Chranovskij skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria kaltinamajam A.B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, pratęsimo terminą skaičiuojant nuo 2012 m. balandžio 22 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 254 straipsnio 2 dalyje, 289 straipsnyje padarymu, t. y. jis kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe pasisavino valstybės tarnautojo vardą, neteisėtai atėmė žmogui laisvę ir įsibraunant į patalpą, panaudojant fizinį smurtą ir grasinant tuoj pat jį panaudoti bei panaudojant šaunamuosius ginklus, pagrobė didelės vertės svetimą turtą bei šaunamąjį ginklą ir šaudmenis bei sunaikino turtą.

A. B. prokuroro 2010 m. sausio 5 d. nutarimu buvo pripažintas įtariamuoju ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. A. B. 2010 m. spalio 22 d. buvo sulaikytas ir jam Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartimi buvo nustatytas trijų mėnesių kardomosios priemonės – suėmimo terminas, kuris vėliau buvo tęsiamas.

Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartimi kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog suėmimo skyrimo ir pratęsimo A. B. pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, nepasikeitę ir neišnykę. Teismas padarė išvadą, kad esant minėtiems suėmimo pagrindams, pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybių.

Kaltinamojo A. B. gynėjas skundu prašo panaikinti minėtą Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį.

Mano, jog skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, šališka, neteisėta, grindžiama tik prielaidomis, priimta nesilaikant įstatymų ir pagrindinių baudžiamojo proceso principų.

Teismas nutartyje tik deklaratyviai nurodė, jog neišnyko suėmimo pagrindai ir neatsižvelgė į ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (kaltinamojo šeiminę padėtį, jo nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius ir t. t.).

Teismas pernelyg sureikšmino nusikaltimo, kurio padarymu A. B. kaltinamas, sunkumą bei jam gresiančios bausmės griežtumą, nors tai, gynėjo manymu, nėra absoliuti sąlyga, nulemianti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimą. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, suėmimo pagrindu gali būti tik tada, kai yra nustatytos ir kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės. Teismas kitų aplinkybių nenustatinėjo ir nutartyje dėl jų nepasisakė. A. B. yra jauno amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs, turi du mažamečius vaikus. Jo motina yra I grupės invalidė, gyvena viena, turi judėjimo problemų, jai reikalinga nuolatinė priežiūra, šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl sunkios operacijos jai atlikimo. Šios aplinkybės rodo, jog kaltinamasis reikalingas savo šeimai. Kaltinamasis ir pats turi rimtų sveikatos problemų, jo sveikata ypač pablogėjo per 19 mėnesių jo išbūtų tardymo izoliatoriuje, kur jam nesuteikiama reikiama medicininė pagalba. Byloje taip pat yra duomenys, kad A. B. bus įdarbintas ir turės legalų pragyvenimo šaltinį. Nors A. B. ankščiau yra teistas, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis anksčiau būtų pažeidęs nors vieną paskirtą jam kardomąją priemonę.

Taip pat, gynėjo nuomone, nėra pagrindo teigti, kad A. B. gali daryti naujus nusikaltimus. Mano, kad tokia teismo išvada yra tik nemotyvuota prielaida. A. B. 2008-04-08 atlikęs bausmę buvo išbrauktas iš Kauno pataisos inspekcijos įskaitos, jokių duomenų, kad jis po to būtų daręs naujus nusikaltimus, nėra. Todėl jokio polinkio daryti nusikalstamas veikas A. B. neturi. A. B. neteko darbo dėl ekonominės situacijos Lietuvoje, o iki tol sąžiningai ir dorai dirbo, turėjo santaupų, neturi jokių išlaikymo problemų, po paleidimo būtų įdarbintas. Nepagrįstai aptariamo pagrindo buvimą teismas grindžia aplinkybe, kad A. B. kaltinamas nusikaltimo padarymu organizuota grupe, naudojant smurtą, iš anksto pasiruošiant ir t. t., nes tai yra duomenys iš kaltinamojo akto, o sprendimas dėl A. B. kaltės padarius nusikalstamas veikas kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis dar nepriimtas.

Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis aktas byloje surašytas 2011-02-21 ir byla buvo perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, tačiau vėliau dėl nuo kaltinamojo nepriklausančių priežasčių byla buvo perduota nagrinėti iš naujo Panevėžio apygardos teismui. Šiame teisme bylą nagrinėjusiai teisėjai N. S. pakeitus darbo vietą, byla buvo perduota nagrinėti iš naujo kitam teisėjui. Esant tokioms aplinkybėms, gynėjo manymu, suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas tik dėl tikslingumo, tuo šiurkščiai pažeidžiant teisėtumo principą.

Gynėjo manymu, teismas, pratęsdamas kaltinamajam suėmimo terminą vien tik dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų sunkumo, pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos (toliau – EŽTK) 5 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tai yra pažymėjęs ir Europos žmogaus teisių teismas 2000-07-31 sprendime byloje ,,Jėčius prieš Lietuvą“. Teismas taip pat nepakankamai įvertino Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 ,,Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 1 straipsnio reikalavimus, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Gynėjas mano, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti A. B. paskyrus namų areštą, ar užstatą ar kelias kardomąsias priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu. Tai patvirtina aplinkybė, kad A. B., ankščiau 4 kartus teistam, buvo paskirtos kardomosios priemonės nesusijusios su suėmimu, bet jis nei vieną karto nebuvo pažeidęs kardomosios priemonės. A. B. suimtas beveik 19 mėnesių, toks ilgas izoliavimas nuo visuomenės gali itin neigiamai paveikti jo asmenybės formavimąsi ir socialinius ryšius.

Teismo posėdyje kaltinamojo A. B. gynėjas prašė tenkinti jo skundą, o prokuroras prašė suimtojo gynėjo skundą atmesti.

Suimto kaltinamojo A. B. gynėjo skundas atmestinas.

Aukštesniojo teismo nuomone, skundžiama apygardos teismo nutartis, kuria kaltinamajam A. B. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, yra pagrįsta ir teisėta. Teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. B. suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. B. suėmimo terminą, skundžiamoje nutartyje motyvavo suėmimo skyrimo pagrindus, įvertino A. B. inkriminuotų nusikaltimų sunkumą bei pobūdį, atsižvelgė į kitas aplinkybes, turinčias reikšmės kardomosios pramonės – suėmimo termino pratęsimui. Kaltinamojo gynėjo skundo argumentai nepaneigia apygardos teismo išvadų dėl būtinumo kaltinamajam tęsti suėmimo terminą. Be to, šiame kontekste pastebėtina, kad kaltinamojo gynėjas skunde iš esmės atkartoja ankstesnių savo skundų motyvus ir juos pagrindžiančius argumentus, dėl kurių aukštesnysis teismas jau yra ne kartą pasisakęs savo nutartyse (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis ir kt.)

Aukštesnysis teismas pritaria skundžiamoje teismo nutartyje nurodytiems motyvams, kuriais remiantis konstatuota, jog yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas A. B. suėmimo pagrindas.

A. B. kaltinamas 5 nusikalstamų veikų padarymu, iš kurių du nusikaltimai priskiriami nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), vienas – apysunkių (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir du - sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis) kategorijai. Už sunkių nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtas ir tik laisvės atėmimo bausmes. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punktą, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.“ Analogiški išaiškinimai išdėstyti ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, į kurias atsižvelgia apygardų teismai, nagrinėdami suėmimo pratęsimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys bylose Nr. 1S-63/2012, 1S-73/2012, 1S-81/2012, 1S-94/2012, 1S-158/2012 ir kt.). Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Be to, priešingai nei teigia kaltinamojo gynėjas, apygardos teismas, pratęsdamas A. B. suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, atsižvelgė ne tik į nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas A. B., sunkumą ir už tai gręsiančios bausmės griežtumą, bet ir į kitas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į kaltinamojo šeiminę padėtį (byloje nėra duomenų, kad A. B. būtų saistomas šeiminiais ar kitokiais reikšmingais socialiniais ryšiais), nuolatinę gyvenamąją vietą (po to, kai buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, kaltinamasis savo deklaruojamoje gyvenamojoje vietoje nesilankė), darbo santykius (nusikaltimų padarymo metu nedirbo ir neturėjo teisėto pragyvenimo šaltinio), ankstesnį teistumą (praeityje teistas). Todėl nepagrįstas gynėjo skundo teiginys, kad teismas nenustatinėjo ir skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl kitų BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių.

Be to, aukštesnysis teismas, pritardamas skundžiamoje nutartyje nurodytiems teismo motyvams dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo buvimo, atkreipia dėmesį į tai, kad gynėjas jau ne pirmame savo skunde nurodo aplinkybę, kad šiuo metu yra sprendžiamas klausimas dėl sunkios operacijos kaltinamojo motinai atlikimo, tačiau nei karto nepateikė tai patvirtinančių medicininių dokumentų, taip pat gynėjas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų apie pablogėjusią kaltinamojo sveikatos būklę, todėl aukštesnysis teismas tokius gynėjo skundo teiginius vertina kaip deklaratyvius, nes jie nepagrįsti objektyviais duomenimis.

Dėl to, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. B. suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nustatytas teisingai ir tinkamai motyvuotas.

Taip pat aukštesniojo teismo nuomone, pagrįsta apygardos teismo išvada, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis A. B., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punkte išaiškina, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

A. B. kaltinamas kelių sunkių nusikaltimų padarymu, tokie nusikaltimai yra numatyti BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Apygardos teismas, nurodydamas aplinkybę, kad A. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas organizuota grupe, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Aplinkybė, kad asmuo kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu organizuota grupe rodo didesnį jo pavojingumą ir duoda pagrindą manyti, kad toks asmuo gali daryti naujus nusikaltimus. Prieštaraujantis logikai ir bylos duomenims yra gynėjo skundo teiginys, kad A. B., būdamas anksčiau teistas 4 kartus, neturi jokio polinkio daryti nusikalstamas veikas. Taip pat neatitinka tikrovės gynėjo skundo teiginys, kad nėra jokių duomenų, kad po to, kai A. B. buvo išbrauktas iš Kauno pataisos inspekcijos įskaitos, jis būtų daręs naujus nusikaltimus, nes aptariamoje byloje A.B. yra pareikšti net penki kaltinimai dėl naujų, tarp jų sunkių, nusikalstamų veikų padarymo. Kaip jau buvo minėta byloje nėra duomenų, kad iki suėmimo A. B. būtų dirbęs ar turėjęs kitą legalų pragyvenimo šaltinį. Taigi šios aplinkybės, o taip pat nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas A. B., sunkumas ir pobūdis duoda pagrindą manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Todėl teisinga ir pagrįsta apygardos teismo išvada dėl suėmimo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, buvimo.

Nustatęs aptartus suėmimo pagrindus, apygardos teismas, pagrįstai konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti.

Gynėjo skundo teiginiai, kad anksčiau A. B., teistam 4 kartus, buvo paskirtos kardomosios priemonės, nesusijusios su suėmimu, ir jis jų nepažeidė, neduoda pagrindo teigti, kad aptariamoje byloje BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad kardomoji priemonė įtariamajam (kaltinamajam) skiriama konkrečioje byloje pagal toje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas nustatė, kad byloje yra pagrindai ir sąlygos skirti A. B. kardomąją priemonę – suėmimą.

Atmetamas kaip nepagrįstas gynėjo skundo teiginys, kad teismas, pratęsdamas kaltinamajam suėmimo terminą vien tik dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų sunkumo, pažeidė EŽTK 5 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kaip jau buvo minėta ir aptarta šioje nutartyje, apygardos teismas kaltinamajam A. B. suėmimo terminą pratęsė remiantis ne vien tik jam pateiktų kaltinimų sunkumu, bet ir atsižvelgdamas bei įvertindamas kitas suėmimo termino pratęsimui reikšmės turinčias aplinkybes.

A. B. baudžiamoji byla yra nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, todėl teismas nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytų kardomosios priemonės - suėmimo taikymo trukmės terminų. Maksimalus leistinas kaltinamojo buvimo suimtam terminas teisminio bylos tyrimo stadijoje nei baudžiamojo proceso įstatymuose, nei EŽTK laikymosi bei taikymo praktikoje nėra konkrečiai apibrėžtas. Todėl atmetami kaip nepagrįsti kaltinamojo gynėjo skundo argumentai dėl EŽTK bei BPK reikalavimų pažeidimų.

Aukštesnysis teismas nenustatė, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme būtų vilkinamas. Iš bylos medžiagos matyti, kad ši baudžiamoji byla iš tiesų buvo pradėta nagrinėti Vilniaus apygardos teisme, vėliau buvo perduota iš naujo nagrinėti Panevėžio apygardos teismui, o šiame teisme bylą nagrinėjusiai teisėjai pakeitus darbo vietą, šią bylą iš naujo pradėjo nagrinėti kitas teisėjas, tačiau šios aplinkybės pripažįstamos objektyviomis priežastimis ir tai nelaikytina proceso vilkinimu. Ši aplinkybė taip pat neturi įtakos kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimui, nes ji kaltinamajam pratęsiama nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte numatytus suėmimo pagrindus ir BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyje numatytas sąlygas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad aptariamos bylos nagrinėjimas Panevėžio apygardos teisme vyksta pakankamai intensyviai, iš anksto yra numatytos net kelios teisiamojo posėdžio datos.

Dėl to, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad kaltinamajam A. B. suėmimo terminas pratęstas pagrįstai. Teismas EŽTK bei BPK reikalavimų pažeidimų nenustatė. Tenkinti suimto kaltinamojo gynėjo skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama apygardos teismo nutartis nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Suimto kaltinamojo A. B. gynėjo advokato Bogdano Chranovskij skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.